- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- AN2-227-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00314-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Advokatai
- Laura Martinaitytė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. atstovės advokatės Lauros Martinaitytės (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 820 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – 40 pakuočių maisto papildų „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyriausiasis inspektorius A. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą P. J. už tai, kad jis 2020 m. sausio 16 d., apie 8.30 val., atvykęs reisu B2 801 Minsk – Vilnius į Vilniaus oro uostą, esantį Rodūnios kel. 2, Vilniuje, po bagažo patikrinimo rentgeno kontrolės sistema atvykimo salėje C, pasiėmęs lagaminą nuo juostos pasirinko Žaliąjį muitinės kanalą, šiuo veiksmu deklaruodamas, kad negabena daiktų ar prekių, kurias privalo deklaruoti pagal savo pobūdį, kiekį ir vertę, tačiau atlikus jo bagažo pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad jis gabena maisto papildą „(duomenys neskelbtini)“ 50 pakuočių po 10 stiklinių ampulių 0,2 ml, kurių vertė pagal pateiktą Gruzijoje išduotą mokėjimo dokumentą yra 2400 GEL, kas pagal valiutų Lietuvos muitinėje kursą (1 Eur – 3,266280 GEL) atitinka 734,78 Eur. Tokiais veiksmais P. J. pažeidė Komisijos deleguotoju Reglamentu (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, Reglamento 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje. Protokole nurodyta, kad 10 pakuočių grąžintos P. J., o likutinė vertė – 588 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad P. J. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta, t. y., kad P. J. žinojo įvežamų daiktų deklaracijos tvarką ir sąmoningai siekė išvengti įvežamų prekių pateikimo muitinės patikrinimui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti dėl tyčios nebuvimo arba dėl mažareikšmiškumo. Tuo atveju, jei teismas nematys galimybės nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, prašoma skirti P. J. mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – daiktų konfiskavimo. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra priimtas netinkamai įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nepagrįstai pripažinus P. J. pažeidėju.
3.1. Apeliantė, pasisakydama dėl tyčios nebuvimo, nurodo, kad aplinkybė, jog asmuo dažnai keliauja oro transportu, nėra vertinamasis kriterijus. Jei P. J. būtų anksčiau sulaikytas vežantis netinkamas prekes ar jų kiekį, tuomet būtų galima tuo vadovautis, kad asmuo turėtų žinoti ar jau yra susidūręs su konkrečių prekių deklaravimu. Tuo tarpu P. J. nurodė, kad veikdamas kaip įmonės atstovas jis vyksta pasiimti siuntos į muitinės skyrių, kad visus užsakymus daro tik per siuntas, o ne veža pats. Asmeniškai maisto papildus P. J. vežėsi pirmą kartą, išskirtinai savo šeimos nariams, kadangi Lietuvoje tuo metu šis papildas buvo išparduotas. Pastarąją aplinkybę patvirtina teismui pateikti vardiniai receptai bei P. J. sutuoktinės nedarbingumo dokumentai. Kas rodo, jog P. J. neturėjo jokio tikslo iš vežamų prekių pasipelnyti. Apeliantės nuomone, negalima preziumuoti P. J. tyčios remiantis tuo, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą ir yra įmonės komercijos direktoriumi. P. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad gailisi dėl susidariusios situacijos, kad būtų sumokėjęs reikiamus mokesčius, jei muitinės atstovas būtų nurodęs pirma juos mokėti, o ne iš karto surašęs protokolą. Maisto papildai nėra draudžiama prekė, todėl muitinės atstovas galėjo paaiškinti ir nurodyti oro uoste, kokio dydžio mokestį reikia sumokėti, o, tik atsisakius tai padaryti, surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
3.2. Toliau apeliaciniame skunde apeliantė, pasisakydama dėl veikos mažareikšmiškumo, nurodo, kad teismas nurodo, jog atleisti nuo administracinės atsakomybės P. J. nėra galimybės, nes veika yra pavojinga, tačiau teismas šio savo argumento nepagrindė. Apeliantės teigimu: 1) P. J. neturėjo savanaudiškų motyvų parduoti įvežamas prekes ir iš to pasipelnyti, nes vežė šiuos papildus savo šeimai, 2) P. J. neturėjo tikslo apgauti muitinės pareigūnų nemokant už prekes nustatyto dydžio muito mokesčio, nes jis šias prekes per muitinę vežė pirmą kartą ir nežinojo, kad tokios prekės apmokestinamos, be to net ir sulaikius nebuvo nurodyta, kad jis privalo už jas sumokėti muito mokestį, 3) muito mokestis už šias prekes būtų iki 50 Eur, t. y. menama žala valstybės biudžetui yra labai mažareikšmė, 4) jei tai būtų vežami vaistai, turint receptą, jokių muito mokesčių mokėti nereikėtų, o vežant analogiškai maisto papildus su receptu – į receptą nekreipiama dėmesio. Esant visoms minėtoms aplinkybėms, teismas, nustatęs P. J. formaliąją tyčią, turėjo įvertinti, kad šis pažeidimas pagal veikos pavojingumą yra mažareikšmis ir tuo pagrindu atleisti jį nuo administracinės atsakomybės.
3.3. Skunde yra pasisakoma ir dėl administracinės nuobaudos - baudos bei administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo. Apeliantė skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisingumo principo turinį, ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą, susijusią su švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimu. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, jog dėl visoje Lietuvoje paskelbto karantino ir visame pasaulyje paskelbtos pandemijos dėl COVID-19 viruso grėsmės šiuo metu P. J. pajamos yra nestabilios, neaišku, ar įmonė sugebės mokėti darbo užmokestį, ar skelbs prastovą, ar P. J. neteks darbo. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant jau vien į faktą, kad P. J. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei pavojingumo, jis tik norėjo padėti sirguliuojančiai šeimai, skirtina bauda turėtų būti mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta, o maisto papildų konfiskavimas, sumokėjus už juos atitinkamo dydžio muito mokestį, neturėtų būti skiriamas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
P. J. atstovės advokatės Lauros Martinaitytės apeliacinis skundas netenkinamas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija P. J. tyčią, padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, taip pat kelia klausimą dėl nusižengimo mažareikšmiškumo ir paskirtos administracinės nuobaudos - baudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės - maisto papildų konfiskavimo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas patikrins skundžiamą nutarimą tik minėtais aspektais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
7. Pasisakant dėl P. J. tyčios, padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jis maisto papildus, t. y. kitus privalomus pateikti muitinei daiktus, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jis pasiėmęs savo lagaminą pasirinko žaliąjį kanalą, taip savo veiksmais išreikšdamas, jog neturi privalomų pateikti muitinei daiktų. Atitinkamai nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog jam turėjo būti pasiūlyta susimokėti mokesčius, o tik po to surašyti protokolą. Dėl pastarosios aplinkybės itin detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Tuo atveju, jeigu asmuo būtų pasirinkęs raudoną kanalą, t. y. išreiškęs poziciją, jog turi deklaruotinų daiktų, jam būtų buvę galima susimokėti mokesčius, tačiau nagrinėjamu atveju asmuo pasirinko žalią kanalą, savo veiksmais išreikšdamas, kad neturi deklaruotinų daiktų. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar P. J. minėtus veiksmus atliko tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad P. J. proceso metu elgiasi nesąžiningai, ką teisingai ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. P. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atskrido iš Tbilisio oro uosto, ėjo per žalią kanalą, turėdamas maisto papildų, pirktų Tbilisio vaistinėje, pirkimo čekis pridėtas prie protokolo (b. l. 5). Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad čekio kopija yra pateikta iš elektroninio pašto. Iš čekio kopijos matyti, kad pirkta 500 ampulių, pirkimo operacija pradėta 2020 m. sausio 16 d., 11.43 val., baigta - 2020 m. sausio 16 d., 11.46 val., mokėta grynais (b. l. 8-10). Tuo tarpu, nors jis bandė įrodyti, kad maisto papildus įsigijo Tbilisyje (Sakartvelo sostinėje), kad papildus vežė iš Sakartvelo, tačiau pirmosios instancijos teismas paneigė abi šias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad P. J. 2020 m. sausio 16 d. grįžo iš Minsko (Baltarusijos). Apie 8. 30 val. P. J. lagaminas jau buvo tikrinamas rentgeno sistema Vilniaus oro uoste. Be to, jokių duomenų, jog jis parskrido būtent iš Sakartvelo, byloje nėra. Tuo tarpu čekyje pirkimo operacijos pabaiga nurodyta 11.46 val., kas Lietuvos laiku atitinka 10.46 val. (nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos laiku atitinka 9.46 val., tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko tai akivaizdžiu rašymo apsirikimu, kurį patikslina ir kuris jokios įtakos nutarimo teisėtumui neturi), t. y. pagal elektroniniame pašte turimą čekį maisto papildai buvo nupirkti vėliau nei P. J. atskrido į Vilniaus oro uostą. 2020 m. sausio 16 d., 10.48 val.. jam jau surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog maisto papildų pirkimo čekis buvo laikomas elektroniniame pašte, nepateikiant jo originalo ir nurodant, kad juos gabenantis asmuo pats papildus ir pirko, sudaro rimtą pagrindą asmens paaiškinimus vertinti itin kritiškai ir atidžiai, tiek lyginant juos to paties asmens duotų paaiškinimų, tiek kitų duomenų kontekste.
9. Be to, P. J. siekė teismą įtikinti, kad maisto papildai buvo skirti jo šeimai, tai grindė gydytojos išrašytais ir į bylą pateiktais receptais. Iš recepto P. J., kuris išrašytas 2020 m. sausio 13 d., matyti, kad jam buvo išrašytos žvakutės (b. l. 14). Iš tos pačios dienos vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimo matyti, kad P. J. išrašytos žvakutės ir tepalai (b. l. 15). Tuo tarpu P. J. vardu receptas išrašytas 2020 m. sausio 20 d., kuriame nurodytos ampulės (b. l. 16), o jo vardu vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimas yra 2020 m. sausio 13 d. (b. l. 17). Taigi administracinio nusižengimo padarymo dieną P. J. vardu buvo išrašytos tik žvakutės ir tepalai, o P. J. vardu tai dienai net nebuvo išrašytas receptas maisto papildams. Iš daiktų ir dokumentų paėmimo 2020 m. sausio 16 d. protokolo matyti, kad buvo paimta 40 pakuočių, kuriose yra po 10 ampulių su tirpalu injekcijoms, kurių kiekvienoje yra po 2 ml (b. l. 4). Taigi P. J. receptas buvo išrašytas įsigyti žvakutėms, tačiau jis gabeno ampules. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad maisto papildas „(duomenys neskelbtini)“ yra nereceptinis (b. l. 18-20), tai reiškia, kad jam įsigyti recepto nereikia, be to, pats P. J. patvirtino, kad ir Sakartvele recepto minėtiems papildams įsigyti nereikia. Ir, galiausia, elektroniniame pašte turimas papildų pirkimo čekis, kuriame nurodytas pirkimo laikas neatitinka faktinių aplinkybių, tik patvirtina, kad P. J. savo veiksmus, t. y. maisto papildų gabenimą, siekdamas išvengti jų pateikimo muitinės kontrolei, iš anksto buvo apgalvojęs ir buvo atlikęs parengiamuosius veiksmus jų įgyvendinimui. Ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad maisto papildų reikėjo ir vaikui, ir sutuoktinei, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad K. J. laikotarpiais 2019 m. spalio 18 d.-2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 26 d.-2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 9 d.-2019 m. gruodžio 13 d., 2020 m. sausio 15 d.-2020 m. sausio 20 d. gavo ligos išmokas dėl ligonio slaugymo, tačiau ne dėl nedarbingumo dėl savo ligos (b. l. 21-25). Taigi nepagrįsti apeliantės argumentai, jog P. J., turėdamas receptą, vyko į Sakartvelą siekdamas maisto papildų įsigyti šeimos nariams ir neturėdamas tyčios juos gabenti, siekiant išvengti muitinės kontrolės.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelogiškai atrodo ir tai, jog P. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri platina maisto papildus „(duomenys neskelbtini)", gaminamus Sakartvele (Gruzijoje), tačiau jis, būdamas komercijos direktoriumi, perka preparatus ne iš įmonės, tačiau savo reikmėms jis vyksta jų įsigyti į kitą valstybę. Be to, nors iš dalies ir sutiktina su apeliantės teiginiu, jog aplinkybė, kad asmuo itin dažnai keliauja oro transportu, nereiškia, kad jis išmano prekių deklaravimo tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju visų išdėstytų aplinkybių kontekste tai tik pagrindžia teismo įsitikinimą, kad jis, kaip ne pirmą kartą skrendantis asmuo, turėjo ir privalėjo pasidomėti, kokiais kiekiais galima gabenti maisto papildus. Be to, jis pats teismo posėdžio metu nurodė, jog oro uoste deklaruoja įmonės reikmėms atsivežamą medžiagą, kas tik patvirtina, kad jis išmano prekių deklaravimui taikomus reikalavimus.
11. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad P. J. gabeno maisto papildus ir tyčia jų nepateikė muitinės kontrolei, taip siekdamas išvengti teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
12. Pasisakant dėl apeliantės nurodomo mažareikšmiškumo, pažymėtina, kad yra galimas tik atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnyje, tuo tarpu ANK nenumatytas atleidimas nuo atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. ANK kaip viena iš aplinkybių, dėl kurių asmuo gali būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba gali būti nuo jos atleidžiamas, yra numatyta 12 straipsnyje, o būtent, esant mažai pavojingai veikai. Reikia pažymėti kad asmens galima netraukti administracinėn atsakomybėn arba galima jį atleisti nuo jos tik tada, kai asmuo yra pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą, t. y., kai yra nustatomi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Taigi, viena vertus, apeliantė įrodinėja, kad P. J. veiksmuose nebuvo tyčios, kita vertus, prašo atleisti jį nuo atsakomybės dėl mažai pavojingos veikos, t. y. lyg ir pripažįsta, jog jo veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Taigi, pirmiausia, pastarąją nuostatą gali taikyti teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas. Antra, minėto straipsnio 1 dalyje yra numatyti visi administraciniai nusižengimai, kuriuos padariusiems asmenims pastaroji nuostata gali būti taikoma. Kaip matyti iš įstatymo nuostatos, ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas negali būti pripažįstamas mažai pavojinga veika. Atitinkamai, padarius kontrabandą, pastaroji nuostata imperatyviai negali būti taikoma, todėl plačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
13. Pasisakant dėl administracinės nuobaudos - baudos, pažymėtina, kad už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta bauda nuo 1820 eurų iki 4000 eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra lygus 2910 Eur. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skyrė minimalią, t. y. gerokai mažesnę nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis, baudą.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį – padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, kuris padarytas tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į asmens baustumą administracine tvarka, dalies paskirtų baudų nesumokėjimą, taip pat asmens elgesį pirmosios instancijos teisme - teismas buvo klaidinimas dėl faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, kas nerodo P. J. neigiamo požiūrio į padarytą nusižengimą, priešingai, tai rodo jo siekį pateisinti savo neteisėtus veiksmus, sprendžia, kad paskirtas baudos dydis nėra nepagrįstas, neteisingas ar kad būtų per griežtas. Atitinkamai pagrįstai ir pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos taisyklės ir skirti švelnesnės baudos nei numatyta sankcijoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad tiek administracinio nusižengimo padarymo dieną, tiek pirmosios instancijos teismui priimant nutarimą, Lietuvos Respublikoje karantinas dėl COVID-19 viruso nebuvo paskelbtas, be to, nagrinėjamu atveju tai neturi jokios įtakos paskirtos baudos dydžiui.
16. ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Kontrabandos daiktais šiuo atveju yra laikytini maisto papildai, kurių kiekis viršijo leistiną gabenti kiekį ir kuriuos pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta imperatyvia nuostata, nutarė konfiskuoti. Atitinkamai plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir P. J. atstovės advokatės Lauros Martinaitytės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.