Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistajai E. J., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiojo A. J. įgaliotojai atstovei J. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtosios bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 64 str. 2 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2005-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 625 Lt (5 MGL) bauda bei paskirta galutinė bausmė- 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas ir 625 Lt (5 MGL) bauda;E. J. atžvilgiu taikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Įpareigota E. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Priteista iš E. J. 23022,30 Lt (dvidešimt trys tūkstančiai litų dvidešimt du litai 30 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. J.; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad ji 2009-10-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdama A. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodama jo aklumu, paėmė 2009-10-06 įgaliojimo originalą Nr. 6535, o nukentėjusiajam paliko kopiją, kad A. J. nieko neįtartų ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje šį įgaliojimo originalą Nr. 6535 pateikė ,,Swedbank“, AB banko darbuotojui, pagal kurį iš nukentėjusiojo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 1095,2 JAV dolerių (2500 Lt). Tęsdama nusikalstamą veiką, 2009-10-22, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė „Swedbank“ banko darbuotojui tą patį įgaliojimą Nr. 6535, pagal kurį iš nukentėjusiojo A. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 527,52 JAV dolerių (1200 Lt), 2009-11-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė „Swedbank“ banko darbuotojui įgaliojimą Nr. 6535, pagal kurį iš nukentėjusiojo A. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 327 Lt, 200912-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pateikė „Swedbank“ banko darbuotojui įgaliojimą Nr. 6535, pagal kurį iš nukentėjusiojo A. J. kitos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 4075,30 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo viso 8102,30 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, ji nubausta pagal LR BK 178 str. 1 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011 m. birželio mėn. 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdama A. J. bute esančiame (duomenys neskelbtini), iš kambaryje stovinčios neužrakintos spintos, viršutinėje dalyje buvusios plastmasinės dėžutės pagrobė 9800 Lt. Tęsdama savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011 m. birželio mėn. 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdama A. J. bute esančiame (duomenys neskelbtini), iš kambaryje stovinčios neužrakintos spintos, apatinėje dalyje buvusios odinės dėžutės pagrobė 3500 Lt, taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011 m. birželio mėn. 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdama A. J. bute esančiame (duomenys neskelbtini), iš kambaryje stovinčios neužrakintos spintos, apatinėje dalyje, lagamine buvusio stiklainio pagrobė 600 JAV dolerių (1620 Lt), tuo padarydama nukentėjusiajam A. J. viso 14920 Lt turtinę žalą. Tokiu būdu ir šiomis aplinkybėmis E. J. padarė nukentėjusiajam A. J. bendrą 23 022,30 Lt turtinę žalą.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti iš dalies, paskirti E. J. įpareigojimus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai paskyrė nuteistajai bausmę, kadangi ji padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, todėl nepaisant teismo motyvų, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, paskyrus tik vieną įpareigojimą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinus tai, kad ji nusikalstamas veikas įvykdė pasinaudojusi nukentėjusiojo A. J. neįgalumu, senyvu amžiumi (gimęs 1921 m.), skirti jai tik vieną įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, yra per švelni bausmė. E. J. praeityje teista, teistumas neišnykęs, niekur nedirba, net nebadė atlyginti dalies padarytos žalos. Todėl, siekiant, kad būtų įgyvendinti bausmės tikslai, atlyginta nukentėjusiajam asmeniui nusikalstamais veiksmais padaryta žala, nuteistajai skirtini įpareigojimai – atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistoji ir jos gynėja advokatė neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose. Prokuroras neskundžia nusikalstamų veikų kvalifikacijos, skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Sutinkamai su prokuroro skundu, manytina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė E. J. bausmę, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra keistinas dalyje dėl bausmės (BPK 326 str. 2 d., 2 p. ir BPK 328 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pažymėtina, kad BK 75 str. nenumato reikalavimo, kad asmuo šia bausme būtų nuteistas pirmą kartą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kalta inkriminuojamų veikų padarymu ir paskyrė bausmę E. J. BK 182 str. 1 d., 178 str. 1 d. sankcijų ribose, jos atžvilgiu taikė BK 75 str. nuostatas ir galutinės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejiems) metams. Skundžiamu nuosprendžiu įpareigojo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kolegijos nuomone, nuteistajai paskyrus tik vieną įpareigojimą, nebus pasiekti bausme keliami tikslai.

Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Taigi, šioje byloje būtina atsižvelgti į aukščiau paminėtas aplinkybes. E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas teisingai nustatė tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. l d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės (BK 60 str. 1 d. 6 p.). Įvertinus tai, kad E. J. įvykdė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, teista, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ir tai, kad nusikaltimus E. J. padarė pasinaudodama ja pasitikėjusio asmens neįgalumu, ir tai, kad ji niekur nedirba, net nebandė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, apylinkės teismas teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą pagal BK 75 str. nuostatas atidėjo 3 metams. Tačiau neaišku, kodėl teismas paskyrė nuteistajai tik vieną įpareigojimą. Kolegijos manymu, siekiant įgyvendinti bausme keliamus tikslus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo daugiau nebenusikalstų, apginti senyvo amžiaus neįgalaus nukentėjusiojo interesus – kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, be E. J. paskirto įpareigojimo - bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tikslinga paskirti dar du įpareigojimus - atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 str. 2 d. 1 p.) bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 4 p.). Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-01-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-6/2010 konstatavo, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas ir kad taikant BK 75 straipsnio 2 dalį galimas kelių šioje normoje nurodytų įpareigojimų paskyrimas.

Daroma išvada, jog prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl E. J. neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nuosprendį dalyje dėl bausmės pakeisti. E. J. papildomai paskirti įpareigojimus - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 4 p.) ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (BK 75 str. 2 d. 1 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.