- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- eA-2760-502/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02063-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Fondo valdyba) 2020 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-4511 (toliau – ir Fondo valdybos 2020 m. liepos 10 d. sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių (toliau – ir atsakovas, ir Fondo valdybos Utenos skyrius) (po reorganizacijos – Fondo valdybos Panevėžio skyrius) išmokėti 559,58 Eurų neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už balandžio–birželio mėnesius, atitinkamai išmokant 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SPI-13725 jam buvo skirta nedarbo draudimo išmoka 2020 m. balandžio–lapkričio mėnesiais, pagal minėtą sprendimą už balandžio mėnesį jam turėjo būti išmokėta 152 Eur, tačiau realiai išmokėta tik 102,64 Eur, t. y. buvo nesumokėta 49,36 Eur. Dėl šios 49,36 Eur nepriemokos jis žodžiu ir raštu konsultavosi su Fondo valdybos specialistais, o negavęs tinkamo atsakymo, 2020 m. birželio 12 d. pateikė skundą Fondo valdybai, kuri 2020 m. liepos 10 d. sprendimu netenkino skundo. Kol pareiškėjas aiškinosi dėl minėtos nepriemokos ir teikė skundą Fondo valdybai, Fondo valdybos Utenos skyrius ir toliau jam mokėjo nedarbo draudimo išmokas nepilna apimtimi: minėtu Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu už 2020 m. balandžio 25–30 d. laikotarpį jam paskirta 152 Eur nedarbo draudimo išmoka, o realiai išmokėta 102,64 Eur, neišmokėta 49,36 Eur dydžio nedarbo draudimo išmokos dalis; už 2020 m. gegužės 1–31 d. laikotarpį jam paskirta 760,01 Eur nedarbo draudimo išmoka, realiai išmokėta 496,64 Eur, neišmokėta 263,41 Eur dydžio nedarbo draudimo išmokos dalis; 2020 m. birželio 1–30 d. laikotarpį jam paskirta 760,01 Eur nedarbo draudimo išmoka, realiai išmokėta 513,19 Eur, neišmokėta 246,81 Eur nedarbo draudimo išmokos dalis. Fondo valdybos Utenos skyrius ir Fondo valdyba skundžiamame 2020 m. liepos 10 d. sprendime nurodė, kad nedarbo draudimo išmoka išmokėta nepilnai vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. jam sumokėta tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą (Fondo valdybos Vilniaus skyriaus SK Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio sprendimu pareiškėjui paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.). Pareiškėjas nesutiko su Fondo valdybos 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ir Fondo valdybos Utenos skyriaus nevisa apimtimi išmokėtomis nedarbo draudimo išmokomis, nes atsakovai netinkamai taiko ir interpretuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi jose pateiktas socialinės apsaugos išmokų baigtinis sąrašas, tarp šių išmokų nėra numatyta išmokos rūšis – kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Įstatymų leidėjas nenurodė, kad iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti bet kokių (ar visų rūšių) gaunamų pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą, o tik labai konkrečių ir išvardintų minėtoje teisės normoje. Todėl pareiškėjui neturi būti taikomos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, o turi būti mokama visa nedarbo draudimo išmoka, nepaisant mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. XIII-2652) 8 straipsnio 3 dalis numato, jog Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir kuriems suteiktas bedarbio statusas po 2020 m. sausio 1 d. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra numatyta kaip išmoka, kuri neminusuojama mokant nedarbo draudimo išmokas. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo pensijų įstatymas) 20 straipsnyje, reglamentuojančiame senatvės pensijos išankstinį skyrimą, atsižvelgiant į kitas asmens gaunamas išmokas, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas įvardintos kaip nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos už asmens darbo pobūdį. Todėl asmeniui, gaunančiam šią pensinio pobūdžio išmoką, nuo 2020 m. sausio 1 d. mokamas nedarbo išmokos skirtumas. Pareiškėjui mokama 246,82 Eur kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Fondo valdybos Utenos skyrius priėmė 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-15887 ir 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-21732 dėl nedarbo išmokos dalies (skirtumo) mokėjimo, t. y. pareiškėjui mokama nedarbo išmokos dalis, viršijanti pareiškėjui mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą. Pareiškėjas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jam bedarbio statusas buvo suteiktas 2020 m. vasario 7 d., todėl nedarbo draudimo išmoka jam teisėtai ir pagrįstai paskirta ir mokama vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiomis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Todėl nėra pagrindo panaikinti Fondo valdybos 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių išmokėti pareiškėjui 559,58 Eurų neišmokėtą nedarbo draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. balandžio–birželio mėnesius ir 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną.
5. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime rėmėsi iš esmės tapačiais argumentais kaip ir Fondo valdybos Utenos skyrius. Fondo valdybos Utenos skyrius pagrįstai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui išmokėjo nedarbo draudimo išmokos dalį, viršijančią jam mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo R. V. skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Fondo valdybos Utenos skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. birželio mėn., atitinkamai išmokant 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną, paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus SK Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. PE_SP1-24306 pareiškėjui paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., ir ši kompensacija ginčui aktualiu laikotarpiu už 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. pareiškėjui buvo mokama 246,82 Eur per mėnesį dydžio. Pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. pakartotinai užsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), ir tą pačią dieną jam suteiktas bedarbio statusas (pareiškėjas anksčiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, ir jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 24 d.). Pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. pateikė prašymą skirti jam nedarbo draudimo išmoką.
Atsiliepimas
9. Teismas nurodė, kad atsakovo Fondo valdybos paaiškinimu atsiliepime pareiškėjas įgijo teisę į pakartotinį nedarbo draudimo išmokos skyrimą nuo 2020 m. balandžio 25 d. Iš Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (9.26) NI_SPI-13725 dėl teisės į nedarbo draudimo išmoką matyti, kad šiuo sprendimu Fondo valdybos Utenos skyriaus vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4–8 straipsniu bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais, nusprendė skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką už 2020 m. balandžio–lapkričio mėn. laikotarpį; iš minėto laikotarpio ginčui aktualiu laikotarpiu už 2020 m. balandžio 25–30 d. 152 Eur dydžio, už 2020 m. gegužės 1–31 d. 760,01 Eur dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas iš Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (9.26) NI_SP1-15887 ir 2020 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (9.26) NI_SP1-21732 dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų dalies mokėjimo nustatė, kad šiais sprendimais Fondo valdybos vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 15 straipsniu, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2471 13 straipsniu bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais, nusprendė pareiškėjui išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį (skirtumą) pagal apskaičiavimą (įvertinus gaunamas pensijas, kompensacijas, rentas ir (ar) išmokas); 2020 m. gegužės 18 d. sprendime nurodė, kad už 2020 m. balandžio 25–30 d. laikotarpį, kuris yra 6 kalendorinių dienų, pareiškėjui priskaičiuota 152 Eur dydžio socialinio draudimo išmoka, minusuojama 49,36 Eur pensijų, kompensacijų ir (ar) išmokų, išmokama 102,64 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka (skirtumas); 2020 m. birželio 18 d. sprendime nurodė, kad už 2020 m. gegužės 1–31 d. laikotarpį, kuris yra 31 kalendorinė diena, pareiškėjui priskaičiuota 735,50 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka, minusuojama 238,86 Eur pensijų, kompensacijų ir (ar) išmokų, išmokama 496,64 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka (skirtumas).
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui už 2020 m. balandžio 25–30 d. laikotarpį buvo išmokėta 102,64 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka, už 2020 m. gegužės 1–31 d. laikotarpį buvo išmokėta 496,64 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka. t. y. išmokėtos tokios sumos, kokios nurodytos ir Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. birželio 18 d. sprendimuose.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas Fondo valdybai pateikė 2020 m. birželio 12 d. skundą, kuriame teigė, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SPI-13725 už 2020 m. balandžio mėn. (už 2020 balandžio 25–30 d. laikotarpį) nuspręsta jam skirti 152 Eur nedarbo draudimo išmoką, tačiau jis gavo tik 102,64 Eur, t. y. jam buvo nesumokėta 49,36 Eur. Informavo, kad jam yra mokama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, kurios dydis yra 246,86 Eur. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. birželio 12 d. skundą, priėmė 2020 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-4511, kuriame nurodė, be kita ko, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra numatyta kaip išmoka, kuri neminusuojama mokant nedarbo draudimo išmokas.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Fondo valdybai pateiktu 2020 m. birželio 12 d. skundu skundėsi dėl neišmokėtos nedarbo draudimo išmokos dalies už 2020 m. balandžio 25–30 d., o Fondo valdyba 2020 m. liepos 10 d. sprendime pasisakė dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. birželio 18 d. sprendimų, t. y. dėl nedarbo išmokos dalies išmokėjimo už 2020 m. balandžio 25–30 d. ir už 2020 m. birželio 1–31 d. Todėl laikytina, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka (numatyta Socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1–2 dalyse) dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. birželio 18 d. sprendimų, priimtų dėl 2020 m. balandžio 25–30 d. ir 2020 m. birželio 1–31 d. laikotarpio. Tačiau pareiškėjas skunde teismui skundėsi ir dėl to, kad Fondo valdybos Utenos skyrius nepilna apimtimi mokėjo jam nedarbo draudimo išmokas už 2020 m. birželio 1–30 d. laikotarpį. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jis dėl šio laikotarpio pasinaudojo privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1–2 dalyse, t. y. kad jis Fondo valdybai buvo pateikęs skundą dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimo, priimto dėl 2020 m. birželio 1–30 d. laikotarpio. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka skundui dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimo, priimto dėl 2020 m. birželio 1–30 d. laikotarpio, paduoti. Kadangi pareiškėjas galėtų pasinaudoti privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo Fondo valdybos Utenos skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą (nepriemoką) už 2020 m. birželio mėn. ir 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną, teismas paliko nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7, 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo (2019 m. gruodžio 12 d. Nr. XIII-2652) 8 straipsnio 3 dalis numato, jog minėtos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos skiriant nedarbo socialinio draudimo išmokas asmenims, kurie įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir kuriems suteiktas bedarbio statusas po 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jam bedarbio statusas buvo suteiktas 2020 m. vasario 7 d., t. y. po 2020 m. sausio 1 d. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Todėl nagrinėjamu atveju taikytina Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, ir vertintina, ar kompensacija už ypatingas darbo sąlygas priskirtina šioje įstatymo nuostatoje išvardintoms pensijoms, kompensacijoms, rentoms, išmokoms, kurios turi būti minusuojamos mokant nedarbo draudimo išmoką.
15. Teismas, įvertinęs Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendė, kad nors kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra įvardinta Socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnyje tarp socialinio draudimo pensijų, ši kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra nurodyta to paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte tarp nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį, ji taip pat yra nurodyta to paties įstatymo 9 straipsnyje „Socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltiniai“, kartu su kitomis socialinio draudimo pensijomis. Be to, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnis išvardina tik tas pensijas, kurios skiriamos pagal šį įstatymą. Šio įstatymo 62 straipsnio 11 dalis nurodo, kad kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
16. Teismas sprendė, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas laikytina nuolatine pensinio pobūdžio išmoka. Todėl, taikant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui už 2020 m. balandžio mėn. ir 2020 m. gegužės mėn. turi būti išmokėta tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą, t. y. pareiškėjui turi būti išmokėta nedarbo draudimo išmokos dalis, kuri gaunama, iš nedarbo išmokos sumos atėmus (minusavus) kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą. Iš skundžiamo Fondo valdybos 2020 m. liepos 10 d. sprendimo, Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. birželio 18 d. sprendimo turinio matyti, kad tokiu būdu ir buvo apskaičiuota pareiškėjui nedarbo išmokos dalis už 2020 m. balandžio mėn. ir 2020 m. gegužės mėn.
17. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo 2020 m. birželio 12 d. skundo Fondo valdybai matyti, kad pareiškėjas teiravosi, kodėl buvo minusuota būtent 49,36 Eur dydžio kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas suma, kaip ši suma gaunama. Kadangi kompensacija už ypatingas darbo sąlygas pareiškėjui buvo paskirta už 2020 m. balandžio 1–30 d., t. y. už 30 kalendorinių dienų, o nedarbo draudimo išmoka už pareiškėjui buvo paskirta tik už 2020 m. balandžio 25–30 d., t. y. už 6 kalendorines dienas, t. y. už 1/5 mėnesio, todėl, teismo apskaičiavimu, pareiškėjui nedarbo draudimo išmoka už 2020 m. balandžio 25–30 d. apskaičiuotina tokiu būdu: 152 Eur (nedarbo draudimo išmoka) – 49,36 Eur (t. y. 246,82 Eur kompensacija už ypatingas darbo sąlygas padalinama iš 5) = 102,64 Eur nedarbo draudimo išmoka.
18. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti bei tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
19. Pareiškėjas R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis apima ir visas nuolatines pensinio pobūdžio išmokas, nurodytas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra paminėta nei pati kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, nei bendra kategorija – nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos. Toks minėtos normos aiškinimas prieštarauja viešosios teisės principui – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Vadovaujantis šiuo principu minėta nuostata turėtų būti aiškinama priešingai – kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra numatyta kaip išmoka, už kurią turėtų būti minusuojama mokant nedarbo draudimo išmoką.
21. Pareiškėjo nuomone, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas tiek atsakovai, tiek teismas nepagrįstai aiškino plečiamai. Socialinio draudimo pensijų rūšių sąrašas yra nurodytas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Taigi, jokios kitos išmokos negali būti laikomos socialinio draudimo pensijomis. Be to, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį kategorijai pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskirtos: valstybinės signataro rentos, artistų rentos arba kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams), kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Tik viena iš jų – kompensacinė išmoka profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, yra paminėta tiesiogiai Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, o valstybinės signataro rentos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas – ne. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 7, 8, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas patvirtina, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį buvo siekiama papildyti ir buvusiems sportininkams skiriamomis rentomis, kompensacinėmis išmokomis profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijomis, bei kompensacijomis už ypatingas darbo sąlygas, tačiau galutiniame įstatymo variante buvo įrašytos visos šių asmenų kategorijos, išskyrus asmenis, gaunančius kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas. Tai įrodo, kad įstatymų leidėjas sąmoningai nusprendė kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas gaunantiems asmenims nemažinti nedarbo draudimo išmokų. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės normas ir nesilaikė teismų praktikos, pagal kurią viešojoje teisėje vyraujantis imperatyvusis reguliavimo metodas riboja plečiamąjį teisės normų aiškinimą.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas teigia, kad jam priklausančios nedarbo išmokos dydis buvo sumažintas remiantis vien subjektyviu šią išmoką skiriančio subjekto įstatymo nuostatų interpretavimu, t. y., pačioje įstatymo nuostatoje nesant tiesioginio ir aiškaus įtvirtinimo, kad nedarbo išmoka turi būti mažinama ir tuo atveju, kai šią išmoką gaunantis asmuo kartu gauna ir kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Atsakovų veiksmais buvo viršyti jiems suteikti įgaliojimai bei pažeisti konstitucinis teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principai, t. y. pareiškėjo teisė gauti pilną nedarbo išmoką buvo apribota nesant įstatyme įtvirtinto teisinio pagrindo.
23. Pareiškėjas pažymi, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dydis ir mokėjimas nėra siejami su asmens teisės dirbti realizavimu ar gaunamo atlygio dydžiu, t. y., jos mokėjimas nėra nutraukiamas ar mažinamas asmeniui dirbant. Todėl keltinas kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas santykio su nedarbo išmokos paskirtimi klausimas. Nedarbo išmoka yra skirta dėl netekto darbo asmens prarastoms pajamoms ar jų daliai kompensuoti. Kadangi asmens gaunamas darbo užmokestis nedaro jokios įtakos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimui, tai ir darbo netekimas neturėtų lemti šios kompensacijos mokėjimo ar jos dydžio, t. y., nedarbo išmoka turėtų būti orientuota tik į tiesiogiai dėl darbo netekimo sumažėjusių pajamų kompensaciją.
24. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas dviprasmiškas, nes teismas, spręsdamas dėl sprendimo apskundimo, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas jau nepriskiria pensijų kategorijai, o teigia priešingai, kad sprendimai šiuo klausimu priskirtini kitų sprendimų, nesusijusių su pensijų skyrimu ir mokėjimu, kategorijai.
25. Pareiškėjo vertimu, teismas, palikdamas dalį skundo nenagrinėtu, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nusižengė teisingumo ir protingumo principams, sudarė prielaidas pažeisti gero valdymo principus, nes iš esmės reikalaujama formaliai išpildyti reikalavimą dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, o rezultatas yra iš anksto žinomas, t. y., skundas nebūtų patenkintas. Tokiu būdu didinamas biurokratizmas ir administracinė našta, o, nesutikdamas su Fondo valdybos sprendimais, pareiškėjas kiekvieną iš jų atskirai turėtų skųsti teismui, taip nepagrįstai didindamas ir teismų darbo krūvį.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. Atsakovas nurodo, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra numatyta kaip išmoka, kuri neminusuojama mokant nedarbo išmokas. Asmens teisė į nedarbo išmoką pirmiausiai yra siejama su įsiregistravimu Užimtumo tarnyboje bei bedarbio statuso suteikimu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiami sprendimai teisėti ir pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios tesiės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
28. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
29. Atsakovo Fondo valdybos vertinimu, Fondo valdybos Utenos skyrius pagrįstai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui išmokėjo nedarbo draudimo išmokos dalį, viršijančią jam mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus veiksmų išmokant pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmokas teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas laikytina nuolatine pensinio pobūdžio išmoka, todėl, taikant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui turi būti išmokėta tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas sumą, o atsakovės Fondo valdybos 2020 m. liepos 10 d. sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir atsakovo Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. ir birželio 18 d. sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
34. Byloje nustatyta, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus SK Pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. PE_SP1-24306 pareiškėjui paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., ir ši 246,82 Eur per mėnesį dydžio kompensacija ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo mokama. Pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. pakartotinai užsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir tą pačią dieną jam suteiktas bedarbio statusas. Pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. pateikė prašymą skirti jam nedarbo draudimo išmoką.
35. Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SPI-13725 dėl teisės į nedarbo draudimo išmoką išrašo nustatyta, kad šiuo sprendimu Fondo valdybos Utenos skyriaus vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4–8 straipsniu bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais, nusprendė skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką už 2020 m. balandžio–lapkričio mėn. laikotarpį.
36. Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. (9.26) NI_SP1-15887 ir 2020 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. (9.26) NI_SP1-21732 dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų dalies mokėjimo patvirtina, kad šiais sprendimais Fondo valdybos vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 15 straipsniu, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2471 13 straipsniu bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais, nusprendė pareiškėjui išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmokos dalį (skirtumą) pagal apskaičiavimą (įvertinus gaunamas pensijas, kompensacijas, rentas ir (ar) išmokas). Atsakovo 2020 m. gegužės 18 d. sprendime nurodyta, kad už 2020 m. balandžio 25–30 d. laikotarpį, kuris yra 6 kalendorinių dienų, pareiškėjui priskaičiuota 152 Eur dydžio socialinio draudimo išmoka, minusuojama 49,36 Eur pensijų, kompensacijų ir (ar) išmokų, išmokama 102,64 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka (skirtumas),o 2020 m. birželio 18 d. sprendime nurodyta, kad už 2020 m. gegužės 1–31 d. laikotarpį, kuris yra 31 kalendorinė diena, pareiškėjui priskaičiuota 735,50 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka, minusuojama 238,86 Eur pensijų, kompensacijų ir (ar) išmokų, išmokama 496,64 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka (skirtumas). Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sumažinta nedarbo draudimo išmoka pareiškėjui išmokėta ir už 2020 m. birželio mėnesį, t.y. atsakovas tęsė analogiškus aptartuose sprendimuose veiksmus mažindamas išmokamas pagal 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SPI-13725 skirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas.
37. Ginčui taikytinos redakcijos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio nedarbo draudimo išmokos mokėjimą kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis, 1 dalis, kuria grindžiami sprendimai išmokėti sumažintas nedarbo socialinio draudimo išmokas, nustato, kad asmenims, gaunantiems jiems patiems priklausančias socialinio draudimo pensijas, šalpos išmokas, valstybines pensijas, rentas buvusiems sportininkams, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas ar ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, profesinės reabilitacijos išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą.
38. Aptartoje normoje pateiktas išsamus sąrašas pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų, turinčių reikšmę išmokamos nedarbo draudimo išmokos dydžiui, tarp kurių kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nenumatyta. Plėsti šį sąrašą teisės aktais nesuteikta teisė nei teismui nei viešojo administravimo subjektui, o nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad plečiamasis aiškinimas viešojoje teisėje negalimas. Todėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dydžiu sumažintos pareiškėjui R. V. paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o atsakovo ir ginčą šioje byloje nagrinėjusių institucijų sprendimai dėl materialiosios teisės netinkamo aiškinimo ir taikymo turi būti panaikinti.
39. Nors pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso reikalavimų ir taikydamas skundo (prašymo, pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis) neužtikrino tinkamų nagrinėjamam ginčui reikalavimų suformulavimo, akivaizdu, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Fondo valdybos 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti neišmokėtą paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos sumą, siekė nuginčyti ir atsakovo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-15887 bei 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-21732, dėl kurių pasisakyta Fondo valdybos sprendime.
40. Be pagrindo pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundo dalį paliko nenagrinėtą, kadangi pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį, esant susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
41. Byloje nustatyta, kad atsakovas periodiškais neteisėtais veiksmais neišmoka pareiškėjui sprendimu jam paskirtos kasmėnesinės nedarbo socialinio draudimo išmokos, todėl teisingai ginant pažeistą R. V. teisę jo pasirinktu būdu ir taikant panašius santykius reguliuojančią normą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnis) atsakovas įpareigojamas išmokėti jam Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SPI-13725 skirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas išmokant 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
42. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti. Panaikinti Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-15887 ir 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SP1-21732, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-4511. Įpareigoti atsakovą Fondo valdybos Panevėžio skyrių išmokėti R. V. neišmokėtas nedarbo socialinio draudimo išmokas pagal Fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (9.26) NI_SPI-13725 išmokant 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą išmokėti dieną.
Sprendimas neskundžiamas.