- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-39-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01045-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- N. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. U. ieškinį atsakovui M. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. U. (toliau ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo M. G. (toliau – ir atsakovas) materialinį išlaikymą sūnui T. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodiniais mokėjimais po 250 Eur, mokant juos kas mėnesį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai (ieškovei); nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio T. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokant po 199 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise ieškovei. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ribojimo nenustatė. Priteisė valstybei iš atsakovo 77,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo ir priteisti iš atsakovo mažesnį materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, materialinį išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 kalendorinių dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – nurodyti apeliaciniu skundu ginčijamą sumą, suformuluoti aiškų ir konkretų apeliacinio skundo reikalavimą, už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį.
5. Nustatė, kad apeliaciniu skundu suformuluotas prašymas yra nekonkretus ir neaiškus. Atsakovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl turi būti nurodoma ginčijama suma, konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kokio dydžio materialinį išlaikymą jis prašo priteisti sūnui. Atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jam žyminio mokesčio sumokėjimas neatidėtas, tačiau pateikiant apeliacinį skundą atsakovas nepateikia įrodymų, kad jis sumokėjo žyminį mokestį. Teismas negali nurodyti, kokio dydžio žyminį mokestį turi sumokėti atsakovas už apeliacinį skundą, nes jame nenurodoma ginčijama suma.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo ir nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, priteisti iš atsakovo mažesnį materialinį išlaikymą, jį priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas savo prašymą suformulavo dėl motyvų: neturi pajamų, nes nedirba po jam atliktos stuburo operacijos, iki šiol juda tik su ramentais, neaiški jo fizinės būklės ateitis, todėl jis neturi galimybės numatyti, kokio dydžio išlaikymą galės teikti savo vaikui, nes nežino, ar galės dirbti. Negalėdamas nustatyti išlaikymo dydžio, negali nurodyti ir ginčijamos sumos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio, todėl ir jam turėtų būti taikomos tos pačios nuostatos. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, bet tai neatima jam teisės ginti savo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji procesiniams dokumentams CPK keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta ginčijama suma - kai ginčas yra turtinis; o 5 punkte - apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). CPK 306 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas yra nekonkretus ir neaiškus. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neturi galimybės numatyti, kokio dydžio išlaikymą galės teikti savo vaikui, nes nežino, ar galės dirbti, nepaneigia CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto reikalavimo nurodyti apelianto prašymą, t. y. su kokio dydžio pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma jis sutinka ar nesutinka.
12. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą; neapskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jos nesprendžia. Tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, savaime nereiškia teismo pareigos už apeliantą nustatyti ginčijamą sprendimo dalį.
13. Nesutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikoma CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, atleidžianti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
14. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje apeliantas yra atsakovas, o ne ieškovas, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata šiuo atveju netaikytina.
15. Tačiau įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
16. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tiek prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tiek prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, asmuo, kuris dėl savo turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio, gali teismo prašyti iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Toks prašymas pateiktinas pirmosios instancijos teismui, sprendžiančiam dėl apeliacinio skundo priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą ir trūkumų šalinimą (CPK 316 straipsnio 1 dalis), todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas 7 dienų terminas Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui M. G. papildomą 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.