- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-500-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47434-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam galimai taikytinos priverčiamos medicinos priemonės, I. B. (I. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties, kuria I. B. atidavimo į specialią priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 17 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl priverčiamų medicinos priemonių skyrimo I. B., galimai padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), tai yra:
1.1. jis galimai 2019 m. lapkričio 7 d. apie 00.20 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su F. G. metu, tyčia tiesiogiai žodžiu jai sakė, kad su ja susidoros bei išdaužęs virtuvės langą mėgino patekti į vidų, daužė duris, tokiu būdu grasino nužudyti F. G. ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
1.2. Be to, jis galimai 2019 m. lapkričio 16 d. apie 00.35 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstravo namo savininkei F. G. peilį, tyčia grasindamas su ja susidoroti bei sakydamas, kad papjaus kaimynus ir ją, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
2. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi, įvertinus 2020 m. sausio 21 d.–2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. vasario 25 d.–2020 m. kovo 13 d. atliktų ambulatorinių teismo psichiatrijos ekspertizių aktus, I. B. patalpintas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 17 d.
3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi I. B. atidavimo į specialią priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 17 d.
4. I. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį, prašo jam taikomos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą termino nepratęsti.
Šalies argumentai
4.1. Skunde I. B. nurodo, kad jis neneigia 2019 m. lapkričio 7 d. ir 16 d. kilusių konfliktų, pripažįsta, kad pasikarščiavo, tačiau jis gailisi, dėl konfliktų kaltas alkoholis. Teigia, kad jis ne viską prisimena, ką kalbėjo, tačiau faktinio kontakto nebuvo, neigiamų pasekmių kitų žmonių atžvilgiu nekilo. Šiuo metu jis tvirtina besijaučiantis gerai, vykdo ligoninės reikalavimus, gauna minimalią vaistų dozę.
4.2. Pasak I. B., jis aštuntą mėnesį nedirbdamas praranda daug pinigų, darbo įgūdžius, nors paskutinius 5 metus nuolat vykdė darbo veiklą.
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė I. B. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. I. B. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad asmuo dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba jis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Buvimo kitoje specialioje įstaigoje laikas pratęsiamas teisėjo nutartimi ir yra įskaitomas į suėmimo laiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.
8. Kaip pagrįstai pažymima skundžiamoje nutartyje, duomenys, leidžiantys manyti, kad I. B. galimai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, užfiksuoti nukentėjusiosios F. G. bei liudytojo N. G. apklausos protokoluose, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešėjo skambučio skaitmeninėje garso įrašo kopijoje ir kitoje bylos medžiagoje.
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 21–28 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad I. B. linkęs sudirgti, kelia balso toną, jokiai korekcijai nepasiduoda, nėra kritiškas savo būsenai, situacijai ir poelgių juridinėms pasekmėms, jo nusikalstamą elgesį lėmė lėtinio psichikos sutrikimo – šizofrenijos nulemti įsitikinimai, mąstymo sutrikimai ir kritikos savo veiksmų atžvilgiu stoka. Šie požymiai išliko nepakitę ir vėlesnės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu I. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – nediferencijuota šizofrenija (F20.3). Dėl šio psichikos sutrikimo jis nei veikos padarymo metu, nei ekspertizės atlikimo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. I. B. rekomenduotos priverčiamos medicinos priemonės psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje konstatuota, kad ir jos atlikimo metu I. B. išliko priešiškas, nekritiškas, nepasiduoda korekcijai, jo socialinė adaptacija itin apsunkinta. Jis nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, todėl jis yra socialiai pavojingas ir jam reikalingas gydymas (2 t., b. l. 156–163).
10. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog I. B. galimai padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kurios pagal savo pavojingumo laipsnį prilygintinos nesunkiems nusikaltimams. Šios veikos buvo galimai padarytos per trumpą laiko tarpą, jos nukreiptos į tą pačią nukentėjusiąją, iš kurios parodymų matyti, kad netgi pradėjus ikiteisminį tyrimą jis ateina į jos kiemą, prašosi įleidžiamas, apmėto langus maisto produktais ir kitais daiktais, apipila langus alumi, atsineša alkoholio, kieme jį vartoja, šiukšlina, ant tvoros užkabina dėžes, naktimis dažnai miega jos kieme, taigi elgiasi neadekvačiai ir socialiai pavojingai. Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. B. tiek veikų galimo padarymo, tiek ir šiuo metu nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, dėl ko galimai yra pavojingas visuomenei, konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartimi I. B. atidavimo į specialią gydymo įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – terminas pratęstas pagrįstai.
11. Pareiškėjo skunde esminiai dėstomi argumentai susiję su jo prisipažinimu dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo, taip pat darbo veiklos apribojimu ir pajamų negavimu jam būnant specializuotoje gydymo įstaigoje, tačiau šie motyvai nepaneigia būtinybės tęsti jam taikomą procesinę prievartos priemonę. Pažymėtina, kad asmuo, galimai padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, į specializuotą įstaigą perkeliamas tik tuo atveju, jei dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti stacionare. Šiuo atveju pagrindo abejoti kompetentingos ekspertizės aktą surašiusios institucijos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus pateiktame ekspertizės akte nurodytais duomenimis aukštesnės instancijos teismas neturi. Jame konstatavus, kad I. B. yra socialiai pavojingas ir nėra kritiškas aplinkai, juridiniams savo veiksmų padariniams, šiuo atveju procesinės prievartos priemonės pratęsimo būtinybė pateisina darbo veiklos apribojimą ir yra proporcinga ja siekiamiems tikslams. Dėl šios priežasties I. B. skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 127, 130 ir 141 straipsniais,
nutaria:
I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.