Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (2009-12-22 sunkus sveikatos sutrikdymas M. K.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gruodžio 22 d. apie 21 val. 30 min., E. P., (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, dėl asmeninių paskatų - nesutarimų ir pykčio, tyrimo metu nenustatytu aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu vieną kartą dūrė M. K. į pilvą, tuo padarydamas jam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą, lydimą didžiosios taukinės pažeidimo, tai yra padarė nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jis jam inkriminuojamo nusikaltimo neįvykdė. E. P. parodė, kad jis 2009 m. gruodžio 22 d. vakare su broliais ir seserimis bei tėvais visą laiką buvo namuose, tvarkė kompiuterį. Iš namų iki 23 val. išėjęs nebuvo. Apie 23 val. kartu su tėvu ir broliais ėjo į kitą butą pasiimti sesers daiktų. Tuomet ir matė greitosios automobilį, kuris sustojo prie M. K. namų. Apie M. K. sužalojimą nieko paaiškinti negali. Paaiškino, jog su M. K. pastaruoju metu jo santykiai buvo blogi. Dar 2009 m. gruodžio 13 d. M. K. buvo jį užpuolęs ir suplėšė striukę bei sumušė jam veidą - buvo ištinęs žandikaulis. Tuomet apie įvykį pranešė policijai. Mano, kad M. K. jį apkalba, kad nereikėtu jam gražinti pinigų už suplėšytą striukę.

Kaltinamasis E. P. tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju jis pateikė neteisingus parodymus, kadangi buvo įbaugintas grasinusio jam policijos pareigūno D. Č.. Nurodė, kad D. Č. vartodamas jo atžvilgiu psichologinį smurtą grasino pasodinti jo tėvą, atimti iš šeimos globotinius, todėl jis ir pateikė pareigūnui išgalvotus parodymus, kadangi faktinės aplinkybės jam nebuvo žinomos.

Bylos duomenys nurodo į tai, jog pareiškus įtarimą, E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. apie 22 val., iš namo išėjęs į kiemą, nuėjo link ūkinio pastato, kur turėjo atsipjauti virvės maišui užrišti. Striukės kišenėje turėjo atlenkiamą peilį. Eidamas pamatė keliu einantį M. K., kuriam šūktelėjo, kad palauktu ir ateitu. M. K. priėjo prie kiemo keliuko ir laukė ant pagrindinio kelio. Priėjęs prie M. K. jis pamatė, kad šis yra neblaivus ir paklausė jo kada jis atiduos skolą už suplėšytą striukę. Paaiškino, jog M. K. dar 2009-12-13 buvo suplėšęs jam striukę bei pasižadėjo pinigus – 550 Lt gražinti dalimis per du mėnesius, tačiau pinigų negražino. M. K. jam kažką atsakė, bet jis nesuprato ką. Tuomet jis išsitraukė peilį, jį atlenkė ir gąsdindamas pasakė „nori išskleisiu“. Buvo nuo M. K. maždaug pusę metro atstumu, peilį nukreipęs į M. K.. Parodė, kad tuo metu jis paslydo, kadangi buvo slidu (ledas) ir neišlaikęs liksvaros griuvo ant M. K. ir netyčia atsirėmė į jį, tuo pačiu peiliu įdurdamas M. K. į pilvo sritį. Atsitraukęs nuo M. K., ištrukė jam iš pilvo peilį ir kuomet M. K. jo paklausė ką darai, išsigandęs nubėgo namo. M. K. liko stovėti ant kelio. Apie įvykį niekam nieko nesakė. Matė kaip tą patį vakarą pas M. K. atvažiavo greitoji. Sekančios dienos ryte - apie 4 val. pasiėmęs tą patį atlenkiamą peilį, nuėjo prie tvenkinio, esančio prie lentpjūvės Pagirių kaime, ir peilį numetė į tvenkinio vandenį (1 t., b.l. 79). Byloje esantis 2009-12-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolas nurodo į tai, kad E. P. įvykio vietoje nurodė į vietą ant kelio, kur jis peiliu įdūrė M. K. į pilvą bei nurodė į tvenkinį, į kurį sekančios dienos ryte išmetė peilį (1 t., b.l. 82-85).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. P. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad su kaltinamuoju E. P. pažįstamas, iki buvo apkaltintas suplėšius striukę, jų tarpusavio santykiai buvo normalūs. Po konflikto dėl striukės jų santykiai pablogėjo, jie susipyko. Pripažįsta, jog buvo užsivijęs E. P., tačiau jam striukės nesuplėšė, priešingai – kaltinamojo tėvas su broliais jį pagavo ir sumušė, be to E. P. tėvas jam įremtu į smilkinį šautuvu grasino. Kaltinamojo tėvas tuomet iškvietė policiją. Tuo metu jo mama, bijodama, kad jo neišvežtu į areštinę, ir pasirašė raštelį, kad skolinga 550 Lt už striukę. 2009 m. gruodžio 22 d. apie 22 val. jis nuo stotelės ėjo link namų. Ėjo pro 17 namą, kuriam gyvena E. P.. Jų namai yra priešingose gatvės pusėse. Tuo metu iš savo namo kiemo jį pašaukė E. P. bei prašė jo palaukti. Jis sustojo ir laukė, galvojo, kad vėl kalbės apie striukę. Į gatvę prie jo išėjęs E. P. priėjo tiesiai prie jo ir paklausęs „kur pinigai“ dūrė jam į pilvą. Su kuo dūrė jis nematė. Dūrė vieną kartą. E. P. tuo metu buvo be striukės. Po dūrio E. P. greitai nuėjo namo. Jis taip pat nuėjo į namus, pasakė patėvui kas nutiko, o šis per brolį iškvietė greitąją. Prašo priteisti iš kaltinamojo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi po sužalojimo jis buvo gydomas bei jautė skausmus apie mėnesį laiko, mokytis ir dirbti negalėjo 3-4 mėnesius, jam buvo reikalingas specialus maistas, o po sužalojimo liko randas, gi kitų liekamųjų reiškinių nėra likę, namo, kad papildomas gydimas jam nebus reikalingas.

Savo parodymus nukentėjusysis M. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietoje parodęs į vietą ant kelio prie E. P. namų, kurioje buvo sužalotas E. P. įdūrus jam peiliu į pilvo sritį (1 t., b.l. 27-30).

Liudytoja K. K. parodė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. apie 23 val. jai paskambino sugyventinis Ž. ir pasakė jai, kad jos sūnus M. K. į namus parėjo sužeistas, kad per kitą jos sūnų B. K. iškvietė greitąją ir sūnų išvežė į ligoninę. Sugyventinis jai sakė, kad sūnus jam pasakojo, kad jį padūrė kaimynas. Ligoninėje sūnus jai pasakė, kad jį prie namo sužalojo E. P. dėl skolos už striukę. Paaiškino, jog dar iki šio įvykio E. P. pastoviai tyčiojosi iš jos sūnaus, tad kuomet E. P. užerzino jos sūnų, šis jį pasivijo. E. P. tuomet apkaltino, kad jos sūnus suplėšė jam striukę ir sumušė jį. Buvo atvykusi policija, ir ji matė striukę, kuri tiek kišene buvo įplėšta. Tuomet E. P. tėvas pareikalavo 550 litų, tačiau jie pinigų nesumokėjo. Tvirtina, jog jos sūnus M. K. polinkio save žaloti neturi. Mano, kad jos sugyventinis Ž. apkalba jos sūnų, kadangi pastarasis ją gynė nuo ją mušusio sugyventinio. Parodė, jog po įvykio, jau vykstant teismui, kuomet sugyventinis jai spyrė, o M. ją apgynė, Ž. išeidamas iš namų pasakė jos sūnui „dabar aš tau parodysiu“, po to karto sugyventinis su ja negyvena.

Liudytojas G. S. Ž. 2010-06-28 apklausiamas teisme parodė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. apie 19 val. jo sugyventinė K. K. išėjo pas seserį, palikusi jį su vaikais namuose. Apie 20 val. sugyventinės sūnus M. K. taip pat išėjo į lauką. Apie 22 val. M. K., parėjo į namus susiėmęs už pilvo. Kuomet jis paklausė kas yra, M. pasakė, kad P. įdūrė. Tuomet jis puolė skambinti į greitąją, tačiau iš Pagirių skambinant jungia ne su Kėdainių, o su Ukmergės ligoninę, todėl jis paskambino kitam sugyventinės sūnui B. K. ir pasakęs kas įvyko pasakė, kas šis iškviestu greitąją. Atvykus greitajai, M. K. išvežė į ligoninę. Vėliau M. K. jam sakė, kad jį už skolą sužalojo E. P.. Žino, kad tarp M. ir P. buvo konfliktas, tačiau kas tiksliai nežino. Analogiškus parodymus liudytojas G. S. Ž. pateikė ir ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t., b.l. 45-46, 47). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas G. S. Ž. pakeitė parodymus ir apklausiamas papildomai 2010-09-15 ir 2010-10-27 parodė, kad pirminius parodymus jis buvo priverstas duoti spaudžiamas psichologiškai, kadangi tuo metu gyveno kartu su M. K. motina ir negalėjo prieš jį liudyti, tačiau šiuo metu jam išėjus iš K. namų tvirtina, kad E. P. nėra kaltas, jog M. K. susižalojęs pats E. P. apkalbėjo. Tvirtina, jog M. K. yra psichiškai nesveikas ir linkęs save žaloti. Nurodo, jog 2010-12-22 vakare M. K. grįžęs į namus stipriai girtas dar parsinešė alaus bei siūlė ir jam išgerti, o kuomet jis atsisakė M. K. nuėjo į kambarį. Praėjus apie 15 min M. K. išėjo iš kambario su dešinėje pilvo pusėje įsmigusiu peiliu. Peilis buvo vienas iš 3 peilių rinkinio, su apie 10-15 cm geležte. Tuo metu jis su sugyventinės kitu sūnumi A. N. buvo virtuvėje. Išsigandęs jis ištraukė M. K. peilį iš pilvo ir žaizdą užklijavo. Tvirtina, jog peilis buvo įsmigęs apie 4-5 cm. Kuomet negalėdamas iškviesti greitosios paskambino M. K. broliui B. ir pasakė, kad M. pats save susižalojo, pastarasis jo prašė niekam apie tai nesakyti. Kadangi jis žadėjo pasakyti tiesą, M. K. jį ne kartą sumušė, dėl ko jis turėjo išeiti iš namų. Taip vieną vakarą sumuštas nuėjo prisiglausti pas kitoje gatvės pusėje gyvenančius P. Nurodė, kad P. jį sekančią dieną ir nuvežė į prokuratūra - jau tuomet jis norėjo pakeisti teisme duotus parodymus. Teigia, jog pirminius parodymus pateikė melagingus, bijodamas būti sumuštas M. K..

Liudytojas A. N. paaiškino, kad broliui M. išėjus į kiemą, jis su Ž. nuėjo į virtuvę, o mažesni broliai nuėjo miegoti. Po kurio laiko į namus iš kiemo grįžo brolis užsiėmęs už pilvo. Brolis sakė, kad jį padūrė E. P.. Girdėjo kaip Ž. skambino broliui B. K. ir jam sakė, kad M. grįžo į namus su skyle pilve.

Liudytojas B. K. parodė, kad M. K. yra jo brolis bei gyvena kartu su jaunesniais broliais, motina K. K. bei patėviu G. S. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime. 2009 m. gruodžio 22 d. jam paskambinęs patėvis Ž. pasakė, kad į namus grįžo marius su skyle pilve, o jis negali prisiskambinti į ligoninę. Paaiškino, jog iš (duomenys neskelbtini) skambinant sujungiama ne su Kėdainių, bet su Ukmergės ligonine. Jis įvykio aplinkybių neklausinėjo, o iš karto iškvietė greitąją. Sekančią dieną aplankęs M. K. ligoninėje iš jo pasakojimų sužinojo, kad einant namo prie P. namo, E. P. pasikvietė jį pasikalbėti, o kuomet jis priėjo, E. P. dūrė į pilvą. Brolis jam sakė, kad E. P. jį sužalojo dėl pinigų, t.y. dėl kažkokio tai konflikto metu suplėšytos kaltinamojo striukės. Papildomai apklausiamas parodė, kad apie galimus brolio polinkius save žaloti, jam nieko nežinoma. Tvirtina, kad Ž. jam nesakė, kad brolis susižalojo pats, apie tai kalbos nebuvo, tad ir jis Ž. nieko neprašė. Jam yra žinoma, kad Ž. skriaudžia jo motina, ją muša, apie tai jam sakė pati motina bei brolis M. Mano, kad už tai, kad jo brolis M. K. apgynė motina nuo ją skriaudusio Ž, pastarais brolį ir apkalba, kadangi iki tol Ž. apie tai, kad brolis susižalojo pats nieko nėra kalbėjęs.

Liudytoja A. P. parodė, kad jai dirbant greitosios pagalbos medicinos felčere, 2009 m. gruodžio 22 d. apie 21 val. 46 min. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime peiliu sužalotas M. K.. Pagal nurodytą adresą ji kartu su sanitaru R. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Užėjus į namo vidų, virtuvėje ant suoliuko rado sėdintį nukentėjusįjį M. K., kuris skundėsi, kad jam skauda perdurtą pilvą. Nukentėjusysis buvo neblaivus. Apžiūrėjus M. K., pilvo srityje fiksavo apie 1cm ilgio ir 30 mm pločio durtinę pilvo žaizdą. Kuomet ji paklausė kas atsitiko, M. K. jai atsakė, kad jam įdūrė pažįstamas ir daugiau nieko neaiškino. Suteikus pirminę pagalbą, M. K. nuvežė į ligoninę.

Liudytojas R. D. pateikė parodymus analogiškus liudytojos A. P. parodymams.

Liudytojas D. Č. parodė, kad 2009 m,. gruodžio mėnesio pabaigoje, datos nepamena, apylinkės inspektorius Ž. S. į policijos komisariatą pristatė P., kuris buvo įtariamas peiliu sužalojęs nukentėjusįjį. Tyrėja, kuri turėjo bylą ir vedė tyrimą buvo išvykusi į Kauną, o kur dėti E. P. Ž. S. nežinojo, tad paliko pas jį. Paaiškino, jog teritorija, kurioje buvo įvykdytas nusikaltimas priklausė jam, tad jis E. P. ir apklausė. Apie nusikaltimo padarymo aplinkybes jis nieko nežinojo, tad pasiūlė pačiam E. P. papasakoti ką jis žino. E. P. jam papasakojo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, nukentėjusysis jam buvo skolingas 500 Lt už suplėšytą striukę, todėl kuomet jis 2009 m. gruodžio 22 d. apie 22 val. prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pastebėjo einanti M. K., jį pašaukė ir liepęs palaukti, pats nuėjo iki nukentėjusiojo. Priėjęs prie M. K. jis paklausė kada bus pinigai, po ko vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį. Po to kai įdūrė, M. K. pats pabėgo. E. P. sakė, jog turėjo su savimi peilį, kurį buvo pasiėmęs iš namų. Peilį ėmė tam, kad galėtu atsipjauti virvės iš ūkinio pastato, kad ja surištu maišą su malkomis. Tuo metu jis buvo išėjęs parnešti malkų. Kur padėjo peilį neaiškino.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad jis kaip apylinkės inspektorius aptarnauja (duomenys neskelbtini) seniūniją, tad praėjus dienai po įvykio jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad jai reikalingas M. K. sužalojimu įtariamas E. P.. Žinojo tik tiek, kad M. K. guli ligoninėje. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, susirado E. P. ir pristatė jį policijos komisariatą. Važiuojant apie nusikaltimo aplinkybes nieko nekalbėjo, jis informacijos apie įvykį neturėjo, o E. P. nieko nepasakojo. Mano, kad E. P. suprato, jog į policiją buvo vežamas dėl konflikto su M. K.. Taip pat parodė, kad nukentėjusysis M. K. dar gerokai iki įvykio jam buvo minėjęs apie konfliktą su E. P. dėl suplėšytos striukės, tačiau detalių nepasakojo.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad jis gerai sutaria tiek su kaltinamuoju, tiek ir su nukentėjusiuoju. Apie tai, kad buvo sužalotas jam pasakė pats M. K.. Nukentėjusysis grįžęs iš ligoninės jam pasakojo, kad kuomet jis vakare vienas ėjo gatve, jį peiliu sužalojo E. P.. Parodė, jog jam yra žinoma, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo konfliktas dėl striukės, kuomet M.K. suplėšė E. P. striukę, už ką buvo kaltinamojo sumuštas.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji pažįsta abi – nukentėjusiojo ir kaltinamojo šeimas, kadangi dirba socialine darbuotoja. E. P. ji charakterizuoja teigiamai. M. K. šeimoje yra apleistas, mokykloje ir gatvėje iš vaiko tyčiojamasi, jis yra skriaudžiamas. Apie K. sužalojimą ji sužinojo iš pastarojo motinos, kuomet ši pasakė, kas sūnus guli ligoninėje dėl sužeidimo. M. K. motina jai sakė, jog jos sūnų sužalojo P. dėl striukės, kurią jos sūnus prieš tai buvo apgadinęs, t.y. suplėšęs.

Liudytojas G. A. parodė, kad jis 2009 m. gruodžio 22 d. apie 16-17 val. jis buvo užėjęs pas M. K. į namus. Matė, kad jis buvo blaivas ir sveikas. Pakalbėjęs apie 5-10 min. išėjo. Sekančią dieną nuėjęs į namus pas K., iš jo patėvio pasakojimo sužinojo, kad M. sužalojo P., t.y. kuomet jis M. patėvio paklausė, kad padūrė M., šis parodė į kitoje gatvės pusėje esantį geltoną namą, kur gyvena P. Po savaitės iš ligoninės grįžęs M. K. jam pasakė, kad į pilvą jam įdūrė E. P.. Detalių apie įvykį M. K. jam nepasakojo. Apie anksčiau tarp M ir E. P. buvusį konfliktą paaiškino sekančiai, kad kuomet M. užsivijo E. P., šis kartu su tėvu sumušė M. bei apkaltino jį, kad suplėšė E. P. striukę.

Liudytojas V. P., kaltinamojo tėvas, parodė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. jo sūnus E. P. su visa šeima buvo visą laiką namuose. Tą vakarą jis kartu su sūnumi E. į kompiuterį instaliavo programas. Laike tarp 21 ir 22 val., E. du kartus buvo išėjęs parnešti malkų bei parūkyti į kiemą. Parūkyti jie ėjo kartu. Apie 21 val. jis kartu su sūnumi ir kitais berniukais iš namo nuėjo į jo butą esanti (duomenys neskelbtini) kaime. Eidami matėme kaip greitosios pagalbos mašina nuvažiavo pas nukentėjusįjį M. K.. Po ko berniukai dar kelis kartus buvo grįžę į namą atsinešti kompiuterio diskų. Paaiškino, kad jis su berniukais nakvoja bute, kadangi name visiems vietos neužtenka. Apie M. K. sužalojimą jis nieko paaiškinti negali. Paaiškino, jog jam žinoma apie sūnaus konfliktą su M. K., kuomet girtas M. K. už tai, kad jos sūnus su juo nepasisveikino, užpuolė ir sumušė jo sūnų bei suplėšė striukę. Tuomet jie buvo sulaikę M. K. bei iškvietė policiją. Pareiškimo tuo metu nerašė, kadangi M. K. mama pažadėjo atlyginti žalą. Parodė, kad sūnus jam sakė, kad policijoje prisipažino, kadangi tyrėjas Č. grasino sūnui, kad pasodins jį (tėvą), atims vaikus.

Liudytoja D. P., kaltinamojo motina, parodė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. jos sūnus E. P. kartu su jos vyru buvo namuose ir dirbo prie kompiuterio, įrašinėjo programas. Kiti vaikai žaidė, žiūrėjo televizorių. Kiek pamena, sūnus iš namų išėjęs nebuvo, tik parūkyti į kiemą bei iš tvarto malkų parnešti. Paaiškino, kad atnešti malkų užtrunka iki 20 minučių - malkas pasikrauna į maišą, užriša ir neša į namus. Apie 22 val. sūnus E. kartu su kitais berniukais išėjo nakvoti pas tėvą, tuo metu dukra ir pasakė jai, jog matė prie kaimynų namo greitąją. Apie nusikaltimą nieko nežino, todėl ir paaiškinti nieko negali. Parodė, jog sūnus grįžęs iš policijos jai sakė, jog jis kaltę pripažino, kadangi buvo gąsdinamas pats bei buvo grasinama, kad atims pas juos augančius 4 globotinius vaikus.

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. jis kartu su dėde pusbroliu E. P., kitais pusbroliais ir pusseserėmis buvo namuose pas P. Namie jie žaidė „Monopolį“, lošė kortomis, dėdė ir E. P. tvarkė kompiuterius. Matė kaip vakare pas K. į kiemą atvažiavo greitoji, po ko, apie 22 val. jis kartus su dėde ir pusbroliais nuėjo į butą pas dėdę. Eidami matė kaip greitoji nuvažiavo link Kėdainių. Nurodė, kad jis nepastebėjo ar tą vakarą E. P. buvo išėjęs iš namo. Apie M. K. sužalojimą nieko paaiškinti negali. Parodė, kad savaitė iki šio įvykio M. buvo suplėšęs Egidijaus striukę, po ko jis su dėde, pusbroliu ir E. pasigavo M. kieme ir ten dėdė už tai, kad M. sudavė E., trenkė M. į veidą. Du kartus į veidą M. sudavė ir pats E. Paaiškino, kad E. jam sakė, jog policijoje prisipažino padaręs nusikaltimą, kadangi policininkai jį gąsdino.

Liudytojas V. P., kaltinamojo E. P. brolis, pateikė parodymus analogiškus liudytojo A. Č. parodymams, papilomai nurodydamas, kad tą vakarą parnešti malkų ir vandens ėjo pusbrolis, taip pat jis ir brolis E., tačiau jis ne visuomet ėjo kartu su E. Parnešti malkų iš kiemo užtrunka nuo 5 iki 10 minučių.

Iš byloje pateiktos teismo medicinos specialisto išvados Nr. G322/09(12) matyti, kad M. K. padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo žaizda, lydima didžiosios taukinės pažeidimo, dėl ko M. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu, o tai galėjo būti peilis. Objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio, aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, požymiai. Sužalojimo metu M. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. (1 t., b.l. 12-13).

Teismo medicinos ekspertas V. B. parodė, kad jis visiškai patvirtina pateiktą išvadą, papildyti ją neturi kuo. Nurodė, kad pagal sužalojimą negalima nustatyti dūrio krypties. Pats dūris yra negilus - apie 2 cm, todėl peilis įsmigęs į pilvą laikytis negalėjo. Dėl riebalinės pilvo dalies (pažeista taukinė) peilis turėjo pats iškristi iš pilvo.

Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas nurodo, kad įvykio vieta yra gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apie 10 m. nuo įvažiavimo į namo kiemą. Įvykio vietoje bylai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 t., b.l. 8-10).

Byloje esantis akistatos protokolas nurodo į tai, jog akistatos su E. P. metu M. K. patvirtino savo parodymus, kad jį sužalojo E. P. (1 t., b.l. 91-92).

Byloje esanti pasižadėjimo kopija nurodo į tai, kad 2009-12-13 K. K. pasižadėjo E. P. sumokėti 550 litus iki 2010-02-13 už jos sūnaus M. K. suplėšytą odinę striukę (1 t., b.l. 88 ).

Teismas byloje pateiktų duomenų bei įrodymų visumos pagrindu laiko esant nustatytu, jog kaltinamasis E. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y., kad jis 2009 m. gruodžio 22 d. apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų - nesutarimų ir pykčio, tyrimo metu nenustatytu aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu vieną kartą dūrė M. K. į pilvą, tuo padarydamas jam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo žaizdą, lydimą didžiosios taukinės pažeidimo, tai yra padarė nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo E. P. kaltė pilnai įrodoma nukentėjusiojo M. K. bei liudytojų K. K., B. K., D. Č., A. K., Ž. S., A. P., R. D., G. A., A. N., V. P., D. P., A. Č. bei teismo medicinos ekspertą V. B. parodymais, byloje pateiktas rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūra, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos protokolais. Teismas, vertindamas įrodymus laiko, jog nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. K. nuosekliais ir detaliais parodymais, kuriuose M. K. nurodo į nusikaltimo padaryto aplinkybes, t.y. į jo sužalojimo vietą, būdą, jį sužalojusį asmenį bei sužalojimo motyvą - M. K. nurodė, kad E. P. paprašytas palaukti, sustojo ir laukė, galvojo, kad vėl kalbės apie striukę, tačiau tuo metu iš savo namo kiemo be striukės į gatvę išėjęs E. P. priėjo tiesiai prie jo ir paklausęs „kur pinigai“ dūrė jam į pilvą. Nukentėjusysis savo parodymus tvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu. Nėra pagrindo abejoti ir liudytojo D. Č. parodymais, nurodančiais, kad pristatytas į policijos komisariatą E. P. jam pats papasakojo nusikaltimo – M. K. sužalojimo aplinkybes, apie kurias D. Č. nebuvo žinoma. Nenustatytas joks motyvas, kuris pagrįstu pagrindą D. Č. grasinti E. P.. Pažymėtina, jog E. P. pateikęs parodymus D. Č., kuriuos kaip teigia pats sugalvojo, pateikė juos tokius, kokie buvo pateikti ir nukentėjusiojo M. K. apie jo sužalojimo aplinkybes, be to įvykio vietoje E. P. pateikė parodymus, patvirtinančius jo ankstesnius parodymus jau ne D. Č., o tyrėjai B. U.. Gi iš byloje esančių kaltinamojo E. P. parodymų pateiktų parodymų patikrinimo vietoje metu bei parodymų, pateiktų nukentėjusiojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje metu, matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė į tą pačią vietą, kurioje buvo sužalotas M. K. bei tas pačias įvykio aplinkybes. Išdėstyto pagrindu teismas daro išvadą, kad E. P. liudytoją D. Č. kaltina naudojus jo atžvilgiu psichologinį smurtą negrįstai, o jo parodymų pakeitimą, pradėjus neigti kaltę tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką patvirtina ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas atsisakyti pardėti ikiteisminį tyrimą (2009-12-31 nutarimas, 2 t. b.l. 98). Pateiktuose teismui parodymuose kaltinamasis E. P. neigia matęs bei sužalojęs M. K., tvirtindamas, jog visą 2009 m. gruodžio 22 d. vakarą buvo name ir niekur nebuvo išėjęs, tokius jo parodymus paneigia ne tik nukentėjusysis M. K., bet ir kartu su kaltinamuoju namuose buvę jo artimieji - liudytojai V. P., D. P. ir V. P.. Taip liudytojas V. P. nurodė, kad jo sūnus E. P. laike tarp 21 ir 22 val. du kartus buvo išėjęs parnešti malkų bei parūkyti į kiemą, liudytoja D. P. parodė, kad jos sūnus E. P. buvo išėjęs parūkyti į kiemą bei iš tvarto malkų parnešti, bei paaiškino, kad atnešti malkų užtrunka iki 20 minučių - malkas neša iš ūkio pastato, jas reikia pasikrauti į maišą, maišą užrišti ir parnešti į namus, tai patvirtino ir V. P., nurodęs, kad tą vakarą parnešti malkų ir vandens ėjo tiek jis, tiek pusbrolis, tiek ir brolis Egidijus, su kuriuo jis ėjo ne visuomet, bei paaiškino, kad parnešti malkų iš kiemo užtrunka nuo 5 iki 10 minučių. Pažymėtina ir tai, jog apie tai, kad buvo sužalotas E. P. nukentėjusysis M. K. iš karto, t.y. tuoj po sužalojimo nurodė motinos sugyventiniui G.S. Ž. (pirminiai liudytojo parodymai), broliams B. K. ir A. N. bei greitosios darbuotojams A. P. ir R. D., po ko šiuos parodymus patvirtino ir motinai K. K., draugams Ž. S. ir G. A.. Teismas atmeta ir kritiškai, kaip siekį kerštauti bei padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, vertina liudytojo G.S. Ž. parodymus pateiktus jo papildomų apklausų metu 2010-09-15 ir 2010-10-27 vykusiuose teismo posėdžiuose. Ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu 2010-06-28 G.S. Ž. pateikė parodymus, patvirtinančius nukentėjusiojo M. K. parodymus, bei kurie yra analogiški liudytojo B. K. ir A. N. parodymams bei atitinka liudytojų A. P. ir R. D. parodymus, todėl šių parodymų pagrįstumas teismui nekelia abejonės ir teismas šiais parodymais, kaip paremtais byloje sutrinktų įrodymų visumos, vadovaujasi kaip už pagrindą. Gi G.S. Ž. parodymai pateikti 2010-09-15 ir 2010-10-27 vykusių teisiamųjų pasėdžių metu, kuomet jis parodė, kad pirminius parodymus jis buvo priverstas duoti spaudžiamas psichologiškai, kadangi tuo metu gyveno kartu su M. K. motina ir negalėjo prieš jį liudyti, bei tvirtino, kad E. P. nėra kaltas, jog M. K. jį apkalbėjo, teigė, kad M. K. yra psichiškai nesveikas ir linkęs save žaloti, tad ir 2010-12-22 būdamas girtas pats save sužalojo peiliu. Tokie liudytojo G.S. Ž. parodymai pilnai paneigti ne tik aukščiau nurodytų liudytojų parodymais bet ir teismo medicinos specialisto išvada bei teismo medicinos eksperto V. B. apklausa. Liudytojas G.S. Ž. papildomose apklausose tvirtino, kad jam būnant virtuvėje M. K. išėjo iš kambario su dešinėje pilvo pusėje įsmigusiu peiliu, kuris buvo įsmigęs į pilvą apie 4-5 cm, tuomet jis peilį ištraukė bei užklijavo žaizdą. Specialisto išvada bei ekspertas nurodo, kad fiksuotas dūris yra negilus - iki 2 cm, todėl peilis įsmigęs į pilvą laikytis negalėjo, o dėl riebalinės pilvo dalies (pažeista taukinė) peilis turėjo pats iškristi iš pilvo, - kas visiškai paneigia G.S. Ž. parodymus. Tai, jog M. K. į namus grįžo sužalotas patvirtino ir A. N., tuo vėlgi paneigdamas liudytojo G.S. Ž. parodymus. Liudytojas G.S. Ž. teigia, kad negalėdamas iškviesti greitosios, paskambino M. K. broliui Benediktui ir pasakė, kad M. pats save susižalojo, o pastarasis jo prašė niekam apie tai nesakyti, tačiau B. K. tokius liudytojo G.S. Ž. parodymus paneigė, nurodydamas, kad liudytojas apkalba jo brolį, kadangi pastarasis gindamas jų motiną K. K. ne kartą sumušė motinos sugyventinį G.S. Ž., tai patvirtino ir pati K. K.. Pažymėtina, jog teisme 2010-09-15 vykusio teismo posėdžio metu pateikęs pakeistus parodymus G.S. Ž. buvo neblaivus (2 t., b.l. 84), kaip matyti iš prokuratūros pateiktų duomenų įtakotas kaltinamojo šeimos (Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros pažyma, 2 t., b.l. 101), kas teismo nuomone leidžia matyti, kad 2010-10-27 vykusiame teismo posėdyje, liudytojas G.S. Ž. nedrįso keisti dar kartą parodymų, likdamas prie 2010-09-15 vykusio teismo posėdžio metu pateiktų parodymų. Byloje nebuvo patvirtintos aplinkybės, jog M. K. dar iki jo sužalojimo būtu sumušęs bei daręs poveikį G.S. Ž.. Priešingai, byloje pateikti įrodymai nurodo į tai, jog po to kai G.S. Ž. nuskriaudė nukentėjusiojo motiną, pastarasis gindamas motiną paauklėjo G.S. Ž., kuris tą vakarą prisiglaudė pas kitoje gatvės pusėje gyvenančius Pažemius bei sekančią dieną kartu su Pažemiais nuvyko į prokuratūrą siekiant pakeisti parodymus byloje, - kas teismo nuomone yra aiški nuoroda į tai, kad G.S. Ž. keršijo nukentėjusiajam M. K..

Teismui byloje pateiktų įrodymų pagrindu nekyla abejonių, dėl to kad nusikaltimą įvykdė E. P., jog nusikaltimo įrankis buvo E. P. turėtas peilis, kurį jis nešėsi į kiemą tam, kad galėtu atsipjauti virvės, reikalingos surišti maišą į kurį ėjo prikrauti malkų (D. P. parodymai) bei kurį kaltinamasis išmetė į tvenkinį, aiškus ir nusikaltimo motyvas – reikalavimas pinigų – 550 Litų už konflikto metu suplėšytą striukę. Visuma byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų pilnai įrodo, kad kaltinamasis E. P., dėl asmeninių paskatų, t.y. dėl iš anksčiau kilusių nesutarimų su nukentėjusiuoju M. K., vedinas siekio išsireikalauti pinigus, tyčia, turėtu prie savęs peiliu durdamas M. K. į pilvo sritį, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Tokia kaltinamojo veika pagal BK 135 str. 1 d., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuota tinkamai.

Teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį: padarytas sunkus nusikaltimas, nusikaltimas tyčinis, nukreiptas nukreipti prieš asmens sveikatą, nusikalstama veika padaryta panaudojant peilį, kas kėlė padidintą grėsmę nukentėjusiajam, taip pat į sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nusikaltimas baigtinis, padarytas asmeninio konflikto nu su nukentėjusiuoju metu, turint aiškų motyvą – siekį pažeminti nukentėjusįjį bei jam bei atkeršyti. Skiriant bausmės dydį ir rūšį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę - kaltinamasis E. P. mokyklos bei seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi Kauno maisto pramonės mokykloje. Kaltę neigiantis kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam bei nukentėjusiojo gydimo išlaidų valstybei neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas laiko, jog kaltinamajam E. P. yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas ties sankcijos vidurkiu (BK 61 str. 2 d.).

Nukentėjusiojo M. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 21000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Teismas pripažįsta nukentėjusiojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi byloje buvo pilnumoje nustatyta, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajam M. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sužalojimo pasekmėje jis jautė skausmus, buvo operuojamas ir gydomas ligoninėje, jautė nepatogumus, buvo reikalingas specialus maitinimo ir priežiūros, po gydimo nukentėjusiajam liko randas, dėl nusikaltimo nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo nedarbingas (CK 6. 250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Teismas atsižvelgdamas iš nurodytas aplinkybes laiko, jog nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą visiškai pagrįstas, tačiau mano, kad prašomas priteisti 21 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis. Pažymėtina, jog nėra duomenų apie tai, jog sužalojimas ateityje gali turėti neigiamos įtakos nukentėjusiojo sveikatai, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus ir neturi jokio turto ar pajamų, nedirba, mokosi Kauno maisto pramonės mokykloje, t.y. jo galimybės atlyginti padarytą žalą yra minimalios, todėl iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiojo M. K. naudai priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra ginant Valstybės interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 2272,17 Lt nukentėjusiojo M. K. gydimosi išlaidų priteisinimo (1 t., b.l. 145). Ieškinys tenkintinas. Nustačius, kad nukentėjusysis buvo gydomas stacionare dėl sužalojimų padarytų, dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo E. P. veiksmų, ir dėl nukentėjusiojo gydimo valstybė patyrė 2272,17 Lt išlaidas, šios išlaidos, sutinkamais su CK 6.263 str. ir 6.283 str., priteistinos iš kaltinamojo E. P. valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktiniai įrodymai – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK saugomi M. K. drabužiai - paltas, sportinis švarkelis ir vyriški marškinėliai (1 t., b.l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini savininkui M. K..

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (2009-12-22 sunkus sveikatos sutrikdymas M. K.) ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems (4) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. P. suėmimo dienos.

Priteisti iš nuteistojo E. P. nukentėjusiojo M. K. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo E. P. valstybinės ligonių kasos naudai 2272,17 Lt nukentėjusiojo M. K. gydimo išlaidų.

Daiktinius įrodymus: paltą, sportinį švarkelį ir vyriškus marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, - gražinti M. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.