Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria išieškota skola, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai E. Č., M. S..

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Skolininkai E. Č. (S.) ir M. S., užtikrindami iki 2041 m. liepos 4 d. gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060016041, 2006-07-12 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Sampo bankui (pavadinimas pakeistas į Danske Bank A/S) asmeninės nuosavybės teise M. S. priklausantį nekilnojamąjį daiktą: 0,2313 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. Užudvarionių k., Vilniaus r. sav. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti E. Č. (S.) ir M. S., užtikrindami iki 2041 m. liepos 4 d. gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070006943, 2007-03-22 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB bankui skolininkams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 57,00 kv. m. ploto butą su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius bei 1/21 dalis automobilių stovėjimo patalpos, pažymėtos Nr. 10 iš 486,33 kv. m. bendro ploto, pažymėto indeksu G-1 - buto, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), priklausinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byla dėl hipotekos teisinių santykių pradėta ir išieškojimas vykdomas pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias materialiosios (CK 4.170–4.197 straipsniai) ir proceso (CPK 542–569 straipsniai) teisės normas, todėl šioje byloje apskųsta nutartis teisės taikymo aspektu patikrintina taikant nurodytas, iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą, teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010).

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, jog kreditorius reikalauja nepagrįstai didelių palūkanų ir delspinigių, nepateikdamas netgi šių sumų kalkuliacijų, ir nenurodydamas, kokiu sutartiniu pagrindu tokios sumos priskaičiuotos ir už kokį laikotarpį. M. S. manymu, kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo mažintinas ar visai atmestinas CK 6.73 str. pagrindu, o palūkanų priskaičiavimo pagrįstumo klausimas spręstinas tik išsiaiškinus laikotarpius ir tarifus, pagal kurios jos priskaičiuotos, ir taikant protingumo bei sąžiningumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išanalizavęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, o atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Minėta, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar prašyme nurodomą procedūrą priklauso jam atlikti ar ne, ar pateikti šiai procedūrai vykdyti būtini dokumentai. Šiuo gi atveju apelianto atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu, nesprendžia kitų tarp šalių kilusių ginčų, o tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, kad pasibaigęs jos įvykdymo terminas ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas skolininko M. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi taip pat konstatavo, jog nagrinėdamas bylą dėl hipotekos teisinių santykių hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti dėl sutartinių palūkanų mažinimo, ginčas dėl sutartinių palūkanų, jų dydžio nagrinėtinas ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB banko SNORAS v. Ž. V. ir kt., bylos Nr 3K-3-68/2012; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,ERGO Lietuva“ v. BUAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-226/2012; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,ERGO Lietuva“ v. BUAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-254/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. K. J., bylos Nr. 3K-3-428/2013). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kita ko pažymėjo, jog, nagrinėdamas bylą dėl hipotekos teisinių santykių, hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti dėl sutartinių netesybų mažinimo, ginčas dėl sutartinių netesybų, jų dydžio nagrinėtinas ginčo teisena. Taigi ginčas dėl sutartinių palūkanų ir sutartinių netesybų, jų dydžio negali būti nagrinėjamas šioje byloje, dėl jo išnagrinėjimo apeliantas, laikydamasis įstatymų reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pradėjo priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, skolininkui ar įkeistų daiktų savininkams skolos negrąžinus kreditorius teisėtai, remdamasis CPK 558 str., kreipėsi su pakartotiniu prašymu dėl skolos išieškojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai nusprendė už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytinių. Be to, apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, nepateikia jokių teisinių bei faktinių argumentų, leidžiančių teigti, jog buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Remiantis išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. vasario 8 d. nutartis priimta laikantis civilinio proceso įstatymo nustatytų procedūrų, nepažeidžiant kasacinio teismo suformuotos tokio pobūdžio bylose teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagrindo ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo pagrindais nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o minėta nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.