Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei Z. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti.

Atsakovė Z. V. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko bei pateikė raštu užpildytą ieškinio pripažinimo formą. Patvirtino, kad ieškinį ir jo priedus yra gavusi, susipažinusi, laisva valia pateikė ieškinio pripažinimą ir jai yra žinomos ieškinio pripažinimo pasekmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalimi, išklausęs šalių nuomones, nutarė baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, netiriant įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Detaliau tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė.

Šioje byloje yra nustatytos bent kelios tėvų valdžios ribojimo aplinkybės: tai atsakovės nesugebėjimas rūpintis nepilnamečiu vaiku, saugių gyvenimo sąlygų jam nesudarymas, ji negali tinkamai rūpintis savo sūnumi K. V. dėl socialinių įgūdžių stokos, skurdžios buities, nepakankamų pajamų, iniciatyvos nesiėmimo, dėl ko (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo K. V.“ nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa A. V. bei V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai apribota motinos Z. V. valdžia sūnaus K. V. atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), K. V. nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėju paskirtas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės Z. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiui K. V. bei išlaikymo įsiskolinimas. Bylos nagrinėjimo metu Z. V. niekur nedirba, pajamų negauna, iš Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Teismo vertinimu, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti, tokios pozicijos neišsakė ir atsakovė teismo posėdžio metu. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei Z. V. neterminuotai apribotina tėvų valdžia sūnaus K. V. atžvilgiu.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75 Eur (neturtinis reikalavimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo) žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės Z. V. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Atsakovei taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.