Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

institucijos surašiusios protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, administracinėn atsakomybėn traukiamo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., vykdantis individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu, turinčiu teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2018 m. balandžio 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24 dienomis M. Š. ir V. D., 2018 m. balandžio 17, 18, 19, 20, 23 ir 24 dienomis K. B. leido dirbti lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pagalbinių darbuotojų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) K. B. gamino padėklus, atliko kitus pagalbinius darbus, M. Š. rūšiavo lentas prie skersavimo staklių, krovė lentas ir atliko kitus pagalbinius darbus, V. D. gamino padėklus, pjovė ir rūšiavo lentas, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su K. B., M. Š., V. D. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies normas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, nurodė, kad dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2018 m. gegužės 30 d. atvažiavo Valstybinės darbo inspekcijos atstovai. Jis neturi lentpjūvės, ji priklauso giminaičiams, jam leidžia ten vykdyti veiklą. Jis užsiima staliaus darbais. Tose patalpose jis praleidžia daug laiko, ten galima sakyti gyvena. M. Š., V. D., K. B. galėjo būti tose patalpose ir atlikti kokius nors darbus. Liudytojai dirbo jo naudai, jis nurodė ką žmonėms dirbti. 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog peržiūrėjo lentpjūvėje įrengtos vaizdo kameros filmuotą medžiagą ir sutinka, kad protokole nurodytomis dienomis K. B., M. Š. ir V. D. dirbo pas jį lentpjūvėje (2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 06 sek. – 13 min. 01 sek., 48 min. 23 sek – 51 min. 16 sek., 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 2 min. 29 sek. – 3 min. 54 sek., 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas 7 min. 02 sek. – 15 min. 05 sek.).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad iš V. D. giminaičio sužinojo, jog pas M. B. lentpjūvėje galima užsidirbti pinigų ir nuėjo ten dirbti. Pas M. B. į lentpjūvę pirmą kartą nuėjo balandžio 10 d. su V. D. ir susitarė dėl darbo. Po savaitės pasikvietė dirbti ir kaimyną B.. Dėl darbo tarėsi su pačiu M. B. ir sutarė pabandyti dirbti - pjauti medieną. B. nurodė dirbti nuo 8 val. ryto iki 5 val. vakaro. Sutarė mokėti po 100 Eur į savaitę, o gale mėnesio 200 Eur, iš viso 600 Eur per mėnesį. Iš pradžių siūlė pabandyti dirbti ir jei patiks dirbti, po savaitės galės sudaryti darbo sutartį. B. davė jiems pirštines, kitų darbo priemonių nedavė. Kiekvieną darbo dieną ateidavo į darbą 8 val. ryte. B. kiekvieną dieną duodavo jiems nurodymus, ką liepdavo, tą ir dirbdavo – pjaudavo medieną, rūšiavo lentas. Po savaitės gavo pirmą atlyginimą – 100 Eur, po savaitės dar 100 Eur. Prie pačių staklių dirbo B., o jie su staklėmis nedirbo, jie padėdavo nuo staklių nuimti medieną, buvo pagalbiniai darbininkai. Iš viso dirbo dvi savaites ir vieną dieną. Su jais B. pilnai atsiskaitė (2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 23 sek. – 21 min. 43 sek.).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad jis kartu su M. Š. įsidarbino pas M. B. lentpjūvėje balandžio 10 d., vėliau dirbti pradėjo K. B.. Dirbo iki balandžio 24 d. Su B. sutarė, kad dirbs aštuonias darbo valandas per dieną, kiekvieną savaitę gaus po 100 Eur, o mėnesio pabaigoje dar 200 Eur, iš viso 600 Eur. Į darbą ėjo kiekvieną dieną. M. B. davė pirštines, kitų darbui reikalingų rūbų nedavė. B. žadėjo, kad sutvarkys dokumentus ir pasirašys su juo darbo sutartį, tačiau konkrečiai kada tai padarys - nesutarė. B. pasakė, kad neturi susitvarkęs jokių dokumentų. Jis dirbo pagalbinius darbus – krovė lentas, rūšiavo lentas, šlavė pjuvenas, kalė padėklus. Kiekvieną dieną B. duodavo konkrečius nurodymus, ką dirbti. Pats M. B. dirbdavo kartu su jais kiekvieną dieną. B. dirbdavo su staklėmis, o jis buvo pagalbinis. Iš darbo išėjo savo noru, nes B. juos apkaltino vagyste (2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 48 sek. – 31 min. 37 sek.).

Teismo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. atvažiavo pas M. B.. Kada atvažiuoti, jam pranešė kaimynas. Jis kalbėjo su M. B., kad dirbti reikės pagalbinius darbus lentpjūvėje. Tarėsi kad dirbs 8-17 val. Pradžiai susitarė, kad bus atlyginimas 600 Eur per mėnesį. Vėliau sakė matysim, buvo kalba apie oficialų įdarbinimą. Pradėjo nuo antradienio, dirbo iki penktadienio. Per tą savaitę kiek dirbo, M. B. būdavo lentpjūvėje. M. B. pasakydavo ką daryti. Kaldavo padėklus, atlikdavo kitus darbus. Jis gavo už darbą 100 Eur. Davė pirštines. Jis suprato, kad padeda dirbti lentpjūvėje. Prie padėklų dirbdavo su „pistoletu“ (2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 32 sek. – 38 min. 22 sek.).

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius M. G. paaiškino, kad 2018 m. gegužės 30 d. buvo inspektuojama lentpjūvė, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą vykdo M. B.. Priėmus paaiškinimus iš K. B., M. Š., V. D., atlikus kitus veiksmus vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, nustatyta, kad M. B., vykdantis individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, būdamas darbdaviu – fiziniu asmeniu, turinčiu teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2018 m. balandžio 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24 dienomis M. Š. ir V. D., 2018 m. balandžio 17, 18, 19, 20, 23 ir 24 dienomis K. B. leido dirbti minėtoje lentpjūvėje pagalbinių darbuotojų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai – lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini),, K. B. gamino padėklus, atliko kitus pagalbinius darbus, M. Š. rūšiavo lentas prie skersavimo staklių, krovė lentas ir atliko kitus pagalbinius darbus, V. D. gamino padėklus, pjovė ir rūšiavo lentas teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su K. B., M. Š. bei V. D. sudarymą ir jų priėmimą j darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies normas. Esant nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiams, M. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir perduota medžiaga nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams. Individualios veiklos vykdymo pažymos M. B. nepateikė, todėl byloje pateiktas integracijos su VSDFV informacine sistema lapas. Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini),. esančioje lentpjūvėje. Patikrinimo dieną darbuotojų nebuvo. Buvo rastas tik M. B., buvo vykdoma veikla, visa medžiaga yra užfiksuota foto lentelėse. M. B. buvo nurodyta atvykti, vėliau buvo siųsti 2 nurodymai raštu atvykti į Darbo inspekcijos Marijampolės skyrių, tačiau laiškai nebuvo priimti (2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 20 sek. – 51 min. 21 sek.).

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga teismas konstatuoja, kad M. B. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nors administracinio nusižengimo tyrimo metu ir 2018 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu M. B. neišsamiai nurodė aplinkybes apie nelegaliai dirbusius asmenis, teigdamas, kad K. B., M. Š. bei V. D. jam pradėjo prie namų ūkio, bet vėliau, išklausęs liudytojų parodymų 2018 m. gruodžio 13 d. ir 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžių metu pripažino įvykdęs jam inkriminuojamą veiką ir gailėjosi. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens M. B. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais, liudytojų K. B., M. Š. bei V. D. parodymais, jog protokole nurodytomis dienomis M. B. nurodžius ir leidus jie dirbo pagalbinių darbuotojų darbą, tai yra lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini),, K. B. gamino padėklus, atliko kitus pagalbinius darbus, M. Š. rūšiavo lentas prie skersavimo staklių, krovė lentas ir atliko kitus pagalbinius darbus, V. D. gamino padėklus, pjovė ir rūšiavo lentas. Jie pakluso darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, tai yra dirbo nuo 8 val. iki 17 val., gavo iš M. B. darbines pirštines, be to darbdavio naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, už darbą M. B. jiems sumokėjo atitinkamas pinigų sumas. Darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta, nors M. B. žadėjo įdarbinti. Liudytojų K. B., M. Š. bei V. D. parodymai išsamūs, nuoseklūs, atitinkantys jų rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Nelegalaus darbo požymiai byloje nustatyti iš atsakomybėn trauktino asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, nelegalaus darbo tyrimo akto, iš kurių darytina išvada, jog 2018 m. balandžio 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24 dienomis M. Š. ir V. D., 2018 m. balandžio 17, 18, 19, 20, 23 ir 24 dienomis K. B. realiai dirbo lentpjūvėje pagalbinių darbininkų darbus - gamino padėklus, rūšiavo lentas prie skersavimo staklių, krovė lentas ir atliko kitus pagalbinius darbus, darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant, buvo dirbama iš anksto susitarus dėl darbo užmokesčio, asmenys pakluso darbovietėje nustatytai tvarkai – dirbo nustatytu laiku, naudojo darbdavio priemones, įrankius, su M. Š., V. D. ir K. B. darbo sutartis nebuvo sudaryta ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kaip nelegalus darbas, kadangi M. B. būdamas darbdaviu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2018 m. balandžio 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24 dienomis M. Š. ir V. D., 2018 m. balandžio 17, 18, 19, 20, 23 ir 24 dienomis K. B. leido dirbti lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagalbinių darbuotojų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, nesudaręs darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su K. B., M. Š., V. D. sudarymą ir jų priėmimą į darbą.

Teismas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas vertina, jog padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis – nelegalus darbas, subjektas, padaręs nusižengimą vykdo individualią veiklą – kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamybą. Administracinis nusižengimas nebuvo padarytas spontaniškai ar neplanuotai, kadangi tie patys asmenys lentpjūvėje dirbo keletą dienų, darbą pradėdavo ir baigdavo tuo pačiu metu, buvo susitarta dėl konkretaus atlygio. Pažymėtina ir tai, kad nuo pažeidimo užfiksavimo administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. nebendradarbiavo su pareigūnais, savo kaltės nepripažino, bylą nagrinėjant teisme buvo paskelbta M. B. paieška, vėliau jis buvo atvesdintas į teismo posėdį. Teismas laiko, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai yra nulemti siekio priešpastatyti save įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad M. B. skirtina didesnė negu minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Skiriant M. B. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių, į asmenybę – dirbantis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad M. B. veiksmai iš dalies apsunkino esamų aplinkybių tyrimą ir pažeidimo nustatymą, tai patvirtina, kad M. B. nors ir nėra sistemingas įstatymų pažeidinėtojas, tačiau analizuojamas pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, nulemtas M. B. nepagarbos įstatymui ir elementarios atsakomybės dėl savo veiksmų stokos, į tai, kad nelegaliai dirbo trys asmenys, du iš jų dirbo vienuolika dienų, vienas – šešias dienas, į M. B. turtinę padėtį - pagal metines pajamų deklaracijas - gaunamos minimalios pajamos. Esant nurodytoms aplinkybėms, M. B. skirtina didesnė negu minimali - 1800,00 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bauda.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 18087958007. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.