Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-890/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
1-124-890/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63680-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
T. G., S. Ž.
Nukentėjusysis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-124-890/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63680-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.2.14.1.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.2.5 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant R. I.-B., L. E. – K., L. P., A. B.,dalyvaujant prokurorams R. J., V. G.,gynėjoms advokatėms A. U., R. B.,kaltinamiesiems T. G., S. Ž.,nukentėjusiajam S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį;

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. ir S. Ž. veikdami bendrininkų grupe, pagrobė automobilį: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK KPS NVRP) tyrėjas T. G. ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK KPS NVRP tyrėjas S. Ž. nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininkais statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. T. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo įsidarbinti S. K. ir I. K. (I. K.). 2015 m. spalio 1 d. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinus darbuotojus alkotesteriu, S. K. buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, I. K. – 1,88 promilės neblaivumas, dėl šio grubaus darbo drausmės pažeidimo jiems buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai – bei pareikalauta atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą nuostolį – po 300 Eur iš kiekvieno. Dėl šio S. K. ir I. K. padaryto grubaus darbo drausmės pažeidimo ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirto nuostolio nebuvo sumokėta dalis atlyginimo už atliktus darbus T. G. ir S. Ž..

Siekdami kompensuoti dalį nesumokėto atlyginimo už atliktus darbus, T. G. ir S. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 10 d. susitarė pagrobti S. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vykdant šį susitarimą, 2015 m. spalio 10 d., apie 9 val., T. G., S. Ž., S. K. ir I. K. automobiliu „Volkswagen Golf“, automobilį vairuojant S. Ž., grįžo iš Smiltynės į Klaipėdą, S. K. ir I. K. išlipo Paryžiaus Komunos g., Klaipėdoje, o S. Ž. ir T. G. automobiliu nuvažiavo toliau. S. Ž., vykdydamas susitarimą su T. G., automobilį „Volkswagen Golf“ pastatė prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu Vingio (duomenys neskelbtini), ir automobilio S. K. negrąžino. Tokiu būdu T. G. ir S. Ž. pagrobė S. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 15 d. apie 9 val. telefoninio pokalbio metu T. G. pasakė S. K., kad automobilis dingo, taip pat pasakė: „siūlau pasiimt daug elastinio binto, kad ta galva neskiltų per pusę“.

Kaltinamasis T. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, kad S. Ž. buvęs kolega ir draugas. Su S. K. susipažino klijuodami klinkerį, pradėjo su juo kontaktuoti likus kelioms dienoms iki darbo pradžios. Neneigia, kad dirbo tame objekte, Smiltynėje. Neplanavo konkrečios sumos uždirbti, tarėsi tik dėl darbų kainos už kvadratinį metrą. Jis už atliktus darbus gavo tik apie 100 EUR. Jis, S. Ž., I. K. ir S. K. sutarė dirbti kartu, tarėsi, kad S. K. ir I. K. firma įdarbins oficialiai. Pradžioje iki objekto eidavo pėstute, vėliau S. pasiūlė savo automobilį, sakė, kad tik reikalingas akumuliatorius. Įdėjo akumuliatorių ir persikėlę keltu važiuodavo iki objekto, automobilį Smiltynėje vairuodavo visi, išskyrus I. K.. S. K. už darbus gavo avansą. Kai S. K. su I. K. pasirodė neblaivūs, jis pasiūlė nueiti pasitikrinti į komisariatą, nes žinojo, kad ten yra alkotesteris. S. K. su I. K. pasitikrino, abu buvo neblaivūs. Kadangi reikėjo pabaigti objektą, o S. K. su I. K. nebevažiavo, suprato, kad jis su S. vieni objekto nepabaigs. Jis nuostolių neturėjo, tik nepabaigė objekto, visi turėjo gauti vienodą atlyginimą. Nusprendė važiuoti ir pasiimti daiktus, automobilis tuo metu buvo Smiltynėje. Važiavo keturiese, lyg automobilį vairavo S., susirinko daiktus, atgal taip pat lyg vairavo S. Su automobiliu persikėlė į Klaipėdą, parvežė S. K. su I. K., tada važiavo pasidėti įrankių, nes planavo toliau keturiese dirbti, tik kitame objekte. Jis liepė S. Ž. parsivežti įrankius ir pastatyti automobilį, nes jo kieme nebuvo vietos. S. K. tuo metu buvo išgėręs. S. sakė, kad jam nereikalingas automobilis, sakė, kad reikia susitvarkyti dokumentus ir galės keturiese važinėti juo į objektus. Nežino, kodėl jam S. skambinėjo, gal išgėręs buvo. Kai S. skambino, jis atsakęs, kad jam automobilio nevežios, kad atvažiuotų ir pasiimtų. S. Ž. sakė, kad pastatė automobilį aikštelėje. Jis buvo pasiskolinęs akumuliatorių, kurį reikėjo grąžinti, todėl ir paskambino S. K., pasakė, kad jam reikia grąžinti akumuliatorių, liepė pasiimti automobilį. Su S. K. susipykę nebuvo. Pats S. K. pasiėmė automobilį, jis parodė kur automobilis, S. automobiliu nuvažiavo, vėliau atvežė jam akumuliatorių. Jis tikslo pasisavinti automobilį neturėjo. Pokalbyje iš pykčio gal gavosi, kad pasakė S., jog negrąžins automobilio. Tarėsi, kad gali automobilį persirašyti, S. nebuvo svarbu kieno vardu bus registruotas automobilis, tik reikėjo susitvarkyti dokumentus. Telefonu bendravo su J. L., suprato, kad tai J. L. automobilis. S. K. buvo atvežtas duoti parodymus, prieš tai jam duoti išklausyti įrašai, nei vienas liudytojas pats neatėjo apklausai. S. jam šiaip kitą dieną paskambino, pasakė, kodėl mėnesį negrąžina automobilio, vėliau jam pačiam automobilio nereikėjo, jis visai pamiršo apie tą automobilį. S. girtas skambinėjo, lyg klausė kodėl pinigų negauna, jis jam pasakė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesakė S., kad pavogė automobilį, juokais pasakė, kad dingo. S. žinojo, kad jis šalia dirba, galėjo bet kada ateiti. S. jo nebijojo, ateidavo į komisariatą kavos atsigerti. Vėliau pagalvojo, kad automobilis bevertis ir neapsimoka tvarkyti dokumentų. Pradžioje žadėjo S. atvaryti automobilį, bet neišėjo, paskui S. K. pradėjo girtas jam skambinėti, todėl liepė pačiam atvažiuoti. Spalio 15 d. su S. Ž. bereikšmiai pašnekėjo. Kai I. K. atvažiavo daiktų, jis I. paklausė, kada S. K. pasiims automobilį. S. parodymai, kad jam negrąžino automobilio, netiesa. S. pats prašė paskambinti J. L. pasiaiškinti dėl numerių atsiuntimo, nes jis geriau gaudosi. Kad vėliau automobilis bus bendras kalbėjo darbo metu, klijuojant klinkerį. Jis prašė I. K. su S. K. važiuoti ir toliau dirbti, bet jie nevažiavo. S. avanso negavo, nes pateikė netinkamą banko sąskaitą, dėl to buvo konfliktas. Važiuojant namo, gal buvo kalba apie avansą, nesipyko. Kalbėjo, kad jis padės jam sutvarkyti automobilio dokumentus. P. K. gatvėje paleido S. K. su I. K., lyg buvo sutarta, jog kai bus laiko, grąžins automobilį. Dar lyg buvo kitas objektas, kuriame turėjo dirbti. Dėl elastinio binto pasakė turėdamas omenyje, kad laukia rimtas pokalbis su Sigitu, kalbėjo perkeltine prasme. Pokalbiuose „atimsiu“, tai jo emocijos. Laukė kaip viskas baigsis, kai baigs objektą, ar liks pinigų, galvojo gal atpirks automobilį. Visi norėjo susitvarkyti automobilio dokumentus, planavo tą automobilį naudoti darbui.

Kaltinamasis S. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, kad įsidarbino pasiūlius T. G., klijavo klinkerį. Su S. K. ir I. K. susipažino objekte. Spalio 2 d. jo žmona pagimdė dvynukus, tam tikrą laiką nedirbo. Tuo metu dirbo policijoje, važiavo registruoti įvykio, pamatė šalia komisariato stovinčius I. K. su S. K., jie papasakojo, kad atėjo į darbą neblaivūs ir atėjo pasitikrinti blaivumo. Žino, kad I. K. su S. K. gavo baudą, lyg 2200 EUR bendra bauda, lyg kažkiek ir pati įmonė gavo baudos. Jis už darbą gavo apie 200-250 EUR avansą. Buvo sutarta darbų kaina 40 litų už kvadratinį metrą, ši suma turėjo būti bendrai padalijama visiems keturiems. Buvo paskirta didelė bauda, nesitikėjo dar kiek nors už darbus gauti. Buvo supykęs dėl to, kad S. K. su I. K. pasirodė neblaivūs. Rugsėjo mėn. buvo išėjęs iš policijos trijų savaičių trukmės atostogų, kiekvieną dieną sunkiai dirbo objekte, todėl sužinojus, jog vyrai pragėrė pinigus, buvo apmaudu. Iki darbų pabaigos trūko kažkur penkių dienų. Jie kalbėjo, kad dirbs kituose objektuose, kad baigus objektą Smiltynėje, bus iš karto kitas objektas. Čia buvo oficialus objektas, galvojo, kad vėliau individualiai keturiese dirbs butuose. S. K. su I. K. buvo geri specialistai, jie mokė juos dirbti. T. G. jam paskambino ir pasakė, kad reikia parsivežti daiktus. Jis neturėjo objekte likusio nei vieno savo daikto, norėjo pamatyti objektą ir prasiblaškyti, nes namie maži vaikai ir rutina. Automobilį vairavo jis, nes visi buvo neblaivūs. Važiuojant atgal, jau keliantis keltu, buvo nemalonus pokalbis tarp T. G. ir I. K. su S. K., nes pabaigti objekte visus darbus buvo likę tik kokia savaitė. I. K. ir S. K. teigė, jog jie tą dieną negėrė, kad gėrė iš vakaro ir jiems atlygis priklausė. Parvažiavus, S. K. paprašė T. G., kad sutvarkytų automobilio dokumentus, prie jo davė Švedijos piliečio tel. numerį, sutarė, kad T. tvarkys dokumentus. T. pasiūlius sutvarkyti automobilio dokumentus, S. K. apsidžiaugė, sakė, jog bendrai galės naudotis. Kai dar dirbo, S. kelis kartus sakė, kad automobilis jam nereikalingas, kad kaimynai pyksta, jog tik vietą kieme užima. Jis suprato, kad T. tvarkys automobilio dokumentus ir automobilis bus bendro naudojimo. Parvažiavęs, automobilį pastatė šalia namų, aikštelėje. Automobilio rakteliai buvo pas jį. Po kurio laiko T. G. paskambino ir pasakė, kad nori atiduoti S. K. automobilį. Pradžioje su T. G. kalbėjo apie automobilį, T. impulsyviai emocijas išreikšdavo, dėl to, kad juos girtus pagavo ir paskyrė baudą. Jis suprato, kad T. G. norėdamas pagąsdinti, kad negalima taip elgtis, laikė automobilį. Jis vėliau pamiršo apie automobilį. Po dviejų savaičių klausė T. G., ar skambino į Švediją, jis sakė, kad neturėjo laiko. S. K. jam neskambino. Nepamena apie ką būtent kalbėjo su T. G., kai sakė, jog registre nėra ikiteisminio tyrimo, jis dėl šio įvykio į registrą nelindo ir nežiūrėjo. Jis nurodė, kad T. G. galimai sužinojo apie tyrimą, nes apklausos metu Balsys buvo įbėgęs į kabinetą ir klausė, iš kur T. G. sužinojo apie tyrimą. Dėl streso gal skiriasi jo parodymai. Jam apklausos metu nebuvo grasinama, bet jam liepė pasirinkti, kuo nori būti - liudytoju ar įtariamuoju, klausinėjo apie šeimą. Tai suprato kaip spaudimą. Jis matė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, ją S. laikė automobilyje, žinojo, kad J. L. priklauso automobilis. Kada T. kalbėjo su J. L., jau žinojo, kad automobilis priklauso J. L.. Dėl automobilio neturėjo jokių ketinimų. Kad tęs darbus toliau, kabėjo dar dirbdami, nes gerai sekėsi, susidirbo. Pats S. surinko J. L. telefono numerį ir davė T. G. kalbėti. Iš S. ir T. girdėjo, kad įdėjo akumuliatorių, jog automobilį būtų galima naudoti, nes automobilis stovėjo 2 m. nenaudojamas. Nuo pareigų jis buvo nušalintas ne iš karto, pradžioje, apie 3 mėn. buvo spec. liudytoju. T. G. buvo iš karto nušalintas nuo darbo. Jei imuniteto skyriaus darbuotojai nebūtų įsikišę, būtų toliau dirbę, visi būtų naudoję darbui automobilį. Kaip savininkas būtų apiformintas S. K., o automobiliu bendrai naudotųsi. Kodėl grąžino T. G. automobilį, nežino. Jam automobilio nereikėjo.

Nukentėjusysis S. K. teisme parodė, kad iki darbo Smiltynės objekte T. G. ir S. Ž. nepažinojo. Kaimynas I. pasiūlė jam darbą, reikėjo klijuoti klinkerį, buvo 2015 m. vasara. Nuvažiavus į Smiltynę susipažino su kaltinamaisiais ir pradėjo dirbti. Dėl darbo ir sąlygų jis kalbėjo su T. G.. Dirbdamas Švedijoje vietoje atlyginimo buvo gavęs automobilį „Volkswagen Golf“, kuriuo parvažiavo į Lietuvą. Jam davė automobilio dokumentų kopijas ir sakė, kad jų užteks automobilio registracijai. Buvo automobilio knyga ir kitų dokumentų kopijos, tarp jų ir automobilio pirkimo - pardavimo sutartis. Dokumentuose pasirašė, davė jam raktelius ir jis išvyko į Lietuvą. Automobilį jam pardavė švedas, dokumentų kopijoje nurodytas švedo vardas. Švedas turėjo sumokėti J. L., o J. L. turėjo atsiskaityti su juo, tai J. buvo tarpininkas. J. L. Švedijoje buvo jo viršininkas, pas jį buvo likę automobilio originalūs dokumentai. Kai norėjo susitvarkyti automobilio dokumentus VĮ „Regitroje“, jam nurodė, kad su dokumentų kopijomis negali persiregistruoti automobilio. Kada automobilis buvo užrašytas J. L. vardu, nežino. Automobilis priklausė jam, tik laukė dokumentų originalų, kad galėtų prisiregistruoti savo vardu. Tą pačią dieną, kai VĮ „Regitra“ atsisakė priregistruoti automobilį, jis skambino J. L., J. jam liepė atsiųsti automobilio numerius. J. L. vėliau jam pasakė, kad automobilis registruotas jo vardu, kad švedui nereikėtų mokėti baudų, dar sakė, kad kai atvažiuos į Švediją, galės pasiimti dokumentus. Jam pretenzijų J. L. dėl automobilio nereiškė. Vėliau išsiuntė J. L. automobilio numerius, bet šis originalių dokumentų vis tiek neatsiuntė. Numerius perdavė, kad nuvežtų J. L., jau po visų įvykių, kai automobilis jau jam buvo grąžintas. Grįžęs iš Švedijos, automobilį „Volkswagen Golf“ pastatė prie namų, turėjo dar „Mercedes-Benz“ markės automobilį, kuriuo važinėjo Klaipėdoje. Dirbant Smiltynėje, persikėlę keltu iki objekto eidavo apie 2 km pėstute. Buvo kalba, kad būtų gerai turėti automobilį. Jis T. pasakė, kad turi automobilį, bet jis neperregistruotas. T. pasakė, kad yra policininkas ir viskas bus gerai. Persikėlė automobilį į Smiltynę ir su juo važiuodavo iki objekto. Įvykio dieną atvykus į darbą, ruošiantis dirbti, jį su I. pašaukė ateiti, liepė pasitikrinti blaivumą, įpūtė. Buvo iš vakaro išgėrę, bet tą dieną nevartojo alkoholio. Tada su I. išvažiavo namo. Išėję paskambino T., jis pasakė nueiti į jo darbą ir prasipūsti pakartotinai, nuėjo, prapūtė, buvo mažiau. Juos atleido iš darbo, buvo gavęs apie 250 eurų atlyginimo. Po atleidimo įmonė nereikalavo atlyginti žalos. T. ir S. taip pat sakė, kad nebedirbs. Vėliau važiavo keturiese susirinkti darbo rūbus ir įrankius. Tą dieną, kai važiavo pasiimti daiktų, T. ir S. dėl darbo jokių pretenzijų nereiškė, visi važiuojant buvo blaivūs. Pasiėmę daiktus, parvažiavo iki namų R. g., vairavo S., T. su S. paprašė leisti parsivežti daiktus, T. žadėjo kitą dieną su automobiliu atvažiuoti į darbą šalia jo namų, jis galvojo, kad kitą dieną perėjęs per gatvę pasiims automobilį ir jame esančius daiktus. Jis draugiškai paskolino automobilį. Vėliau jis skambino T. dėl automobilio, bet T. nekėlė ragelio. S. neskambino, nes visada kalba būdavo tik su T. Vieną dvi savaites bandė prisiskambinti T., tačiau T. nekeldavo telefono ragelio. I. iš savo telefono paskambino T. ir pasakė, kad pakeltų jam ragelį. Tada jis paskambino T., T. pakėlė ragelį, pokalbio metu T. pasakė, kad jis su I. prisidirbo ir turi sumokėti 1500 eurų, tada jis grąžins automobilį „Volkswagen Golf“. T. sakė, kad jis su I. kalti, kad jie prarado darbą ir pareikalavo 1500 eurų. Jis pinigų nedavė. Policijos pareigūnams pareiškimo nerašė, nes T. ir S. patys yra policijos pareigūnai. Jei T. su S. būtų ne policijos pareigūnai, būtų parašęs pareiškimą. Jis automobilį „Volkswagen Golf“ atgavo maždaug po mėnesio, jau buvo jį pamiršęs. Jam paskambino ryte, apie 7.00 val., iš policijos, paprašė išeiti į lauką. Jis atsisėdo į policijos automobilį, buvo atvykusi imuniteto policija. Pareigūnai klausė apie automobilį, parodė „Mercedes-Benz“, paklausė ar turi kitą, parodė „Volkswagen Golf“. Paprašė parodyti telefoną, parodžius telefoną, jie jį įsidėjo. Nusivežė į policijos komisariatą, išaiškino teises, užtruko apie 5 val. Iki imuniteto policijai prisistačius, jam prieš dvi dienas paskambino T., sakė pasiimti automobilį prie Vingio g. 5, ten yra automobilių stovėjimo aikštelė. Jis nuvažiavo vienas, T. parodė kur yra automobilis, parvežė T. namo su „Mercedes-Benz“ automobiliu. Automobilio akumuliatorių T. buvo pasiskolinęs iš kito draugo, jis iš karto grąžino T. akumuliatorių. Grįžus namo, iš „Mercedes-Benz“ automobilio išsiėmė akumuliatorių, su taksi nuvažiavo prie savo „Volkswagen Golf“ automobilio ir parvažiavęs „Volkswagen Golf“ automobilį pastatė prie namų. Jis automobilio dokumentų nebetvarkė, automobilį pardavė metalo supirktuvei, nes kaimynai skundėsi, kad kieme stovi nenaudojamas automobilis. Jam pareigūnai vėliau sakė, kad čia jų darbas, jog jam grąžino automobilį. Jis nustebo, kad T. grąžino automobilį, jam T. nesakė, kodėl grąžina. Kai T. grąžino automobilį, jo daiktai buvo pas T. sandėliuke. Pareigūnai išsikvietė kaimynus, jie paliudijo. Dirbant Smiltynėje buvo kalba, kad gal galėtų padėti susitvarkyti automobilio dokumentus. Jis papasakojo T., T. pasiūlė padėti, paskambino į Švediją J. Vėliau nebeprašė padėti susitvarkyti dokumentus. Smiltynėje automobilį dažniausiai vairuodavo S., kartais T.. Automobilio rakteliai buvo dveji, vienus turėjo namuose, kitus duodavo tam kas vairuodavo automobilį, vakare parvažiavus automobilio raktelius jam grąžindavo. Kai prisiskambino T., jis pasakė, kad turi duoti 1500 eurų ir dar subintuos galvą, tada jis su I. važiavo ieškoti, kur gyvena T.. Turėjo atsarginius automobilio raktus, galvojo, gal ras automobilį, apėjo apie namus, bet nerado. Dar vieną kartą su „Mercedes-Benz“ automobiliu apvažinėjo apie T. namus, bet nerado automobilio. Jis blogai jautėsi, nes atėmė automobilį, grasino, reikalavo pinigų. Ieškinį įkalbėjo parašyti imuniteto pareigūnai, jis sakė, kad atgavo automobilį ir viskas. Atsisako savo civilinio ieškinio, jam nieko nereikia. Apie savaitę laiko, kiekvieną dieną ėjo iki policijos komisariato, bet nerasdavo automobilio. T. nekeldavo telefono ragelio. Tuo metu nebeprašė padėti priregistruoti automobilio. Jautė nerimą, vartojo vaistus, artimiesiems nieko nesakė, tik kai grąžino automobilį tėvams pasakė, kad automobilis buvo paimtas. Kai dirbo Smiltynėje, darbams vadovavo lyg Airidas, jis tardavosi su T., o ką jie turi daryti ir kur daryti rodė T.. 12 000 kronų kainavo „Volkswagen Golf“ automobilis, išskaičiavo iš atlyginimo ir davė automobilį. J. L. skambino iš savo telefono, padavė telefono ragelį T., automobilį gavo apie 6 mėn. iki įvykio. Su I. pastoviai dirbdavo, o T. su S. kartais, nes jiems būdavo pamainos policijoje. Kada su I. vieni dirbdavo, automobilį Smiltynėje vairuodavo jis. Pridavus automobilį į metalo supirktuvę, jam neišdavė kvito, prie automobilio sumokėjo pinigus ir išsivežė. Neprisimena, kokią pinigų sumą gavo už automobilį. Imuniteto skyriuje jam padėjo prisiminti aplinkybes, davė perklausyti įrašus. Du tris kartus buvo apklaustas, pasiskambindavo, atvažiuodavo ir paimdavo jį. Parodymus apklaustas imuniteto skyriuje ir teisme davė teisingus. Jis nerašė jokio pareiškimo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. S. Ž. neturi jokių pretenzijų dėl automobilio ir šios bylos, o T. G. turi moralinių pretenzijų.

Liudytoja A. Ž. teisme parodė, kad yra S. K. mama. Sūnus dirbo Švedijoje, ten įsigijo automobilį. Klausė S., kodėl jis su tuo automobiliu nevažinėja, o jis sakė, kad neturi tinkamų dokumentų automobiliui. Sūnus apie du mėnesius dirbo Smiltynėje, šeštadieniais. Sakė, kad dirba akvariume su dviem policijos bendradarbiais, klojo plyteles. Kai paprašė parodyti darbo dokumentus, sūnus pasakė, kad dirba legaliai. Sykį S. sakė, kad neis į darbą, nes komisija atvažiuoja. Pradėjo įtarinėti, kad sūnus dirba nelegaliai. Pamatė, kad S. praradęs nuotaiką, prasideda depresijos simptomai. Sūnus dar eidavo į darbą. Paskui nustojo valgyti, išaiškėjo, kad darbo nebeturi, bėdų kilo su automobiliu. Sūnus sakydavo, kad persikelia keltu, o iki darbo važiuoja automobiliu. Po to, kai nebedirbo, S. krito į depresiją, sakė, kad baigėsi darbai. Klausė sūnaus, kur automobilis, jis sakė, kad pats jo ieško, kad automobilis pranyko. Detalių nepasakojo. S. sakė, kad jam į skambučius neatsako, kai pasisiūlė padėti ieškoti mašinos. Sykį telefonu kažkas atsiliepė, sūnus klausė, kur mašina. Buvo pasakyta, kad ryt ryte bus kieme mašina. S. nudžiugo. Jos vyras yra psichiatrijos gydytojas, jis išrašė S. vaistų, sesuo statė lašelines. Atsiradus mašinai, sūnus pasikeitė. Mašina buvo tvarkinga. Daugiau nei mėnuo praėjo nuo to laiko, kai sūnus krito į depresiją iki tol, kol buvo skambutis, kad bus pristatytas automobilis. S. sakė, kad kur čia kreipsis į policiją, sakė, kad reikia 150 ar 1500 susimokėti už automobilį. Suprato, kad S. nepardavė mašinos, ji dingo be S. žinios. Tai buvo tuo metu, kai S. buvo liūdnas. Iki darbo Smiltynėje S. niekuo nesiskundė, iki įvykio nesilankė pas gydytojus dėl sveikatos. Kai mašina atsirado, S. sakė, kad jis iškviestas į policiją, kur jam buvo pasakyta, kad tos mašinos nebūtų pas jį. Į policiją dėl mašinos buvo kviečiama ne tik ji, bet ir jos vyras, dukra. S. automobilio nebeturi. Kai atsirado automobilis, policija skambino į namus, ieškojo S.. Pasakymas, kad „daugiau nebūtų automobilio“ buvo po jos apklausos policijoje. S. sakė, kad nebūtų problemų, mašiną jis turi parduoti. Atgavęs automobilį S. sakė, kad automobilis buvo pas draugus, su kuriais dirbo.

Liudytoja J. T. teisme parodė, kad S. K. jos brolis, ji yra medikė, slaugytoja. Brolis turėjo VW Golf automobilį, parvežtą iš Švedijos. Automobilis stovėjo kieme. S. dirbo Smiltynėje. Žinojo, kada S. nebedirbo. Matėsi, kad S. keičiasi, tapo liūdnesnis. Brolis neatviravo. Vienu momentu, rudenį, S. buvo išrašomi raminamojo vaistai, juos leido, lašino broliui. Kai buvo leidžiami vaistai, S. keitėsi. Situacijos dėl automobilio nelabai žino. Ji ir jos tėvai buvo apklausti policijoje. Buvo policijoje, sužinojo, kad dingo mašina. Nežino, kada buvo atgautas automobilis. Į policiją buvo kviesti, nes buvo paimta S. mašina. Eidama į policiją dar nežinojo, kad įsivėlę policininkai.

Liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad S. K. A. Ž. sūnus, o jis yra psichiatras. Kurį laiką S. gyveno, kurį laiką buvo išvykęs į Švediją. S. sveikatos būklė suprastėjo vasarą, tapo apatiškas, skundėsi nerimu, depresija. Adelė nieko nepasakojo, kai buvo iškviestas į policiją, sužinojo iš tyrėjos, kad lyg pavogė mašiną. Žinojo, kad S. buvo įsidarbinęs prie delfinariumo S. blogos savijautos priežasčių nepasakojo, pasakojo apie savo būklę, nerimą, apatiją, išrašė jam antidepresantą „koksil“. Po kurio laiko dėl vaistų S. savijauta pagerėjo. Iki to laiko, kol žmona paprašė pakonsultuoti, S. būklė buvo normali. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Kol vartojo vaistus išgėrusio nematė. Teisingus davė tyrėjai parodymus. S. buvo vidutinio sunkumo depresinis epizodas, po 12 dienų pradeda veikti antidepresantai. Kai S. dirbo delfinariume, gyveno pas juos, paskui išvažiavo. Kada išrašė S. vaistus, tada viskas ir vyko. Tiksliai neprisimena datos.

Liudytojas R. Ž. teisme parodė, kad S. K. jam žinomas, gyveno bendrame kieme. Šiuo metu S. K. išvykęs į užsienį. S. minėjo, kad dirbo Smiltynėje, buvo vasaros pabaiga. Jis klijavo klinkerį. Iš užsienio grįžęs jis parsivežė automobilį „Volkswagen Golf“, juo negalėjo naudotis, nes nebuvo parsivežęs dokumentų. Pradžioje automobilis stovėjo kieme, bet paskui buvo nuvežtas ir stovėjo Smiltynėje. S. sakė, kad dirbo su V., kuris gyvena šalia, (duomenys neskelbtini) Nežino, kaip automobilis buvo nugabentas į Smiltynę. V. S. minėjo, kad tą automobilį paskolino bendradarbiui, bet jam automobilio negrąžino. Jis siūlė kreiptis į policiją, bet S. nesakė, kodėl nesikreipia. Vėliau minėjo, kad jam paskambino ir grąžino automobilį, tai buvo po kelių savaičių. Nepamena, ar S. minėjo, kad dirba su policijos pareigūnais, S. buvo užsiminęs, kad vienas iš pažįstamų, kurie įdarbino, buvo policijos pareigūnas. Sakė, kad bendradarbiui paskolino automobilį, sakė, kad kartu dirbo, jis paprašė persivežti įrankius. S. į policiją kreiptis bijojo, nes neturėjo automobilio dokumentų. Pasakojo, kad vėliau paskambino bendradarbis ir grąžino automobilį. Jis nebesitikėjo atgauti automobilio, buvo nustebęs. S. grįžo į Lietuvą prieš vasarą, o rudenį pradėjo dirbti Smiltynėje. Jam paskambino telefonu policininkas ir iškvietė apklausai. Kabinete buvo du policininkai, viena moteris, vėliau lyg viršininkas prisijungė. S. K. parvažiavo iš Švedijos automobiliu, galvojo, kad viskas gerai su dokumentais, tik Lietuvoje nuvykęs į VĮ „Regitrą“ sužinojo, kad reikalingas išregistravimo dokumentas. Jis matė automobilio dokumentą, kurį parsivežė S. Žinojo, kad vienas pareigūnas dirbo kartu. S. K. nesakė, kad bijojo pareigūnų, su kuriais dirbo, sakė, kad bijo kreiptis į policiją, nes neturi tvarkingų automobilio dokumentų.

Liudytojas L. B. teisme parodė, kad tyrimo metu buvo vykdoma telefono numerių kontrolė, vienas numeris priklausė T. G., buvo gauta informacija, kad jis nelegaliai dirba statybininku, Jūros muziejuje. Brigadą sudarė S. K., V. ir jo kolega S. Ž.. S. K. turėjo „Volkswagen Golf“ ir „Mercedes-Benz“ markės automobilius. „Volkswagen Golf“ automobilis buvo įsigytas dirbant Švedijoje, dokumentų nesusitvarkė, grįžęs bandė tvarkytis, bet iki galo nesusitvarkė. Prašė T. G. sutvarkyti dokumentus, G. skambino tam asmeniui į Švediją, teiravosi dėl aplinkybių. Pareigūnai dirbdavo laisvu po tarnybos laiku, o kiti asmenys dirbo pastoviai. S. K. sakė, kad turi automobilį, kuriuo gali važiuoti į darbą. Jie persikėlė į Smiltynę, tą automobilį jie dažniausiai ten ir palikdavo, nes nuo Jūrų muziejaus iki kelto važiuodavo su tuo automobiliu, dažniausia vairuodavo T. G., nes S. K. su V. būdavo pavartoję alkoholio. Dėl atleidimo iš darbo, tai ryte paskambino T. G. V., sakė kad važiuotų dirbti, jie nuvažiavo, darbų objektų savininkai ar meistrai sugalvojo patikrinti blaivumą, nustatė, kad K. ir V. buvo neblaivūs. T. G. kalbėjo su meistru, jie ginčijosi, sakė, kad vartojo alkoholį išvakarėse. T. G. pasiūlė nuvykti į policijos komisariatą, prieš tai paskambino į budėtojų dalį, nuvykus į komisariatą buvo patikrintas blaivumas, buvo taip pat nustatytas girtumas, bet nebuvo užfiksuota. Pareigūnas tikrai patvirtino, kad jie buvo atvykę ir buvo užfiksuotas girtumas. Už tai, kad objekte pasirodė neblaivūs I. ir S. K. paskyrė baudą, objekto savininkas skirs baudą subrangovui. S. Ž. ir T. G. pokalbio metu buvo nutarta, kad nebeapsimoka ten dirbti, nes baudos didelės ir jeigu jie toliau dirbs, tai atskaičiuos iš atlyginimo. Taip pat nutarė, kad iš S. K. paims automobilį ir nebegrąžins, o V. atidirbs kituose objektuose, nes T. G. su V. toliau planavo dirbti. Tada važiavo paimti automobilį ir jame esančių įrankių, nuvažiavo, pasiėmė automobilį. Tai buvo išsiaiškinta klausantis pokalbių. Parsivežė daiktus, juos iškrovė pas T. G., vėliau S. Ž. automobilį pastatė aikštelėje, netoli savo namų. Automobilio rakteliai buvo pas S. Ž.. Po kelių savaičių ar mėnesio S. K. pradėjo ieškot savo automobilio. Iš pokalbių buvo nustatyta, kad T. G. pradėjo S. K. sakyti, kad nebėra automobilio ir jo nebeieškotų. Bandė ir V. skambinti T. G., bet jam atsakė, kad nebebus automobilio, sakė pasiimti bintą. Buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo. T. G. sužinojo aplinkybę, kad imuniteto skyrius pradėjo tyrimą. T. G. sužinojęs tą aplinkybę paskambino S. Ž., jie susitiko, apsitarė, ryte T. G. paskambino S. K. ir grąžino automobilį. S. K. su pareiškimu nesikreipė į policijos įstaigą, nes bijojo, kad abu asmenys yra policijos pareigūnai ir parašęs pareiškimą ant policijos pareigūno, turės problemų, automobilio dokumentai buvo palikti automobilyje, o pats automobilis nebuvo perregistruotas. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, kitą dieną buvo bendrauta su S. K. ir sužinota daugiau aplinkybių, pareiškimas gautas vėliau. Atleidimo iš darbo klausimais rūpinosi T. G.. Buvo telefonu kalbama apie pinigus, kad V. ir S. K. dirbo ir liko skoloje, suma buvo apie 2000 litų. Iš žvalgybinio tyrimo sužinota, kad asmenys dirbo nelegaliai, kad buvo pagauti neblaivūs darbo vietoje, taip pat, kad automobilio dokumentai neužregistruoti S. K. vardu, apie automobilio paėmimą ir negrąžinimą, kad jie pasiėmė automobilį ir negrąžino, kad S. K. skambino ir prašė grąžinti automobilį, ieškojo savo automobilio. O ikiteisminio tyrimo metu S. K. pasakojo, kad T. G. bandė skambinti į Švediją dėl automobilio dokumentų sutvarkymo. Duomenys buvo išslaptinti, dalyvavo S. K. paieškoje, suradime, pristatyme į policijos komisariatą. Skyriuje dirba keturi asmenys, o pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą pavedamas skyriui, jis yra grupėje, kuriai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą. Kada grąžintas automobilis, buvo aišku iš telefoninių pokalbių. Tada buvo nuspręsta S. K. išsikviesti, buvo nuvažiuota į jo namus, jis surastas ir pristatytas į policijos komisariatą. Į policijos komisariatą S. K. atvežė dviese su pareigūnu Dabulskiu, buvo atliekami procesiniai veiksmai, buvo, kad S. K. ir pats atvykdavo. Prieš apklausą S. K. klausė, ar turi pretenzijų, ar ruošiasi rašyti pareiškimą, S. K. pasakojo, jog yra pasipiktinęs, kad jam buvo negrąžintas automobilis, nurodė,kad bijojo kreiptis į policiją. Vėliau parašė pareiškimą. Kai buvo sužinotas faktas, kad asmenys dirba nelegaliai, norėta patikrinti informaciją. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. pasakojo, kad T. G. skambino į Švediją ir aiškinosi dėl dokumentų sutvarkymo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, sistemos duomenų bazėje buvo įrašyta fabula, kad galimai pasisavino automobilį, bet tyrimą atliko imuniteto tarnyba, kuri tiria tik pareigūnų veiksmus. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jis buvo užregistruotas, tiek S. G., tiek kiti pareigūnai pamatė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. S. K. buvo nustebęs, kad automobilį grąžino, jis turėjo pretenzijų ir parašė pareiškimą. S. K. nebuvo skatinamas rašyti pareiškimą. S. K. nurodė kurioje vietoje pasiėmė automobilį, kažkur Vingio g., prie prekybos centro, nuo tos vietos S. Ž. netoli gyvena, T. G. gyvena tolėliau., Kuncų g. Ikiteisminio tyrimo metu apie nelegalų darbą inspekcijai buvo pranešta. Ne visi duomenys, susiję su automobiliu išslaptinti, tik svarbiausi pokalbiai išslaptinti, kiti pokalbiai tarp T. G. ir jo žmonos, taip pat kitų asmenų tik papildo faktą dėl automobilio paėmimo ir negrąžinimo, nesusiję su šiuo ikiteisminiu tyrimu, nereikšmingi. Kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, galėjo sužinoti per suvestinę ar per kitus asmenis. Iš žvalgybinių duomenų sužinota, kad sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad S. K. yra kaimynas, gyvena kitame name. S. K. 2015 m. pasakojo, kad dirbo Jūrų muziejuje, klijavo plyteles, dirbo su I. K. ir su policininkais. Jis ten trumpai dirbo, kokiomis aplinkybėmis jis išėjo iš darbo, neprisimena. S. K. turėjo vieną baltos spalvos automobilį ir kitą didesnį. Į Smiltynę važiuodavo su savo automobiliu, lyg su didesniu. S. K. pasakojo, kad buvo dingęs jo automobilis, vėliau atsirado, pasakojo lyg šiais metais. Kokiomis aplinkybėmis buvo dingęs automobilis, neprisimena. Matydavo, kad S. K. ir I. išeina pėsčiomis į darbą. Jam paskambino policijos pareigūnai, vėliau atvažiavo ir nusivežė į policijos komisariatą, ten atsakinėjo į klausimus, buvo moteris, kuri uždavinėjo klausimus ir dar trys vyrai. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, juos perskaitė ir pasirašė. Buvo privažiavę du pareigūnai, tuo metu kalbėjau su S., jis pasakė, kad tai policijos pareigūnai, veidų neįsidėmėjo. Nepamena, ar S. sakė, kad automobilį buvo paėmę asmenys, kurie dirbo policijoje. 2015-11-07, kai buvo apklaustas, įvykio aplinkybes geriau prisiminė. Savo žodyne naudoja žodį „mentai“.

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Su UAB „Litcon“ buvo sudaryta rangos sutartis dėl fasado šildymo, stogo konstrukcijos įrengimo, pradėjo darbus ir juos baigė. Įvairiu laikotarpiu būdavo dirbdavo nuo 10-15 žmonių, tarp tų asmenų buvo S. K. ir I. K., jie atliko plytelių klojimo darbus. Nematydavo, kaip jie į objektą atvykdavo, nes objekte nuo 8.00 val. nebūdavo. Asmenys buvo atleisti iš darbo, nes darbo vietoje pasirodė neblaivūs, abiem buvo paskirta bauda. Rangovai patikrinus jiems paskambino, jų įmonei taip pat kaip buvo surašyta bauda. Nuo tos dienos jų daugiau nematė, tie asmenys buvo oficialiai įdarbinti. S. Ž. ir T. G. žinomi iš bylos, ankščiau neteko matyti šių asmenų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo brigadininkas S. Š.. Su T. G. pirmą kartą bendravo teismeJis buvo vienas darbų vadovas įmonėje. Pradžioje S. K. su I. K. vieni klijavo plyteles, vėliau prisijungė dar 5-6 asmenys, kol S. K. su I. K. dirbo, kiti asmenys neklijavo plytelių. T. G. ir S. Ž. neklijavo plytelių, jų nebuvo matęs. Jis objekte per dieną būna po 1-2 val., teritorijoje būna po 20 žmonių. Su T. G. neteko bendrauti, bet jam skambina įvairūs asmenys. Jo tel. numeris nepasikeitęs - 8672311157. Telefoninių pokalbių apie pagautus neblaivius asmenis, apie ketinimą paimti automobilį ir negrąžinti, neprisimena.

Liudytojas S. Š. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. dirbo darbininku, išdirbo apie 1,5 metų, šiuo metu nedirba. Prisimena objektą Smiltynėje, buvo brigadininkas, brigadoje dirbdavo įvairus darbuotojų skaičius. A. M., K. B. ir D. P. buvo nuolatinai darbuotojai, kiti keisdavo objektus. I. K. dirbo neilgai, jis klijavo plyteles, I. K. pasikvietė kartu su savimi S. K., jie abu buvo įdarbinti. Sutartis pasirašė patys, jas parengia kadrų skyrius. T. G. pažįsta senai, jis geras pažįstamas, S. Ž. žino iš matymo. Žinojo, kad abu asmenys dirba policijoje. Kad kaltinamieji dirbtų UAB “(duomenys neskelbtini)“ ar sudarinėtų kokias sutartis, nežino. Kaip iki objekto S. K. su I. atvykdavo, negali pasakyti, jiems buvo išduoti įmonės leidimai persikelti keltu į Smiltynę. Jis buvo išvykęs į komandiruotę Vokietijoje, tuo metu I. su S. buvo atleisti dėl pasirodymo darbe neblaiviems, jam tai pranešė, po to jų daugiau nematė, pretenzijų neturėjo. T. G. norėjo pabandyti darbus, buvo sutarta ir pasiūlyta išsiimti individualios veiklos pažymą ir pabandyti, ar jis pabandė taip padaryti, nežino, nes buvo išvykęs. T. G. su I. ir S. kaip susijęs, negali pasakyti. Jo tel. numeris yra toks pat kaip 2015 metais – (duomenys neskelbtini). Kai S. K. su I. buvo nustatytas neblaivumas darbe, skambino T. paklausti, kas galėjo įvykti, nes neturėjo S. K. ir I. telefono numerių. Nežino, iš kur T. turėjo žinoti aplinkybes. Skambindamas, jis nežinojo, ar jie ten dirba pastoviai. Apie T. G. atsiskaitymo už darbus niuansus su I. K. ir S. K., negali nieko pasakyti. S. K. atvažiuodavo į darbą „Volkswagen Golf“ automobiliu, matydavo mašiną švediškais numeriais, ką dar atveždavo šiuo automobiliu į darbą, negali pasakyti. T. G. buvo paskolinęs akumuliatorių, vėliau jam akumuliatorių grąžino. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi, tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. T. G. galėjo galimai būti kelias dienas ir matyti kaip S. su I. sekasi. Neprisimena, ką kalbėjo su T. telefonu.

Liudytojas I. K. teisme parodė, kad S. K. ir R. B. pažįsta. T. G. ir S. Ž. pažįsta nuo rugpjūčio 25-26 d., kada pradėjo dirbti. Smiltynėje dirbo keturiese, klijavo plyteles. Šį darbą jam pasiūlė T., o jis pasiūlė S. Jis dirbo mėnesį, atėjo į darbą išvakarėse išgėręs, atleido iš darbo. Iki kelto eidavo pėstute, persikeldavo, persikėlus iki objekto važiuodavo „Volkswagen Golf“ automobiliu, kuris stovėdavo Smiltynėje, automobilį vairuodavo T., S. ir S., kas norėjo, tas ir vairuodavo. Paskutinę darbo dieną, kai atėjo neblaivus, patikrino blaivumą, jiems liepė išeiti. Vėliau į objektą važiavo pasiimti daiktų, vagonėlyje prie objekto buvo palikti drabužiai ir įrankiai, vėl važiavo keturiese. Nuvažiavę pasiėmė daiktus, kas vairavo automobilį, neprisimena. Vėliau privažiavo prie namų, (duomenys neskelbtini), jis su S. išėjo, S. su T. nuvažiavo, nes norėjo parsivežti savo drabužius ir įrankius. V. S. sakė, kad jam negrąžino automobilio, tai buvo po 3-7 dienų. Jis ir S. gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilis seniau stovėdavo prie S. namo. Jam atrodo, kad automobilis nebuvo registruotas, S. jį atidavė kaip skolą. Vėliau matė, kad „Volkswagen Golf“ automobilis jau stovi vietoje, negali pasakyti po kurio laiko. Kai jam buvo nustatytas neblaivumas, buvo nuėjęs į policiją pasitikrinti, S. buvo kartu su juo. Jo tel. numeris nuo 2015 m. nepasikeitė – (duomenys neskelbtini). Jis dėl automobilio neskambino T. G., jam skambino tik dėl daiktų ir drabužių. Neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, buvo išgėręs, kai važiavo pasiimti įrankių, susitikus prie kelto, ginčų nebuvo. Su S. važiavo pažiūrėti, kur gyvena T., mašinos nerado, važiavo vieną kartą. Adresas buvo netoli (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo rūsio, todėl jo įrankiai buvo nuvežti pas T., nes galvojo toliau dirbti. Kai juos parvežė pasiėmus daiktus, S. neklausė, kada grąžins automobilį. Aplinkybę, kad S. prašė T. padėti sutvarkyti automobilio dokumentus, minėjo. Kai pirmą kartą policijos pareigūnai atvažiavo, kieme paklausė kas jis ir jį nusivežė į policijos komisariatą. Kai vyko apklausa, buvo du asmenys ir viena moteris, daugiausia klausinėjo moteris. Prieš pasirašydamas parodymus, kažką skaitė, buvo išgėręs, kai jį apklausinėjo. Jam atrodė, kad S. labai nepergyvena dėl to kad jam negrąžino automobilio, nemano, kad S. bijojo T. ir Ž. S. turėjo dar vieną automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo neblaivus, nelabai prisimena, ką pasakojo. Su S. K. susitinka, kai jis grįžta į Lietuvą. Ji sakė tyrėjai, kad jis su S. K. dirbo prie vienos sienos, T. G. su S. Ž. dirbo prie kito sienos. Už darbus dalį atlyginimo mokėjo grynais ir dalį pervesdavo į banką. Vieną kartą tegavo avansą, 250 grynais, apie 150 eurų pervedė į kortelę. Tada žinojo, kad S. Ž. su T. G. dirbo policijos pareigūnais. P. jo svainis, jis seniau dirbo policijos pareigūnu. Dėl atlyginimo tarėsi su S. Darbams vadovavo V. Už kokią skolos sumą Švedijoje S. atiduotas automobilis, nežino. Kad jiems už tai, kad darbe buvo neblaivūs būtų paskirta bauda, neprisimena. Žadėjo dar sumokėti už darbą, ne visus pinigus sumokėjo. T. G. apie nesumokėtą atlyginimą nekalbėjo. S. pradžioje sakė, kad pareiškimo nerašė. Susidarė įspūdį, kad S. K. nenorėjo baudžiamosios bylos, jis sakė, kad nerašė jokio pareiškimo, tie pokalbiai buvo jau po to, kai jis buvo atgavęs automobilį.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Objekte Smiltynėje netoli (duomenys neskelbtini) dėjo stogą. Iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2015 m. pabaigoje. Objekte dirbo apie 80 darbuotojų. Buvo vienas faktas, kad darbe pasirodė neblaivūs darbuotojai, jam pasakė, jis irgi nuėjo pasitikrinti blaivumą, buvo blaivus. Sutiko tuos asmenis, jie sakė, kad yra neblaivūs. Kas objekte dėjo klinkerį, neprisimena, dirbo vyrai, klinkerį dėjo apie 7-8 žmonės. Jis dirbo savo darbą, klinkerį dėjo kitame pastate, buvo daug darbuotojų, kurie dėjo klinkerį. Tie darbuotojai, kurie buvo neblaivūs, davė telefono numerį, prašė, kad paskambintų asmeniui. Jis ėjo prapūsti, nes jie sakė, kad nevartojo alkoholio, bet jiems rodė neblaivumą. Jis prapūtė, kad patikrinti prietaisą, parodė, jog buvo blaivus.

Automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas, apžiūros metu S. K. automobilio viduje surado automobilio dokumentus bei pateikė (t. 1, b. l. 66-74).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir telefoninių ryšių suvestinėse užfiksuoti T. G. telefoniniai ryšiai su kitais asmenimis: 2015-10-01 12.06 val. pokalbis su A. T. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>A. T. -<...> bandysiu važiuoti šnekėti žinai, kažkaip pasiderinsim galbūt žinai, kažką tai nu, bet vis tiek kažką tai reikės kompensuoti jiems; T. G. – ne tai aišku čia bet ne, ne tai čia bet kokiu atveju<...>; 2015-10-01 12.59 val. pokalbis su S. R. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>T. G. – dabar, dabar „pis“ baudas jau man<...>2015-10-01 14.52 val. pokalbis su S. Š. (Nr. 913) -<...>S. Š. - <...> Supranti, kaip su atsiskaitymais? Avansai paduoti <...><...>T. G. - <...> dabar reik karoče kažkaip tai reikia mokėjimą <...> sustabdyti <...><...>S. Š. – cha, aš tau pasakysiu, kiek ba, aš tau pasakysiu, kiek bauda, tu atsisėsi; T. G. – ne, nu suprantu, nu kas, pusantros štukos tipo, ane, ten, ar kas ten tipo ten...S. Š. – du tūkstančiai du šimtai. Už vieną tūkstantis šimtas. Už vieną galvą; T. G. - <...> ir mano, ir S. pinigai, <...>, kabo ore <...><...>S. Š. - <...> jiems avansus vakar pravedė, nu ten avansai <...>, apie šimtą <...> aš D. <...> pasakysiu tada, kad, kad sustabdytų <...>, kad padarytų tą, tipo kad grynais, atvešim čekius <...>, pasirašys ir viskas<...>2015-10-05 7.51 val. pokalbis su A. T. (Nr. (duomenys neskelbtini)) -<...>T. G. - <...> nes tuoj atimsiu mašiną <...> ir, ir dar ką nors sugalvosiu <...><...>2015-10-05 9.22 val. pokalbis su L. J. (Nr. (duomenys neskelbtini)) -<...>T. G. - <...> atimsiu iš to asilo mašiną <...> tai nebus pinigų, atimsiu iš to golfą <...> tą debilą „atpizdinsiu“ <...> ir viskas <...> nes nu ką, po 250 eurų esam gavę tai bendroj sumoj buvo kokias 3 štukos eurų <...> tai štuką eurų esam pasiėmę, esam dar nepabaigę ir štuką atmesk <...>, vis dar štuka pas jų baudos, nu tai ką tu, nu tai va tai paskaičiuok, kažkas tai <...> ir belieka <...> bet man tai tikrai jau nebeverta <...> mes su S. tai karoče, mes nieko nebe išsitrauksime, ten kelis eurus <...>L. J. – o tai iš to kaip pasiimsi? T. G. – o iš to tai tą golfą pasiimsiu<...>T. G. – su šypsena veide <...> a eik tu, tu galvoji klaus jo kas nors, šen varė paimti ir viskas to golfo ir nemato dokumentų neturi, o aš su švedu susitariau tai turiu, reikia nusiųsti savo duomenis, man nusiųsti dokumentus, kad galėčiau prisiregistruoti paimti golfą <...> nes ten net ne jo, ne jo vardu yra jis<...>L. J. – nors ir tai gerai, va turėsi su kuo dirbti važiuoti; T. G. – nu tai va, į darbą bus su kuo važinėti <...> nu tvarkingas golfukas <...> viskas <...> tik reikia protingai man jį kažkaip atimti <...>, nu pasiimti raktus va dabar važiuoti įrankius parsivežti <..> ir viskas, jei jis važiuos kartu iškart išmesti iš mašinos kelte <...> ir vsio <...> tu 300 litų baudą „įpisai“ sau <...> ir dar plius firmai sakau štuką eurų <...><...>2015-10-05 10.56 val. pokalbis su S. Ž. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>S. Ž. - <...> Sigis skambino man <...> sako <...>, kad jie pridirbo va premiją realiai gavo premijos jisai du, du, du tūkstančiai du šimtus; T. G. – nu tai aš žinau<...>S. Ž. - <...> nes aš kaip suprantu, jeigu du, du tai mes praktiškai nieko ir nebeturim; T. G. - <...> tai ten viskas aišku, aš tą irgi paskaičiavau tai labai nesidraskiau <...> dabar aš sumąsčiau tokį dalyką <..> dabar darysim taip, aš rytoj sakiau kad forminam tiem debilam atleidimą, mums reikia važiuoti tik įrankius surinkti žinai, tai pasiimti tą golfą ir paskui nu ką, atimsim golfą, o ką daryti; S. Ž. – a nu jo, teisingai; T. G. – nu, turėsim golfą <...>; S. Ž. – nu, nu, nu<...>T. G. – V. paskui dirbant eigoj „įpysim“ dar irgi baudos taškų <...>, kažkaip reikės nusiimti pinigus <...>bet ten realiai ten yra tokia bauda, tai ten <...>, tą golfą pasiimam ir <...> viskas; S. Ž. –taip, taip, taip, jo, jo, jo<...>T. G. - <...> aš taip galvoju, kad poryt nuvažiuosim viską su golfu ir <...>; S. Ž. – nu; T. G. – sugrįžtam, tą išmetam iš to golfo, tik man reikia kažkada dar numerį pasiimti žinai dar <...>, kažkaip iš to asilo <...>S. Ž. – jo, gal iš tikrųjų net imti nereikėtų, reikėtų pasiimti to švedo numerį, viską susikrauti ir pavažiavus ten pas save kieme ar kur nors, ar kur nors nu pasistatyti; T. G. – m, jisai turi antrus, jisai turi antrus raktus supranti; S. Ž. – da <...>, tegul turi, jis nežinos kur tas golfas yra pastatytas; T. G. – bet jeigu jisai, jeigu duoti raktus, jeigu jisai važiuos jį reikės <...> išmesti iš tos mašinos kažkur mieste; S. Ž. – nu jo, jo, bet jisai nevažiuos pamatysi ir tu jam net neskambink, <...> jisai reikalingas mums; T. G. – nu jisai ne, bet reikia raktų reikia mašinos <...>S. Ž. – ai, jo, jo <...> reikia paskambinti ir pasakyti, kad raktus duotų ir reikia įrankius parsivežti ir jo paties neimti <...>, matai paprastai ir viskas ir parsivežti, paskui<...>; T. G. - <...> aš jį išmesiu prie kelto <...> už pakarpos paėmęs paaiškinsiu viską, ką galvoju apie jį, <...> viskas jis galės eiti peškom namo <...><...>; S. Ž. - <...> jeigu du tūkstančiai du šimtai duoda, tai mes tiek turėjom ir uždirbti realiai <...> nes mums ten ant nulio grynai viskas<...>; 2015-10-06 10.34 val. pokalbis su S. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>T. G. - <...> man tai jau aš jau net nebesvaigstu apie tuos pinigus. Kad ir kas padaryta aš visus atiduodu <...> tuos pinigus <...>. Aš A. ir sakiau, sakau aš vis tiek užmušiu <..> aš juos vis tiek <...> prikalsiu prie sienos <...> Bet sakau, jeigu aš juos pirma „atpyzdinsiu“ <...>, jie paskui nesirašys man nieko <...><...>; 2015-10-09 17.27 val. pokalbis su S. Ž. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>T. G. – viskas tvarkoj, rytoj važiuojam 9-tą <...> ant devintinio kelto <...><...>S. Ž. - su mašina parvažiuosim; T. G. – jo-jo, su mašina, viskas; S. Ž. – nu; T. G. – pasiliksim mašiną; S. Ž. – nu-nu-nu, tai V. gal net nevažiuos, ar važiuos V.? <...> Tai juos pirma išmesim su daiktais, paskui nuvažiuosim tipo savo daiktus nusivežt?; T. G. – aš net nežinau, aš galvoju, kad visus daiktus parsivešim pas tave, čia bus paprasčiau; S. Ž. – ane? Nu-nu-nu. Nu <...>;T. G. – nu pagalvosim, ką daryti, kol autobusu važiuosim, aptarsim planą kokį;S. Ž. – a, gerai, gerai, aha<...>2015-10-15 8.58 val. pokalbis su I. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)) – <...>; I. K. - pavyzdžiui, kur mašina?; T. G. – ė, propala, prapuolė; I. K. – aš tau prapulsiu, <...><...>;T. G. – dingo kažkur <...>; I. K. – kaip tai dingo?; T. G. – nu paprastai. S. pasiėmė; I. K. – koks S.? T. G. – nu tas, kur skoloj yra štuką penkis eurų; I. K. – kas skoloj? T. G. – tas asilas; I. K. – už ką jis skoloj? T. G. – nu kad pragėrė, kur baudą „įpiso“<...>; 2015-10-15 9.00 val. pokalbis su S. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>S. K. – nu, tai ku, kur mašina? Laukiu, laukiu, neatvarai ;T. G. – nesulauki, o kaip čia yra <...>? <...> atveši pusantros štukos, pasiimsi <...>, kur „įpiso“ baudą;S. K. – kam pusantros štukos? ;T. G. – nu tau, nu tai kaip kam <...>? S. K. – už, už, už, už ką man? T. G. – nu kaip už ką <...>, a girtas dirbi <...> <...>; S. K. – o mašinos vo tai vo, o tai vo ne, ne, dabar vo tipo nebėr mašinos? T. G. – nu kažkaip dingo, nežinau, žinok <...> Kaip jum „pochui“ buvo, tai <...> ir man „pochui“ <...> <...> S. K. - <...> aš laukiu, vo žmogui vo daviau pa, paskolinau mašiną... <...>; T. G. - <...> Greit S. galės eit aiškintis ten, tik tai siūlau <...> pasiimt daug elastinio binto, kad ta galva neskiltų per pusę <...> <...>; 2015-10-15 9.30 val. pokalbis su S. Ž. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>S. Ž. – pasišnekėsim, nu; T. G. – nu, o tai gal apie mašiną?; S. Ž. – nu; T. G. – nu. Gerai; S. Ž. – šiaip vakar durnelis man skambino, cha; T. G. – ane? Ką norėjo? O man šiandien skambino, „nachui“ pasiunčiau; S. Ž. – nu-nu-nu, sako, o ko, kur mašina, kaip, sako, gal avariją padarėt, dar kas nors. Nieko nežinau, sakau, parvariau T., palikau kieme, viskas, sakau, nieko nežinau <...><...>; 2015-10-15 10.19 val. pokalbis su O. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>T. G. - <...> ten tą Golfą atėmiau <...> iš jo, žinai<...>; O. S. - <...> jis tau reikalingas <...>?T. G. - <...> o tada nieko tai, tai dar tas, <...>, yra<...>; O. S. - <...> O tai <...> tu iš jo paėmei tą vo Golfą, nesupratau biški? T. G. - <...> pragėrė viską, <...> visas stroikes, ir mano pinigus, ir S. pinigus pragėrė <...><...>;2015-10-16 16.43 val. pokalbis su S. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>S. K. – nu tai o vakar kažkaip nesulaukėm su V. tavęs; T. G. – nesulaukei? Nu palauk dar biški; S. K. – o kiek tas biški? Mėnesį? T. G. – pašol; 2015-10-16 16.44 val. pokalbis su S. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –T. G. - <...> neturiu laiko, gerai? S. K. – nu gerai, o tai kiek, o palauk, pasakyk toliau; T. G. – pašol „nachui“, sakau; 2015-11-22 17.31 val. žinutė S. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –Kada zadi is manes pasiimti visus daiktus nebeturiu kur laikyti taip pat ir golfa man reikia grazinti akuma; 2015-11-23 10.28 val. pokalbis su S. Ž. (Nr. (duomenys neskelbtini)) –<...>S. Ž. – nu, kaip sekės perdavimai? T. G. – viskas normaliai, pasiėmė, viskas<...>; S. Ž. – ten su juo šnekėjęsis, ten ko nors buvo, nebuvo? T. G. – nu sakė, ne, nieko jisai <...>; S. Ž. – a, nu taip, tai gal čia išvis ne mūsų reikalai? T. G. – nu greičiausiai; S. Ž. – nu-nu, bet tad <...>, atsikratėm šiukšle; T. G. - <...> čia bet kada tokią nesąmonę atsitikt <...> nu jeigu tu kažkur tai išgirsi, kad kur ten kam kas ten buvo, tai bet greičiausiai; S. Ž. – bet aš nežinau, aš, aš į Registrą įlindau vis tiek, žiūriu, jokio nėra ikiteisminio tyrimo, kad ket, ketvirtadienį būtų pradėtas<...>; T. G. - <...> su kažkokiom šiukšlėm <...> ten; S. Ž. – teisingai, aišku<...>(t. 1, b. l. 29-62).

2015-11-12 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad Švedijos Karalystėje įregistruoto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis J. L. (t. 1, b.l. 65).

Į bylą buvo pateikti apžiūrėti S. K. turimi automobilio „VW Golf“ dokumentai, kurie buvo išversti iš švedų į lietuvių kalbą. Transporto valdybos pranešimo apie transporto priemonės savininko pasikeitimą ir išregistravimą matyti, kad ankstesnė automobilio „VW Golf 1,6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. M. S., naujasis šio automobilio savininkas nuo 2015-05-11 S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 38). Iš Transporto valdybos registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonės VW Golf 1,6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nuo 2011-04-15 buvo V. M. S. (t. 3, b.l. 40). Iš 2015-05-11 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V.M. S. už 10 000 Švedijos kronų pardavė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. (t. 3, b.l. 42).

Pagal teisinės pagalbos prašymą iš Švedijos teisėsaugos institucijų gauta informacija, kad automobilio VW Golf 1,6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2015-06-23 yra J. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011-04-15 iki 2015-06-22 automobilio savininkė buvo V. M. S., šią transporto priemonę yra uždrausta vairuoti (t. 3, b.l. 142).

Iš 2015-12-07 elektroninio laiško, išsiųsto iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. L. nurodo, jog S. K. įsigijo automobilį VW Golf Švedijoje su jo pagalba iš jo draugų, automobilio kaina nurodyta ant sutarties, mašiną S. turėjo priregistruoti per 14 dienų ir grąžinti valstybinius numerius, bet jis apgaudinėjo, sakė, kad mašina priregistruota, po to sakė pardavęs dalims, mašina šiuo metu priregistruota jo, t.y. J. L. vardu, priregistruota 2015-06-25, nes jo draugams atėjo laiškas susimokėti kelių mokestį, nes valstybiniai numeriai nebuvo grąžinti į Švedijos Karalystę sutartu laiku. Automobilį J. L. vardu priregistravo, kad išvengtų 3000 kronų baudos, buvo įspėtas, kad siųstų numerius ir informuotas, kad negali važinėtis švediškais numeriais, nes nėra draudimo ir techninės apžiūros. Tranzitinių numerių neišėmė, nes norėjo S. K. sutaupyti pinigų, o S. K. žadėjo numerius atvežti J. L., mašina bus perrašyta S. K., kai tik gaus švediškus numerius, skambino S. K. 2015-12-04 ir įspėjo, kad jei numerių nepristatys iki 2015-12-11, mašiną nurašys į sąvartyną (t. 1, b.l. 75-76).

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisinės pagalbos prašymą (duomenys neskelbtini) teisme liudytoju šioje byloje apklaustas J. L., kuriam užduoti bylos proceso dalyvių suformuluoti klausimai (t. 3, b.l. 129-131). Į pateiktus klausimus J. L. atsakė, kad jis ir S. K. pažįstami, susitiko (duomenys neskelbtini) mieste, kurs S. K. dirbo netoli objekto, kuriame dirbo ir J. L.. S. K. norėjo pirkti naują automobilį, o jis pažinojo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, kuris norėjo parduoti automobilį. S. K. nusprendė pirkti minėtą automobilį. S. K. automobilį pardavė V. M. S.. Perleidžiant automobilį dalyvavo V. M. S. tėtis, jis pats paliudijo perleidimą. S. K. automobilio pardavimo metu buvo informuotas, kad privalo palikti šalį, nes automobilis neapdraustas, ir jį per 2 savaites registruoti automobilį Lietuvoje bei išsiųsti atgal valstybinius numerius. Pardavėja perdavė dokumentų originalus ir kopijas, mano, kad automobilis parduotas už 6000-8000 kronų. Praėjus dviem dienoms po įsigijimo, S. K. išvyko į Lietuvą. Po savaitės jam paskambino S. K. ir sakė, kad automobilis perregistruotas, jie susitarė, kad S. K. jam atsiųs valstybinius numerius, kuriuos jis vėliau perduos V. M. S.. Po mėnesio iš S. K. mamos sužinojo, kad automobilis vis dar neregistruotas Lietuvoje. S. K. paprašė jo registruoti automobilį savo vardu, nes S. K. pametė automobilio dokumentus, todėl negali registruoti automobilio Lietuvoje. Po to jis būtų perleidęs automobilį S. K.. S. K. skambino ir prašė jo perleisti automobilį ir valstybinius numerius bei perregistruoti automobilį savo pusbroliui, kuris gyvena Švedijoje, automobilis taip pat liktų Švedijoje. S. K. trumpąja žinute jam pranešė, kad automobilis parduotas į metalo laužą. Jis perleis automobilį S. K., nes jis yra įregistruotas kaip automobilio savininkas ir privalo sumokėti automobilio mokesčius Švedijoje (t. 3, b.l. 157-160).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-30 rašte nurodyta, kad S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-09-04 iki 2015-10-01, atleidimo pagrindas LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 2015-10-01 objekto patikrinimo metu S. K. ir I. K. nustatytas girtumas, faktas užfiksuotas, darbuotojai su faktu sutiko, paaiškinimus parašė, dėl S. K. ir I. K. neatsakingo elgesio įmonė patyrė 600 Eur nuostolį. Surašytas aktas dėl grubaus darbo drausmės pažeidimo, priimtas sprendimas su S. K. ir I. K. nutraukti darbo sutartį ir iš minėtų darbuotojų išsireikalauti nuostolių atlyginimą po 300 Eur iš kiekvieno (t. 1, b. l. 150).

Iš 2015-10-01 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita dėl 600 Eur baudos pagal sutartį (2 žmonės) (t. 1, b. l. 157).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akte „Dėl darbuotojų grubaus darbo drausmės pažeidimo“ nurodyta, kad siūloma I. K. ir S. K. skirti griežtą papeikimą už grubų darbo drausmės pažeidimą, atleidžiant juos iš darbo, pareikalaujant iš šių darbuotojų išskaičiuoti po 300 Eur iš kiekvieno (t. 1, b. l. 158). UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai I. K. ir S. K. atlyginti dėl jų kaltės patirtą nuostolį – po 300 Eur (t. 1, b. l. 159-160). Iš elektroninio susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog įmonė laiko, kad S. K. ir I. K. įmonei nebeskolingi (t. 1. B.l. 163-164).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus pranešime nurodyta, kad atlikus informacijos patikrinimą buvo nustatyta, jog T. G. ir S. Ž. 2015 m. rugsėjo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininkais statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Už šį pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys bus patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 166).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. B. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktor, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad S. Ž. nuo 2015-09-07 iki 2015-09-25 ir T. G. 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. (tiksli data nenustatyta) statomame objekte adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų apdailininkais su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 170-171).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2015-11-18, 16.02 val. registre įregistruotas įvykis, kurio registro Nr. ROIK 0115000654742, įvykio tipas – Kiti įvykiai: Pareigūnų korupcija, aplinkybėse nurodyta, kad 2015 m. Klaipėdos apskr. VPK pareigūnas piktnaudžiavo tarnyba, VIEŠAI NESKELBTI (t. 3, b.l. 136-141).

Vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu daiktu. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti (pasisavinti), taip pat supranta, kad turto savininkui ar jo valdytojui bus padaryta materialinė žala. Įstatymų leidėjas vagystės dispozicijoje nenurodė nusikaltimo tikslo, tačiau kaltininko ketinimų vagystės dalykų atžvilgiu išsiaiškinimas – pasisavinti, perduoti tretiesiems asmenims ir kt. – leidžia geriau suvokti kaltininko elgesio motyvus bei tikslą ir atskirti vagystę nuo kitų veikų.

Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai. Kaltė – tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Abu kaltinamieji T. G. ir S. Ž. teisme neigė padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigė, jog tikslo pasisavinti S. K. automobilį neturėjo, ketino toliau su S. K. dirbti.

Kaltinamasis T. G. teisme teigė, kad su S. K. susipykę nebuvo, automobilio jam negrąžino, nes planavo sutvarkyti automobilio dokumentus ir toliau jį naudoti bendram darbui, nes keturiese ketino dirbti kitame objekte. S. K. sakė, kad jam automobilis nereikalingas, kad reikia susitvarkyti dokumentus ir galės keturiese važinėti juo į objektus. Nežino, kodėl jam vėliau S. K. skambinėjo, gal išgėręs buvo, pokalbio metu iš pykčio gavosi, kad pasakė S., jog negrąžins automobilio. Be to, telefonu kalbėdamasis su J. L. suprato, kad tai J. L., o ne S. K. automobilis. Automobilį S. K. grąžino, nes buvo pasiskolinęs akumuliatorių, kurį reikėjo grąžinti savininkui, todėl paskambino S. K. ir pasakė, kad jam reikia grąžinti akumuliatorių, liepė pasiimti automobilį. Pats S. K. pasiėmė automobilį, jis parodė kur automobilis.

Kaltinamasis S. Ž. teisme nurodė, kad vežant daiktus iš objekto, S. K. paprašė T. G., kad šis sutvarkytų automobilio dokumentus, prie jo davė Švedijos piliečio telefono numerį, sutarė, kad T. tvarkys dokumentus. T. pasiūlius sutvarkyti automobilio dokumentus, S. K. apsidžiaugė, sakė, jog bendrai galės automobiliu naudotis. S. kelis kartus buvo sakęs, kad automobilis jam nereikalingas. Jis suprato, kad T. tvarkys automobilio dokumentus ir automobilis bus bendro naudojimo. Jis vėliau pamiršo automobilį. Kai T. G. kalbėjo su J. L., jau žinojo, kad automobilis priklauso J. L.. Dėl automobilio jis neturėjo jokių ketinimų. Kad tęs darbus toliau, kalbėjo dar dirbdami, nes gerai sekėsi, susidirbo. Po kurio laiko T. G. jam paskambino ir pasakė, kad nori atiduoti S. K. automobilį. Jis suprato, kad T. G. norėdamas pagąsdinti, kad negalima taip elgtis, laikė S. K. automobilį. Jam automobilis nebuvo reikalingas. Kodėl T. G. grąžino automobilį, nežino.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. G. apie tai, kad tarėsi ir ketino tvarkyti nukentėjusiojo S. K. automobilio dokumentus ir toliau kartu su nukentėjusiuoju dirbti, nieko neužsiminė, tokią aplinkybę nurodė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad S. pažadėjo jo automobilį atvaryti, o kur, nesitarė (t. 2, b.l. 81-83). Apie tolimesnį bendradarbiavimą su nukentėjusiuoju S. K. ir pokalbį apie S. K. automobilio dokumentų sutvarkymą BPK 80 str. 1 p. bei BPK 82 str. 3 d. numatytu pagrindu liudytoju apklaustas S. Ž. taip pat nieko neužsiminė (t. 2, b.l. 38-39), ir tik 2016-02-08 įtariamojo apklausos metu S. Ž. nurodė, kad bevažiuojant S. pradėjo prašyti T. G., kad jis padėtų sutvarkyti automobilio dokumentus bei nurodė asmens, turinčio originalius automobilio dokumentus, telefono numerį (t. 2, b.l. 49-51). Kodėl automobilis S. K. buvo grąžintas nesutvarkius jo dokumentų, kaltinamieji teisme paaiškinti negalėjo.

Nukentėjusysis S. K. apie tolimesnį bendradarbiavimą su kaltinamaisiais bei prieš paskolinant automobilį daiktams parsivežti išsakytą S. K. prašymą T. G. padėti įregistruoti automobilį Lietuvoje, nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b.l. 2-9), nei dar kartą apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tiek apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisme, nukentėjusysis S. K. nuosekliai tvirtino, kad grįžus su daiktais iš Smiltynės, jis su T. susitarė, kad T. jam grąžins automobilį kitą dieną, važiuodamas į darbą, o jis sutiko ir automobilį jam draugiškai paskolino. Tačiau T. G. automobilio negrąžino. Jis ne kartą ėjo prie policijos komisariato, ieškojo automobilio ir prie T. namų, tačiau automobilio nerado. Ne kartą skambino T. G., rašė žinutes, prašydamas grąžinti automobilį, T. G. tai jam ragelio nekeldavo, tai sakydavo, kad automobilio nebėra, pradingo. Apie pagalbą registruoti automobilį su T. nekalbėjo, jis tik T. papasakojo apie problemas susijusias su automobilio registravimu. Kai T. G. jo paprašė J. L. telefono, nesakė, kam telefono numeris jam reikalingas. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pabrėžė, kad dingus automobiliui pareiškimo policijai nerašė, nes T. ir S. buvo policijos pareigūnai, jeigu jie nebūtų policijos pareigūnai, būtų parašęs pareiškimą.

Liudytojo I. K. parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs, tačiau liudytojas teisme patvirtino faktines aplinkybes, jog kartu su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju dirbo statybos objekte Smiltynėje, jam ir nukentėjusiajam darbo metu nustatytas neblaivumas ir jie darbo neteko. Kai pasiėmė daiktus iš objekto, visi keturi S. K. automobiliu grįžo namu, jis su S. išlipo, o kaltinamieji nuvažiavo, nes norėjo parsivežti savo daiktus namo, vėliau jam S. K. sakė, kad jam automobilio negrąžino. Jis su S. vieną kartą važiavo pažiūrėti, kur gyvena T. G., mašinos nerado. O dėl pasikeitusių parodymų, tai yra dėl naujai teisme nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat ir dėl pakalbio apie automobilio dokumentų sutvarkymą, telefoninių pokalbių dėl automobilio grąžinimo, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo neblaivus, todėl jo parodymai skiriasi.

Nukentėjusiojo S. K. parodymus patvirtina tiek Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir telefoninių ryšių suvestinėse užfiksuoti kaltinamojo T. G. telefoniniai pokalbiai su nukentėjusiuoju S. K., kaltinamuoju S. Ž., taip pat su kitais asmenimis, tiek teisme apklaustų liudytojų L. B., R. Ž., R. B., J. T., V. Ž. A. Ž. parodymai.

Liudytojas L. B. teisme patvirtino, kad vykdė telefono numerio, kuris priklausė T. G., kontrolę. Kontrolės metu užfiksuota, kad S. Ž. ir T. G. telefoninio pokalbio metu nutarė, kad jiems nebeapsimoka dirbti objekte Smiltynėje, dėl S. K. ir I. K. už pasirodymą darbe neblaiviems paskirtų baudų, nes bus atskaičiuota iš atlyginimo. Taip pat kaltinamieji nutarė, kad iš S. K. paims automobilį ir nebegrąžins, o V. atidirbs kituose objektuose, nes T. G. su V. toliau planavo dirbti. Kai S. Ž. automobilį pastatė netoli savo namų, po kažkurio laiko S. K. pradėjo ieškoti savo automobilio, T. G. S. K. sakė, kad automobilio nebėra ir jo nebeieškotų. T. G. skambinti bandė ir I. K., bet T. G. jam atsakė, kad nebebus automobilio. Iš žvalgybinių duomenų sužinota, kad T. G. sužinojo aplinkybę, kad imuniteto skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, galėjo sužinoti per suvestinę ar per kitus asmenis.

Kaltinamųjų T. G. ir S. Ž. teisme nurodytas aplinkybes, jog automobilio pasisavinti neketino ir jo nepagrobė paneigia ir užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei jų suvestinės. 2015-10-05 užfiksuoti kaltinamojo T. G. telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog mintis ir ketinimas užvaldyti S. K. automobilį kilo būtent kaltinamajam T. G. (t. 1, b.l. 44-50), 2015-10-05, 10.56 val. vykusio telefoninio pokalbio metu T. G. šiuo ketinimu pasidalino su S. Ž. ir pastarasis tokiam ketinimui pritarė, iš pokalbio matyti, kad kaltinamieji aptaria kokiu būdu užvaldys automobilį, o 2015-10-09, 17.27 val. vykusio pokalbio metu darsyk derina automobilio užvaldymo detales (t. 1, b.l. 50-52). Minėti telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad dar prieš važiuodami į objektą pasiimti daiktų, kaltinamieji planavo ir turėjo tikslą užvaldyti automobilį „VW Golf“. Nors kaltinamieji aiškina, kad telefoniniai pokalbiai nėra rimti, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neneigė ir patys kaltinamieji, patvirtina, jog automobilis ir buvo pagrobtas pagal telefoniniuose pokalbiuose aptartą planą.

Nė vienas iš kaltinamųjų nenurodė jokios logiškos priežasties, kodėl daugiau nei mėnesį nukentėjusiajam S. K. negrąžino automobilio. Kaltinamojo S. Ž. teiginius, jog automobilį tiesiog buvo pamiršęs bei kaltinamojo T. G. aiškinimą, kad paties S. K. prašė pasiimti automobilį, o jam pačiam automobilio grąžinti neišėjo, paneigia tiek nuoseklūs nukentėjusiojo S. K. parodymai, tiek užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad jokio ketinimo nukentėjusiajam grąžinti automobilį kaltinamieji neturėjo, priešingai patvirtina, jog kaltinamieji džiaugėsi automobilį užvaldę ir patvirtino, jog nukentėjusysis S. K. jiems abiem skambino ir teiravosi, kur yra automobilis (t. 1, b.l. 58). Nukentėjusiojo S. K. parodymus, kad automobilio ieškojo ir dėl jo negrąžinimo labai išgyveno patvirtina liudytojų I. K., R. Ž., R. B. bei L. B. parodymai.

Nukentėjusysis S. K. nuosekliai tvirtino, kad automobilį T. G. buvo žadėjęs grąžinti kitą dieną, tačiau jo negrąžino. Jis T. G. skambinęs, tačiau šis nekėlęs ragelio, kaltinamajam T. G. pavyko prisiskambinti tik per I. K., tuomet T. G. pasakęs, kad S. K. ir I. K. prisidirbo, automobilį atgaus, kai sumokės 1500 EUR. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2015-10-15, 9.58 val. užfiksuotas I. K. ir T. G. telefoninis pokalbis, kuro metu I. K. paklausus, kur mašina, T. G. atsakęs, kad prapuolė, dingo kažkur, automobilį pasiėmė Sigis, kuriam yra skola 1500 EUR (t. 1, b.l. 56-57), iš karto po šio skambučio T. G. 2015-10-15, apie 9 val. paskambino S. K. taip pat klausdamas, kur mašina, sakydamas, kad laukia, o šis jos neatvaro, o T. G. atsakęs, kad kai S. K. atveš 1500 eurų, automobilį galės pasiimti, nurodė, kad galės aiškinti su S. ir pasiūlė pasiimti daug elastinio binto, kad ta galva neskilų per pusę (t. 1, b.l. 57). Nukentėjusiojo S. K. teiginius, kad dėl automobilio T. G. skambino ne kartą patvirtina ir kiti užfiksuoti nukentėjusiojo ir T. G. telefoniniai pokalbiai, vykę 2015-10-16, 16.43 val. m 16.44 val. (t. 1, b.l. 59-60). Apie tai, kad pasisavino S. K. automobilį T. G. gyrėsi ir kitiems asmenims (t. 1, b.l. 58-59).

Liudytoja A. Ž. teisme patvirtino, kad jos sūnus S. K. Švedijoje įsigijo automobilį, kuris po darbo Smiltynėje dingo ir sūnus jo ieškojo, tuo metu buvo liūdnas, pergyveno, suprato, kad automobilis dingo be S. žinios. Kai mašina atsirado, S. buvo iškviestas į policiją. Liudytoja J. T. taip pat nurodė, kad brolis S. K. dirbo objekte Smiltynėje, turėjo automobilį „VW Golf“, parvežtą iš Švedijos. Matė, kad po to, kai nebedirbo Smiltynėje, S. tapo liūdnesnis, tik vėliau sužinojo, kad automobilis buvo paimtas. Liudytojas V. Ž. taip pat nurodė, kad iš policijos sužinojo, kad buvo pavogtas S. K. automobilis, S. K. 2015 m. rudenį buvo susirgęs depresija, pradėjus vartoti vaistus, S. K. būklė pagerėjo.

Liudytojas R. Ž. teisme patvirtino, jog S. jam buvo minėjęs, kad savo automobilį „VW Golf“ buvo paskolinęs bendradarbiui, tačiau šis jam automobilio negrąžino, o kai pasiūlė kreiptis į policiją, S. kreiptis bijojo, nes neturėjo automobilio dokumentų, dar jam S. pasakojęs, kad vėliau bendradarbis paskambino ir grąžino automobilį, S. buvo nustebęs, nes nesitikėjo automobilio atgauti. R. B. teisme nurodė, kad S. jam sakė, kad automobilį buvo paėmę asmenys, kurie dirba policijoje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji T. G. ir S. Ž. nukentėjusiojo S. K. automobilį užvaldė 2015-10-10, tačiau 2015-11-22 T. G. parašė S. K. trumpąją žinutę, kad šis pasiimtų automobilį ir automobilis nukentėjusiajam buvo grąžintas.

Nors kaltinamieji nukentėjusiajam S. K. automobilį grąžino, tačiau ši aplinkybė jų atsakomybės nešalina ir nelaikoma savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl automobilio pasisavinimo pradėtas 2015-11-18, tokia informacija patalpinta ir į Policijos registruojamų įvykių registrą (t. 1, b.l. 1, t. 3, b.l. 136-141), kurio duomenys tuo metu buvo pasiekiami abiem kaltinamiesiems, kadangi abu dirbo policijos pareigūnais. Automobilis nukentėjusiajam grąžintas tik praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir duomenys apie jį patalpinti į registrą. Liudytojas L. B. teisme nurodė, kad iš žvalgybinių duomenų sužinojo, kad kaltinamiesiems tapo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jie nutarė automobilį S. K. grąžinti. Aplinkybę, jog kaltinamieji domėjosi, ar dėl įvykio nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, patvirtina ir telefoninių pokalbių suvestinės, iš kurių matyti, jog 2016-11-22 telefoninio pokalbio metu kaltinamieji susitarė apie 10 val. susitikti, iš karto po to kaltinamasis T. G. nusiuntė trumpąją žinutę nukentėjusiajam S. K., ragindamas pasiimti daiktus ir automobilį, nurodydamas, kad jam reikia grąžinti akumuliatorių, o jau kitą rytą – 2016-11-23, apie 10.28 val., S. Ž. paskambinęs T. G., teiravosi, kaip sekėsi perduoti automobilį, paklausė : „ten su juo šnekėjęsis, ten ko nors buvo, nebuvo?“, į ką T. G. atsakė „nu sakė ne, nieko jisai <...>“, į ką S. Ž. tarstelėjo: „a, nu taip, tai gal čia išvis ne mūsų reikalai?“, o T. G. pasakė: „nu, greičiausiai“ (t. 1, b.l. 60-62). Aptarti įrodymai patvirtina, jog automobilis S. K. grąžintas tik dėl to, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų S. Ž. ir T. G. veiksmuose yra visi BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kaltinamieji neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė automobilį, atimdami galimybę nukentėjusiajam S. K. valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu automobiliu. Kaltinamieji suvokė, kad turtas yra svetimas, susitarė ir norėjo neatlygintinai jį pasisavinti, suprato, kad dėl tokių jų veiksmų teisėtam turto valdytojui S. K. bus padaryta žala. Bylos duomenys patvirtina, kad tokiu būdu kaltinamieji siekė kompensuoti dalį jiems nesumokėto atlyginimo, kurio iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauti neteko teisės dėl to, kad nukentėjusysis S. K. su I. K. darbe pasirodė neblaivūs ir jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Kaltinamieji S. Ž. ir T. G. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad užvaldo svetimą automobilį, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindami, numatė, kad teisėtas turto valdytojas jo neteks, o kaltinamieji automobilį turės kaip nuosavą, ir to norėjo.

Kaltinamieji teisme aiškino, jog žinojo, kad automobilis S. K. nepriklausė. Nors automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje nebuvo registruotas nukentėjusiojo S. K. vardu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šio daikto savininkas ir teisėtas valdytojas, o kaltinamiesiems automobilis buvo svetimas turtas, į kurį jie jokios reikalavimo teisės neturėjo.

Nukentėjusysis S. K. nuosekliai nurodė, kad automobilis priklausė jam, o ne J. L.. Tokius nukentėjusiojo teiginius patvirtina ir byloje esantys dokumentai –Transporto valdybos pranešimas apie transporto priemonės savininko pasikeitimą ir išregistravimą iš kurio matyti, kad automobilio „VW Golf 1,6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2015-05-11 yra S. K. (t. 3, b.l. 38), o pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad V.M. S. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-11 pardavė už 10 000 Švedijos kronų S. K. (t. 3, b.l. 42). Nors minėto automobilio savininku Švedijos Karalystėje nuo 2015-06-22 buvo registruotas J. L. (t. 1 , b.l. 65, t. 3, b.l. 142), tačiau ikiteisminio tyrimo metu J. L. aiškino, kad automobilį jo pagalba Švedijoje įsigijo S. K., o jo, t.y. J. L. vardu automobilis buvo užregistruotas dėl to, kad jo draugams Švedijoje atėjo laiškas susimokėti kelių mokestį, todėl automobilį savo vardu registravo, kad išvengtų baudos. Apklaustas liudytoju pagal teisinės pagalbos prašymą Švedijos Karalystės teisme, J. L. jau nurodė, kad pats S. K. paprašė jo registruoti automobilį savo vardu, nes pametė automobilio dokumentus, todėl negalėjo jo registruoti Lietuvoje, jis perleis automobilį S. K., nes dabar jis registruotas kaip automobilio savininkas ir privalo sumokėti automobilio mokesčius Švedijoje, jokių pretenzijų S. K. dėl automobilio J. L. neturėjo (t. 1, b.l. 75-76, t. 3, b.l. 157-160).

Aptartų įrodymų visuma ir tai, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki nusikalstamos veikos padarymo buvo Lietuvoje, jį po automobilio įsigijimo Švedijoje, valdė ir naudojo tik nukentėjusysis S. K., arba su jo žinia, kaltinamieji, patvirtina, jog automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė nukentėjusiajam S. K., o J. L. minėto automobilio savo dispozicijoje niekada neturėjo, savęs šio daikto savininku nelaikė, o apsimestinį sandorį dėl šio automobilio įsigijimo (nors tuo metu automobilis buvo Lietuvoje) sudarė siekdamas visai kitų tikslų, nei minėtu automobiliu naudotis, jį valdyti ar juo disponuoti.

Nors teismas byloje buvo atnaujinęs įrodymų tyrimą ir kaltinamiesiems pranešęs, jog jų veikų faktinės aplinkybės iš dalies gali keistis ir jų veiksmai gali būti kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas (t. 3, b.l. 180-182), tačiau darsyk išklausęs kaltinamųjų paaiškinimų ir ištyręs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų veiksmai negali būti pripažinti savavaldžiavimu pagal BK 294 str. 1 d., kadangi jų veiksmuose nėra šio nusikaltimo objektyviųjų požymių.

Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, numatytą CK 1.136 str., kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Šių veiksmų dalyvis turi būti susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, jog nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-24 nutartis Nr. 2K-65/2009).

Šiuo atveju, pagrobdami nukentėjusiojo S. K. automobilį, kaltinamieji neturėjo jokios tikros ar tariamos teisės į šį turtą, o nukentėjusysis S. K. neturėjo jokios pareigos vykdyti kokius nors kaltinamųjų reikalavimus, negrąžindami nukentėjusiajam S. K. priklausančio automobilio, kaltinamieji siekė ne realizuoti savo tariamą teisę, o pagrobti svetimą turtą, todėl nesant objektyviųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių, T. G. ir S. Ž. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 294 str. 1 d.

Teismas nustatė, kad kaltinamųjų T. G. ir S. Ž. padaryta nusikalstama veika atitinka visus BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes kaltinamieji įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu automobiliu pagal savo valią.

BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismas pažymi, kad anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad T. G. ir S. Ž. buvo iš anksto susitarę pagrobti nukentėjusiajam S. K. priklausantį automobilį, abu dalyvavo jį pagrobiant ir jį užvaldė, atimdami nukentėjusiajam galimybę valdyti ir naudoti jam priklausantį daiktą, tai yra atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dispozicijoje aprašytus veiksmus, todėl abu jie yra vykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Aplinkybė, kad kaltininkai padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrininkų grupe, yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kvalifikuojant abiejų kaltinamųjų veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį, yra perteklinė ir šalintina.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad automobilis grąžintas nukentėjusiajam, jų aplinkybe atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją – baigtas nusikaltimas.

Kaltinamasis T. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, buvusios darbovietės teigiamai charakterizuojamas (t. 2, b.l. 137), atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis buvo nusikaltimo iniciatorius ir jo vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką buvo pagrindinis, byloje nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

Kaltinamasis S. Ž. anksčiau taip pat neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, buvusios darbovietės teigiamai charakterizuojamas (t. 2, b.l. 138), atsižvelgtina į tai, kad šio kaltinamojo vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, byloje nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti abiem kaltinamiesiems paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, atsižvelgiant į kaltinamojo S. Ž. vaidmenį darant nusikaltimą – šiam skiriant mažesnę baudą nei kaltinamajam T. G..

Nukentėjusysis S. K. byloje pareiškė 300 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 188-190), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimų atsisakė (t. 3, b.l. 104). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl byloje pareikšto S. K. civilinio ieškinio nutraukiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - keturios kompaktinės plokštelės su garso įrašais ir skambučių bei žinučių išklotinėmis, saugomas prie bylos 2-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 - 308, straipsniais,-

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir jam paskirti 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir jam paskirti 10 MGL (376,60 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti vieną S. Ž. laikino sulaikymo dieną – 2015 m. vasario 5 d., ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti S. Ž. galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo S. K. atsisakymą nuo kaltinamiesiems pareikšto 300 EUR dydžio civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - keturias kompaktines plokšteles, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė