Kauno apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu per ZOOM programą dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Vismantei Budrytei,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims K. N., M. N., J. T., R. Z., R. Z., valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. N., M. N., J. T., R. Z., R. Z., valstybės įmonė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja I. Z. ir R. A. Z. 1973 m. kovo 10 d. sudarė santuoką (1973 m. kovo 10 d. santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje susilaukė penkių vaikų – R. Z., R. Z., J. Z., M. Z. ir K. Z. (2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškimo Nr. CBP-(duomenys neskelbtini) priedai). Sutuoktiniai 1992 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas pareiškėjos vardu (2020 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto registro išrašas). Pareiškėja minėtame bute gyvenamąją vietą deklaravusi nuo 1987 m. liepos 9 d. (2020 m. liepos 30 d. gyventojų registro išrašas). 2004 m. lapkričio 13 d. R. A. Z. mirė (2020 m. liepos 30 d. gyventojų registro išrašas, 2004 m. lapkričio 13 d. mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno miesto 26-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po R. A. Z. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (2020 m. liepos 21 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro liudijimas). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (2020 m. liepos 20 d. testamentų registro išrašas).

7. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymima, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos atstovės bei liudytojo L. N. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja po vyro R. A. Z. mirties perėmė ir pradėjo faktiškai valdyti palikimą – liko gyventi bute, nekilnojamuoju turtu rūpinosi ir išlaikė jį viena. Į bylą pateikti komunalinių paslaugų tiekėjų raštai bei sąskaitos (2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškimo Nr. CBP-(duomenys neskelbtini) priedai) patvirtina, jog pareiškėja sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais yra sudariusi savo vardu ir pati moka buto komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas, kuris taip pat nurodė, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja bute atliko remontą, toliau prižiūrėjo ir išlaikė būstą. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo nepateikė. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į minėtą turtą, nėra pateikta.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos atstovės bei liudytojo nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į R. A. Z. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. Z. po R. A. Z. mirties 2004 m. lapkričio 13 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

10. Valstybė šioje byloje patyrė 35,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m. lapkričio 13 d. priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,45 Eur (trisdešimt penki eurai 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.