Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų U. B. ir A. B. prašymą išduoti teismo leidimą parduoti namą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą sudaryti namo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Nurodo, kad namas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso A. B. Pareiškėjų šeimoje auga nepilnametis vaikas – A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos nebus pažeistos, nes gauti pinigai bus panaudoti kito būsto pradiniam įnašui, kitą būstą pareiškėjai planuoja įsigyti arčiau mokymo, sveikatos įstaigų, naujai įsigytame būste bus didesnės patalpos vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalį, asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtinas teismo leidimas sudaryti sandoriams dėl turto, kuris yra nekilnojamas daiktas ir pripažįstamas šeimos turtu. Atitinkamai CK 3.84 straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa tada, kai nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso vienam arba abiem sutuoktiniams. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų, šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalis numato, kad spręsdamas klausimą, susijusį su vaiko teisėmis, teismas jį turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. CPK 581 straipsnis nustato, kad prie prašymo dėl teismo leidimo išdavimo turi būti pridėti visi įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Teismui sprendžiant leidimo sudaryti sandorį su šeimos turtu išdavimo klausimą visų pirma svarbu nustatyti, ar sudaromas sandoris nepažeis vaiko teisių ir atitinka jo interesus, ar po tokio sandorio sudarymo neatsiras papildomos rizikos vaiko teisių ir interesų pažeidimams.

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjai planuoja parduoti, yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1955 m. statybos, 17,52 kv. m. gyvenamojo ploto; pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatu – viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir priklauso pareiškėjui A. B. asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos pažymoje apie A. B. deklaruotą gyvenamąją vietą, nurodyta, jog pareiškėjo ir nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šakių rajono savivaldybės administracijos Plokščių seniūnijos 2020 m. sausio 17 d. pažymoje apie šeimos sudėtį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), šeimą sudaro žmona U. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. sausio 16 d. pažymoje apie šeimą, nurodoma, kad A. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), šeima Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajone dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma.

Prie prašymo pridėta 2020 m. sausio 14 d. sudarytos Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti suderėta pirkėjo ir pareiškėjų norimo parduoti nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 5 500 Eur (pirkėjas pardavėjui A. B. sutarties sudarymo metu sumokėjo dalį – 1 000 Eur šio turto kainos); šalys susitarė pasirašyti pagrindinę minėto turto pirkimo–pardavimo sutartį iki 2020 m. sausio 24 d. Taip pat pridėtas L. B. leidimas pareiškėjo A. B. šeimai gyventi jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas mano, kad pardavus pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pardavimo sandoris nepakenks nepilnamečio vaiko interesams, kadangi pareiškėjai jau turi minėto turto realų pirkėją bei siekia įsigyti kitą būstą šeimos gyvenimui.

Jokių duomenų, kad pareiškėjai netinkamai vykdytų savo, kaip tėvų, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi, todėl laikytina, jog pareiškėjų nepilnamečiui vaikui ir toliau bus užtikrintos visos gyvenimo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 582 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalimi, 3.85 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjų U. B. ir A. B. prašymą dėl teismo leidimo parduoti namą tenkinti visiškai.

Išduoti pareiškėjams U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą parduoti A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.