Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. sausio 13 d. apie 11.40 val. atliekant patikrinimą UAB ,,A. R.“, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad esančioje parduotuvėje – kepyklėlėje nelegaliai dirbo I. P. ir I. Š.. UAB ,,A. R.“ direktorius D. D. neužtikrino, kad su I. P. ir I. Š. būtų sudarytos darbo sutartys, leido joms dirbti nelegaliai. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

D. D. taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad operatyvaus patikrinimo metu patikrinus darbą kasos aparatu nustatyti pažeidimai: kasos operacijų registravimo žurnalas neantspauduotas, nepasirašytas vadovo; mėnesinė ataskaita už 2014 m. gruodžio mėnesį neatspausdinta, neįklijuota, neužregistruota žurnale, dienos ataskaitos už 2015 m. sausio 8, 9, 10, 11, 12 dienas atspausdintos, tačiau neįklijuotos ir neužregistruotos. Tuo bendrovės direktorius D. D. pažeidė 2002-08-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto ,,Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 18 punkto reikalavimus.

Patikrinus UAB ,,A. R.“ atsiskaitymus su biudžetu VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų bazėje nustatyta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2015-01-13 sudarė viso 15 515,97 Lt iš jos – gyventojų pajamų mokesčio 4478,05 Lt ir 214,00 delspinigių pridėtinės vertės mokesčio 9969,46 Lt ir 445,47 Lt delspinigių.

Nustatyta, kad GPM nepriemoka susidarė, kai 2014-12-14 pateiktoje VMI ,,Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ už 2014 m. lapkričio mėnesį deklaravo 16 darbuotojų išmokėjusi 13517 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų bei išskaičiavusi 738 Lt GPM; 2014-11-14 pateiktoje deklaracijoje už 2014 m. spalio mėnesį deklaravo 15 darbuotojų išmokėjusi 11806,82 Lt darbo užmokesčio ir išskaičiavusi 561 Lt GPM; 2014-11-14 patikslintoje deklaracijoje už 2014 m. rugsėjo mėnesį deklaravo 14 darbuotojų išmokėjusi 11583,68 Lt darbo užmokesčio ir išskaičiavusi 591 Lt GPM. Kadangi nurodytais ir ankstesniais mėnesiais UAB ,,A. R.“ direktorius D. D. neužtikrino, kad išskaičiuotas GPM būtų pervestas nustatyta tvarka į biudžetą, jis pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX -1007 23 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

Nustatyta, kad PVM nepriemoka susidarė, kai bendrovė 2014-12-29 pateiktoje ,PVM deklaracijoje FR 0600 už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30 deklaravo 3761 Lt mokėtino į biudžetą PVM; 2014-11-25 pateiktoje deklaracijoje už 2014-10-01 – 2014-10-31 laikotarpį deklaravo 3956 Lt mokėtino į biudžetą PVM; 2014-10-29 pateiktoje deklaracijoje už laikotarpį 20104-09-01 iki 2014-09-30 deklaravo 2449 Lt mokėtino į biudžetą PVM. Tuo UAB ,,A. R.“ direktorius D. D. neužtikrino, kad nurodytas mėnesiais būtų laiku pervestas į biudžetą PVM, jis pažeidė 2002-03-15 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

D. D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą, prašo panaikinti jo dalį dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir skirti subendrintą nuobaudą už kitus pažeidimus, kuriuos jis pripažįsta. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus, be to, nepasisakė ir nevertino aplinkybių, pagal kurias apskritai nėra pažeidimo sudėties. VMI patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonėje dirbo kitos įmonės darbuotojai, tačiau, apelianto teigimu, šie darbuotojai dirbo savo darbo metu, už kurį jiems moka UAB „A“, taigi darbo metu jie buvo pilnai drausti ir mokesčiai už jų sukuriamą vertę buvo mokami. Nei įrodymų, nei abejonių, nei liudijimų pirminiuose pasisakymuose, kad darbuotojai dirba papildomai, nėra, be to UAB „A“ direktorius aiškiai paliudijo, kad darbuotojos dirbo savo darbo metu. Teismas pasisakė, kad jos neturėjo teisės kurti pridėtinės vertės ne savo įmonėje, kas, apelianto nuomone, yra visiška nesąmonė.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas klaidingai konstatavo, jog nėra grafike nurodytų žmonių, kurie galėtų dirbti su kasa, nors pateiktame darbo grafike yra net dvi pardavėjos – Z. K. ir G. K. – kurios turėjo dirbti patikrinimo dieną. VMI liudytoja I. D. teigė, kad darbuotoja I. Š. nurodė, kad dirbo savo laisvą dieną ir galvoja apie darbo pakeitimą, nors raštiškame liudijime tai nėra užfiksuota, o ir teisme I. liudijo visiškai priešingus faktus. VMI atstovas V. J. teigė, neva D. D. pripažino, kad dirbo kitos įmonės darbuotojos, nes viena darbuotoja sirgo ir nebuvo kam daugiau dirbti, nors tokio apelianto pasisakymo nėra užfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. D. kaltė dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo yra įrodyta.

Nelegaliu darbu, tarp kita ko, laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties (DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti kaip ATPK 41³ straipsnyje nurodytą pažeidimą, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Iš byloje esančios faktų fiksavimo pažymos matyti, kad Kauno apskrities VMI specialistės atliekant patikrinimą UAB „A. R.“ priklausančioje kepyklėlėje, joje darbo funkcijas atliko (pardavė prekes ir operacijas apskaitė kasos aparatu) I. P. ir I. Š., kurios darbo pažymėjimų nepateikė. I. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog darbo sutartį ji sudariusi su UAB „A“. Sumažėjus prekybos srautams, UAB „A. R.“ direktorius pasiūlė padirbėti jo įmonėje. Paaiškinime teigiama, kad buvo sutarta, jog už darbą mokės UAB „A. R.“ vadovas. I. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl darbo ir atlyginimo tarėsi su direktoriumi D., tačiau darbo UAB „A“ neminėjo. Teismo posėdyje I. Š. ir I. P. jau nurodė, kad iš tiesų dirbo UAB „A“, o į kepyklėlę atvyko tik pasimokyti dirbti su nauja produkcija, atlyginimą joms sumokėjo jų oficiali darbovietė. Iš teismo posėdyje apklaustų patikrinimą atlikusių VMI specialisčių parodymų matyti, kad patikrinimo metu iš pradžių nei I. Š., nei I. P. neužsiminė, kad dirba kitoje įmonėje, o šioje tik mokosi, vėliau apklausiama I. Š. teigė, kad dirba UAB „A“, kurios apimtys mažėja ir ji galvoja apie darbo pakeitimą, o UAB „A. R.“ direktorius jai pasiūlė pabandyti. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu UAB „A. R.“ darbo funkcijas atliko dvi darbuotojos, nesudariusios darbo sutarties su šia įmone.

Nors nagrinėjant bylą apeliantas laikėsi pozicijos, kad įmonės „A“ darbuotojos jo kepyklėlėje tik mokėsi ir buvo atsiųstos vykdant bendradarbiavimo sutartį tarp UAB „A“ ir UAB „A. R.“, tokios pat pozicijos apeliantas laikosi ir apeliaciniame skunde, tačiau ji nepaneigia nustatyto nelegalaus darbo fakto. Į bylą pateikta Bendradarbiavimo sutartis Nr. 2013/11, nors ir patvirtina buvus (ar esant) bendradarbiavimo santykius tarp UAB „A“ ir UAB „A. R.“, ji nėra pakankamas pagrindas darbuotojų laikinajam įdarbinimui kitoje įmonėje, kadangi tokiu atveju turi būti sudaroma laikinojo darbo sutartis. Apelianto paaiškinimas, kad I. Š. ir I. P. buvo atvykę tik mokytis, nepagrįstas bylos duomenimis, kadangi patikrinimo metu jos dirbo vienos ir, kaip nurodė patikrinimą atlikę VMI specialistės, darbo funkcijas jos atlikti sugebėjo, mokėjo dirbti kasos aparatu, žinojo, kur padėti tam tikri daiktai ir dokumentai. Apelianto versiją paneigia ir pirminiai I. Š. bei I. P. paaiškinimai, patikrinimą atlikusių VMI specialisčių parodymai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.