Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-337-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-09-15
Bylos Nr.
1A-384-337-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
R. Š., I. B.
Nukentėjusysis
V. S.
Civilinis atsakovas
UAB draudimo kompanijos „P“
Advokatai
Regina Šaltinienė

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-337/2009

Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.6.4.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Eligijaus Gladučio, Algirdo Gapučio,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjams advokatams Reginai Šaltinienei, Stasiui Kavaliūnui,nuteistiesiems R. Š., I. B.,nukentėjusiajai V. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-04-15 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pagal BK 75 str. atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septyniomis paroms. Taip pat R. Š. atimta teisė vairuoti transporto priemonę dvejų metų laikotarpiui. Be to, šiuo nuosprendžiu dalinai patenkintas nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteista solidariai iš I. B. ir R. Š. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. S. naudai, o iš civilinio atsakovo UAB draudimo kompanijos „P“ V. S. naudai priteista 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 6 d. penkerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas I. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis, 2005 m. gruodžio 7 d., apie 18 val., kelio Kaunas-Utena-Zarasai 122,270 km. (duomenys neskelbtini), R. Š. vairuodamas J. Š. priklausantį automobilį Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 145, 173 punktų reikalavimus, o I. B., vairuodamas A. D. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 65, 68, 172 punktų reikalavimus, tai yra R. Š. vairavo automobilį, o atsiradus kliūčiai, įkalnėje į jo važiuojamąją juostą įvažiavusiam automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. B., nesulėtino savo vairuojamo automobilio greičio net iki visiško automobilio sustabdymo, neapvažiavo kliūties iš dešinės, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, keisdamas važiavimo kryptį, tai yra išvažiuodamas į kairę kelio pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir priešingoje eismo juostoje susidūrė su grįžtančiu į savo važiuojamąją juostą automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu I. B., o I. B. vairuodamas automobilį, kuriuo jis važiavo vežė keleivį J. S. su neužsegtu saugos diržu, automobiliu važiavo nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, įkalnėje išvažiavo į priešingą eismo juostą, sukeldamas grėsmę priešinga kryptimi savo eismo juosta artėjančiam automobiliui Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. Š., ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio Audi 80 keleivis J. S. mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-04-15 nuosprendį, baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti nauja teismo sudėtimi ir įpareigoti teismą skirti papildomą kompleksinę teismo autotechninę-trasologinę-medicininę ekspertizę. Teigia, kad teismas neteisingai pritaikė BK ir BPK normas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas vertino byloje esančius įrodymus. Baudžiamojoje byloje yra dvi specialistų išvados, kurios kardinaliai skiriasi, todėl Utenos rajono apylinkės teisme posėdžio metu buvo prašoma atlikti kompleksinę teismo autotechninę-trasologinę-medicininę ekspertizę, tačiau teismas atsisakė šią ekspertizę atlikti. Liudytojo A. K. po teisminio eksperimento duoti parodymai yra vertinami kritiškai, daugiau liudytojų nėra. Apeliantas mano, kad teismas formaliai apklausė teismo ekspertą, kuris nebuvo susipažinęs su šią baudžiamąja byla (byloje duomenų nėra, kad ekspertas yra susipažinęs su byla). Šis ekspertas bandė teismui aiškinti, kokie kūno sužalojimai galėjo būti eismo dalyviams autoįvykio metu. Utenos rajono apylinkės teismas, padarydamas išvadą apie tai, kad jo įvykdytas Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, rėmėsi išimtinai eksperto parodymais, šiuos įrodymus vertino atsietai nuo kitų įrodymų byloje, nepagrįstai atsisakė skirti papildomą kompleksinę teismo autotechninę-trasologinę-medicininę ekspertizę ir priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir taip aiškiai nenurodė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindo.

Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas, kad jo veika atitinka BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes tarp jo veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Pagal teismų praktiką, kadangi priežastinis ryšis yra BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Apeliantas skunde teigia, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neatidžiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo priežastinio ryšio buvimo tarp vairuotojų nustatytų eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių klausimo, o tik apsiribojo ekspertizės aktų išvadų pakartojimu. Taip pat R. Š. nurodo, kad savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 302-307 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nuostatas.

Teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti, nukentėjusioji ir nuteistasis I. B. šį klausimą paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

Išnagrinėjusi nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. Š. atžvilgiu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. Š. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, nuosprendis dalyje dėl R. Š. naikintinas ir nuteistasis R. Š. pagal BK 281 str. 5 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau vadinamos – KET). Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (žuvo žmogus), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus mirties.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo R. Š. kaltumo klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti šį nuteistąjį kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – paties apelianto, nuteistojo I. B., liudytojo A. K. parodymų turiniu, įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūrų protokolais, specialisto išvadomis ir ekspertizės aktu, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą apelianto R. Š. veiksmuose dėl eismo įvykio. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia nuosprendyje nurodytos veikos subjektyviosios pusės realumo.

Pažymėtina, kad šioje byloje kelių eismo saugumo taisykles pažeidė abu nuteistieji –eismo įvykio dalyviai. Nuteistasis I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 65, 68, 172, punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad vairuodamas motorinę transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo būti juos užsisegęs ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais (65 punktas); draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų) (68 punktas); vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (172 punktas). Tai yra nuteistasis I. B. vairuodamas automobilį, kuriuo jis vežė keleivį J. S. su neužsegtu saugos diržu, važiavo nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, matomumą, įkalnėje išvažiavo į priešingą eismo juostą, sukeldamas grėsmę priešinga kryptimi savo eismo juosta artėjančiam R. Š. vairuojamam automobiliui Peugeot 605, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio Audi 80 keleivis J. S.. Byloje esančiais įrodymais taip pat konstatuota, jog apeliantas R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 145, 173 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (145 punktas); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (173 punktas). T. y. R. Š. vairavo automobilį, o atsiradus kliūčiai, įkalnėje į jo važiuojamąją juostą įvažiavusiam I. B. vairuojamam automobiliui Audi 80, nesulėtino savo vairuojamo automobilio greičio net iki visiško automobilio sustabdymo, neapvažiavo kliūties iš dešinės ir išvažiuodamas į kairę kelio pusę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir priešingoje eismo juostoje susidūrė su grįžtančiu į savo važiuojamąją kelio juostą I. B. vairuojamu automobiliu Audi 80.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu atveju, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Todėl atsitikus byloje nurodytiems padariniams – I. B. vairuojamo automobilio keleivio J. S. žūčiai – buvo būtina nuosprendžiu išspręsti abiejų eismo dalyvių – aukščiau minėtų automobilių vairuotojų I. B. ir R. Š. – kaltumo ar nekaltumo klausimą, kuris galėtų būti susijęs su tuo, ar tarp šių vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus - būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Kadangi įvykio loginė schema rodo, jog įvykio kilimo priežastys buvo staigios ir netikėtos, todėl būtina vertinti, kuris eismo dalyvis labiau elgėsi nerūpestingai ar lengvabūdiškai, kuris numatė ar nenumatė, kad dėl savo veikimo ar neveikimo gali sukelti pavojingus padarinius, nes eismo saugumo taisyklių privalu laikytis visiems eismo dalyviams.

Nuteistasis R. Š. teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad 2005-12-07 apie 18 val. jam važiuojant automobiliu Peugeot 605 apie 60 km/h greičiu, pravažiavus (duomenys neskelbtini), Utenos r., pakilus į įkalnę pamatė priešais atvažiuojantį automobilį Audi 80, kuris likus apie 10 m staiga metėsi į jo važiuojamąją kelio dalį, todėl siekdamas išvengti susidūrimo jis stabdė ir galbūt pasuko vairą į kairę pusę. 2006-04-28 specialisto išvadoje Nr. 11-146(06) nurodyta, kad minėtieji R. Š. parodymai apie eismo įvykį techniniu požiūriu neprieštarauja užfiksuotai įvykio vietos situacijai po eismo įvykio, padarytiems eismo įvykio metu automobilių išoriniams sugadinimams ir nustatytai šio eismo įvykio kilimo eigai (mechanizmui). Taip pat šioje specialisto išvadoje teigiama, kad pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui susidariusioje prieš eismo įvykį eismo situacijoje ir buvusiomis eismo įvykio metu kelio bei meteorologinėmis sąlygomis techniniu požiūriu buvo automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo I. B. įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą prieš jį priešpriešiais artėjantį automobilį Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas sukėlė grėsmę eismo saugumui, peraugusią į avarinę situaciją; automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo I. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 131-136). Šią išvadą patvirtina ir 2008 m. gegužės 7 d. ekspertizės aktas Nr. 11-3577(07), kuriame aprašoma iš esmės tokia pati eismo įvykio eiga (mechanizmas) bei pateikiama tikėtina išvada, kad pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui susidariusiomis prieš įvykį aplinkybėmis techniniu požiūriu buvo automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo I. B. įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą riboto matomumo važiavimo kryptimi sąlygomis (kylant į įkalnės viršūnę), kai priešinga kryptimi artėjo priešpriešiais važiuojantis automobilis; pastarasis I. B. veiksmas (įvažiavimas) techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei jo techninėmis pasekmėmis. Sutinkamai su teismo posėdyje apklausto eksperto V. Leipaus parodymais, esminių prieštaravimų tarp abiejų ekspertizių nėra, tyrimų esmė ir rezultatas nesiskiria. Tačiau be aukščiau minėtų nuostatų ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad automobilio Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. Š. nusukimas vairuojamo automobilio į priešingos krypties eismo juostą, susidūrusiomis prieš eismo įvykį aplinkybėmis siekiant išvengti eismo įvykio, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir jo techninėmis pasekmėmis (3 t., b. l. 63-71 ). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. Š. atžvilgiu, atsižvelgė būtent į pastarąją ekspertizės akto nuostatą ir konstatavo abipusę vairuotojų kaltę dėl eismo įvykio padarinių – J. S. mirties. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl priežastinio ryšio ir J. S. žūties nustatymo, t. y. kad jo KET pažeidimai sąlygojo tokius padarinius, bei teigia apie netinkamą I. B. veiksmų KET pažeidimų atžvilgiu įvertinimą. Šie nuteistojo R. Š. argumentai dėl įrodymų netinkamo ištyrimo ir įvertinimo yra visiškai pagrįsti, nes apelianto teiginius patvirtina byloje esantys teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ištirti įrodymai, o minėtoji teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo prieštarauja visumai byloje esančių ir teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtų įrodymų, atskleidžiančių kitokias nei apylinkės teismo konstatuotas įvykio faktines aplinkybes.

Kaip minėta, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai – šiuo atveju abu vairuotojai, labai svarbu nustatyti priežastinį ryšį, kurio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Teismo konstatuota eismo įvykio eiga bei jos analizė, taip pat specialisto išvados bei ekspertizės akto duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad jei I. B. būtų pasirinkęs saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, ir nebūtų įkalnėje išvažiavęs į priešingą eismo juostą, t. y. nepažeidęs KET 65, 68, 172, punktų reikalavimus, nebūtų buvus sukelta grėsmė priešinga kryptimi savo eismo juosta artėjančiam R. Š. vairuojamam automobiliui Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu R. Š. nebūtų pažeidęs KET 145, 173 punktų reikalavimus, kurių pažeidimą iššaukė ir sąlygojo būtent nuteistojo I. B. padaryti KET pažeidimai, ir todėl eismo įvykis nebūtų įvykęs ir būtų išvengta kilusių padarinių. Kolegija laiko, kad būtent I. B. didelis neatsargumas ir neatsakingumas nulėmė tokią įvykių eigą ir kilusius padarinius. Abejoti I. B. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais bei jų priežastingumu su J. S. žūtimi nėra jokio pagrindo. Taigi, I. B. KET 65, 68, 172, punktų reikalavimų nepaisymas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir dėsningas KET pažeidimo padarinys. Tuo tarpu apelianto R. Š. padaryti KET pažeidimai, kurie sekė tik po nuteistojo I. B. neteisėtų veiksmų – KET pažeidimų ir buvo jų sąlygoti, negali būti laikytini būtinąja eismo įvykio kilimo sąlyga.

Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti buvo abiejų vairuotojų I. B. ir R. Š. kaltinamajame akte ir apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti KET pažeidimai bei tarp apelianto R. Š. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Š. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas nepagrįstai. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl R. Š. naikintinas ir nuteistasis R. Š. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priėmus sprendimą dėl R. Š. išteisinimo, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios V. S. pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas išieškotinas tik iš nuteistojo I. B., taip pat R. Š. atžvilgiu netaikytinas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendį dalyje dėl R. Š. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš R. Š..

Panaikinti baudžiamosios poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo - taikymą R. Š..

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisAlgirdas Gaputis