Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo E. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl tinkamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui prievolės įvykdymo pripažinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK137 str. 2 d.). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį.

11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6540-192/2009 tarp ieškovės E. K. ir atsakovo E. K. patvirtinta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti savo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį 450 Lt nuo taikos sutarties pasirašymo dienos. E. K. taikos sutarties sąlygų nevykdė, todėl 2012 m. kovo 2 d. E. K. buvo vykdomasis raštas. Ieškovas E. K. ieškiniu prašo pripažinti, kad savo pareigą pagal taikos sutartį teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo iki 2018 m. sausio mėn. įvykdė tinkamai ir už šį laikotarpį nėra skolingas.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškovas pateiktu ieškiniu siekia dar kartą išspręsti ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo, tuo tarpu, kai įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.

13. Ieškovas atskirajame skunde nesutikdamas su skundžiama nutartimi teigia, kad jis turi teisę reikšti ieškinį su tokio turinio reikalavimu, motyvuodamas tuo, jog dėl sunkios finansinės padėties bei dėl atsiradusio kito išlaikytinio negali mokėti iš jo priteisto išlaikymo.

14. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 24 punktas). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

15. Kita vertus, kaip nurodė kasacinis teismas, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas yra priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

16. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res judicata galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas). Pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 str. 1 d.) lemia, jog teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011). Vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių vertinimu, kad ieškovas ieškiniu iš esmės siekia nurašyti jo nesumokėto išlaikymo įsiskolinimą. Kaip buvo nurodyta aukščiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, yra draudžiama reikalauti pakartotinai retrospektyviai vertinti teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir reikalauti sumažinti ar panaikinti priteistą, bet nesumokėtą, išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl jo pateiktą ieškinį pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu netinkamas įstatymo normos nurodymas nėra pagrindas panaikinti skundžiamos nutarties, kadangi tiek CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, tiek ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto normų taikymo atveju ieškovui atsiranda tos pačios teisinės pasekmės.

19. Teismų praktikoje teismo veiksmai, kai atsisakoma priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, nelaikomi suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Ieškovui išaiškintina galimybė ginti savo galimai pažeistas teises reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį iš esmės teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.