Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2968-336/2019 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

1) 2017 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2017 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo. 2018 m. spalio 26 d., atlikus bausmę, paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas broliui – E. F.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 22 d. apie 01 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia stumdė savo artimą giminaitį – brolį E. F., tyčia peiliu dūrė jam po vieną kartą į kairį šoną ir į kairį petį, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam žaizdą liemens (krūtinės) kairėje, nubrozdinimą kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, nubrozdinimą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimą kairio peties išorinėje dalyje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, tuo sukėlė E. F. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. S. kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. vakare kartu su broliu E. F. tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu kambaryje tarp jo ir brolio kilo konfliktas, kurio metu abu apsistumdė. Po to apie 01 val., kartu su broliu išėjo į lauką ir tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Jis paėmė nuo kieme stovėjusio stalo peilį ir du kartus dūrė broliui. Vieną kartą dūrė broliui į kairį šoną ir kartą į kairį petį. Dūrė, nes norėjo pagąsdinti brolį. Jo veiksmus lėmė didelis suvartoto alkoholio kiekis. Nepamena, kur po to numetė peilį. Matė, kad brolis nuėjo į automobilį. Atvykusiems pareigūnams padavė peilį. Gailisi dėl savo veiksmų. Brolio atsiprašė, susitaikė (b. l. 113-116, 123-125).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusysis E. F. parodė, kad jis apie 4 metus gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Prieš savaitę laiko grįžo į (duomenys neskelbtini) ir laikinai apsistojo pas savo seserį A. R.. M. S. yra jo brolis, gyvena su tėvais. 2019 m. liepos 21 d. vakare susirinko tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sodyboje tėvai miegojo, o jis kartu su broliu M. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jie su broliu susiginčijo ir kambaryje apsistumdė. Po to, abu išėjo į lauką parūkyti ir tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Šalia kitų žmonių nebuvo. Konflikto metu brolis nuo prie namo durų stovinčio stalo pasiėmė peilį. Matė, kad brolis, rankose laikydamas peilį, bėga į jo pusę. Atsimena, kad jis bėgo kieme nuo brolio ir griuvo. Nepamena, kiek kartų griuvo. Nuo brolio bėgo, nes manė, kad pastarasis gali jį sužaloti. Kiek pamena brolis jam negrasino. Dėl girtumo viską atsimena dalimis. Atsimena, kad atėjo pas seserį A. R. į namus. Sesuo iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sąmonę atgavo (duomenys neskelbtini). Ligoninėje gydytojas susiuvo pjautinę žaizdą kairiajame šone. Taip pat buvo dvi nežymios pjautinės žaizdos kairiojo peties srityje. Jautė stiprų fizinį skausmą, jam buvo leidžiami vaistai nuo skausmo. Nepamena nei kaip, nei kiek kartų ir kur jam brolis dūrė. Nežino kaip atsirado sužalojimai ant dešinės rankos krumplių, rankų, nugaros, peties. Jie galėjo atsirasti griūnant. Broliui pretenzijų neturi, jam atleido, susitaikė. Brolis padarytą žalą atlygino. Pirmą kartą konfliktavo su broliu (b. l. 44-49, 50-53).

Liudytoja A. R. parodė, kad E. F. ir M. S. yra jos broliai. E. F. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau laikinai atvyko pas ją pasisvečiuoti. M. S. gyvena kartu su tėvais. Jos tėvai turi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 21 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, E. F. išėjo į tėvų sodybą. Ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), vakare nuėjo miegoti. Ji miegojo, kuomet išgirdo į jos kambarį įbėgantį ir rėkiantį E. F., jog jam įdūrė. Matė, kad E. F. kairė pusė yra kruvina, todėl iškvietė pagalbą. E. F. papasakojo, kad peiliu jam dūrė M. S.. Pastarasis neminėjo kur ir kiek kartų dūrė. Vėliau atvykę medikai išsivežė E. F. (b. l. 73-78).

Liudytoja R. F. parodė, kad E. F. ir M. S. yra jos sūnūs. 2019 m. liepos 21 d. jos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), sūnūs E. F. ir M. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. ji su sugyventiniu G. S. nuėjo į kitą kambarį miegoti, o sūnūs liko kalbėtis. Miegant jokio triukšmo ar riksmų negirdėjo. Naktį, tikslaus laiko nepamena, atvyko pareigūnai ir pasakė, kad M. S. sulaikys, nes pastarasis sužalojo brolį. Vėliau iš dukros A. R. sužinojo, kad M. S. peiliu sužalojo brolį E. F. (b. l. 79-82).

Liudytojas G. S. parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 16 - 17 val., į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo E. F., kuris sodyboje su savo broliu M. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Pastarieji nesipyko. Apie 20 val. jis su sugyventine R. F. nuėjo į kitą kambarį miegoti, o E. F. ir M. S. liko kalbėtis. Miegodamas jokio triukšmo ar riksmų negirdėjo. Naktį apie 01 val. pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė M. S., nes pastarasis peiliu sužalojo savo brolį E. F. (b. l. 87-88).

Liudytojas M. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. Nuo 2019 m. liepos 20 d. 20 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 8 val., jis reagavo į įvykius Kėdainių mieste ir rajone. 2019 m. liepos 22 d. nakties metu, tikslaus laiko nepamena, gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Pranešta, jog (duomenys neskelbtini) brolis peiliu dūrė broliui. Atvykus rastas nukentėjęs asmuo, kurio duomenų nepamena. Jis laikė rankšluostį prie kairio šono. Matėsi kraujo žymės. Kitų sužalojimų nepastebėjo. Minėtas asmuo pasakojo, kad konflikto metu brolis jam peiliu dūrė kartą į kairį šoną ir kartą į kairį petį. Sužalotas asmuo buvo išvežtas į gydymo įstaigą, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo sulaikytas. Sulaikytasis pasakojo, kad susipyko su broliu ir jam dūrė (b. l. 91-95).

pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-11), iš kurio matyti, kad 2019 m. liepos 22 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinis pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme neblaivus M. S., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,90 promilių girtumas susimušė su neblaiviu broliu E. F., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,34 promilių girtumas. Muštynių metu M. S. vieną kartą dūrė su peiliu į kairį šoną ir vieną kartą į kairį petį savo broliui E. F., taip sukeldamas E. F. fizinį skausmą.

2019 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad M. S. paaiškino, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme susimušė su broliu E. F. ir jis broliui (E. F.) vieną kartą dūrė į kairį šoną ir kartą į kairį petį (b. l. 17-20).

Iš 2019 m. liepos 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas bei kiemas, esantys (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kieme ant žvyruoto grindinio pastebėtos raudonos, panašios į kraują dėmės. Namo viduje rastas ir paimtas peilis (b. l. 21-28).

Iš 2019 m. liepos 22 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas peilis. Apžiūros metu ant peilio ašmenų viršutinėje dalyje esančio susiaurėjimo pastebėta 1 centimetro, raudonos spalvos, panaši į kraują dėmė (b. l. 29-32).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2019 m. liepos 22 d., 02 val. 55 min., M. S. buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumo laipsnis; tą pačią dieną, 01 val. 57 min., E. F. buvo nustatytas 2,34 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 36-37).

2019 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1879/2019(02) nurodyta, kad E. F. nustatytas nubrozdinimas kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, žaizda liemens (krūtinės) kairėje, nubrozdinimas nugaros kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruva nugaros kairėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimas kairio peties išorinėje dalyje, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (b. l. 62).

Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 194-195).

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, artimąjį giminaitį - brolį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 168-174), nedirbantis (b. l. 175), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 176); psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (b. l. 179), gyvena vienas (b. l. 183). Nukentėjęs pretenzijų kaltinamajam neturi, civ. ieškinio nereiškia. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę - areštą, bausmę mažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis). Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, kuris saugomas Kauno apskrities VPK (b. l. 34-35), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 126 – 130), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2019 m. liepos 22 d. 02 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 14.16 val. – 2 paros (b. l. 98-100).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 421- 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 60 (šešiasdešimt ) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti - 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 22 d. 02 val., iki 2019 m. liepos 23 d., 14.16 val. – 2 paras (BK 65, 66 straipsniuose numatyta tvarka).

Arešto pradžią skaičiuoti nuo M. S. sulaikymo dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. peilį, saugomą Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.