- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-26
- Bylos Nr.
- 1-28-1015/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46231-2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Eugenijas Algirdas Burokas
- Kategorijos
kaltinamajam R. L. (R. L.), jo gynėjams advokatams Eugenijui Algirdui Burokui, Annai Grinevič, Arūnui Aleknai,
vertėjams Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, Olgai Vostrenkovai, Anai Grečišnikovai, Julijai Portnovai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L. (R. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis sugadino didelės vertės svetimą turtą, o būtent,
jis kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 29 d. apie 11.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino didelės vertės svetimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos priklausantį, turtą, kuomet paėmęs nuo stalo antžeminę valdymo stotį „GCSD4V1-0001“, kurios vertė 3924,24 Eur, ir antžeminę valdymo stotį „KITXLRSD2-0032“, kurios vertė 1651,65 Eur, tyčia numetė šiuos daiktus iš patalpų antro aukšto į pirmą ant grindų, o po to paėmęs „Gimbale“ bepiločio orlaivio termovizorinę kamerą „M2-DG64 v4“, kurios vertė 20493,77 Eur, su kameros valdymo mechanizmu „M2-DRG", kurio vertė 2167,49 Eur, tyčia šiuos daiktus metė į lango pusę, tokiu būdu sugadindamas minėtus Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 28 237,15 Eur.
Kaltinamasis R. L. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis ir kiti darbuotojai turėjo problemų dėl darbo apmokėjimo, K. M. dažnai mokėjo pažadais, nei pinigais. 2019 m. kovo mėn. jis (R. L.) patyrė infarktą, nusprendė nebegrįžti į Lietuvą dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini), nebenorėjo bendradarbiauti su M., kuris visada apgaudinėjo. Po gydymo, operacijos, apie tai pranešė M., jis atvyko į Kijevą, pradėjo isteriją, įkalbėjo važiuoti į Lietuvą baigti darbus pagal kontraktą, kuris turėjo būti pasirašytas su pasieniečių tarnyba, kad būtų pristatytas bepiločio orlaivio kompleksas, buvo ir kiti įsipareigojimai, M. negalėjo susidoroti su uždaviniais, neturėjo įgūdžių, todėl jam buvo reikalingas jis (kaltinamasi). Be jo tuo metu įmonėje (duomenys neskelbtini) nebebuvo darbuotojų, kurie išėjo iš darbo, nes nebuvo mokamos algos ir buvo apgaudinėjami. M. žadėjo po kontrakto pasirašymo su pasieniečiais išmokėti jam kiek buvo skolingas. Kaltinamasis nusileido. 2019 m. gegužės mėnesį atsidūrė Lietuvoje, pradėjo dirbti. Darbo metu jam nepatiko M. klientams siūlomas komplektacijos variantas, sukomplektuotas pigia kontrabandine įranga, tiko tik laisvalaikiui, ne profesionaliam darbui, jis (kaltinamasis) pats asmeniškai parinko gamintojus, kurie tiekė aukštos kokybės įrangą, atkreipė dėmesį į įmonę (duomenys neskelbtini) iš Amerikos, (duomenys neskelbtini) iš Ispanijos, jie turėjo patirtį, leido aukštos kokybės civilinę, profesionalią įrangą. Kaltinamasis siūlė modernizuoti klientams siūlomą įrangą, įkalbėjo M. pasiūlyti pasieniečiams UAVZ3, kurį kaltinamasis pavadino Missisipi, su įranga iš tų Ispanijos ir Amerikos įmonių, kaltinamasis iškėlė sąlygą, kad jeigu komplektacija nebus tokia, jis atsisakys dirbti. Jis buvo liudininku, kaip buvo tariamasis dėl konkurso su V. Č.. Konkursas buvo laimėtas, buvo pasirašytos 2 sutartys 2019 m. gegužės mėnesį, bet be jokio konkretumo. Kilo 2 problemos – mažai laiko įvykdyti įsipareigojimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nieko sutartims įvykdyti – nei lėktuvų, nei valdymo pultų, neaiški buvo specifikacija, o dar tuo metu buvo neįvykdytas ir kitas kontraktas. Tiekėjai iš Ispanijos ir JAV garantavo įrangos pristatymą ne ankščiau nei per 8-12 savaičių po to, kai gaus apmokėjimą, ir net jei būtų buvusi galimybė apmokėti iš karto, pasirašius kontraktą, įranga vis tiek būtų pristatyta tik rugsėjo, spalio mėnesį, o po to dar reikėtų įrangą sureguliuoti, patikrinti, pravesti testus, bandymus, kitaip aviacijoje negalima. Kita problema buvo – atidėtas mokėjimas, nes pagal sutarties sąlygas apmokėjimą už kompleksą (duomenys neskelbtini) turėjo gauti ne ankščiau nei po 6-10 mėnesių po perdavimo akto pasirašymo. Apyvartinių lėšų M. neturėjo, pirkti įrangą nebuvo už ką. Kad tai išspręsti, Č. kartu su M. pasirašė fiktyvius įrangos perdavimo ir priėmimo aktus, kurie naudojami baudžiamojoje byloje, o iš tiesų aktai netikri. M. ir Č. fotografavo panašius objektus, lagaminus, lėktuvus, kitą įrangą, kuri neturėjo jokio ryšio su sutarčių specifikacijomis. Pagal nurodytus aktus jokie įrangos perdavimai nevyko, nes tokios įrangos nebuvo, net nebuvo planuojama nusipirkti. Tikslas buvo - atsiskaityti vadovybei. Reikėjo daug ankščiau gauti pinigines lėšas į (duomenys neskelbtini) iš pasieniečių tarnybos. Ispanijos įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojo V. G. atsakymas į pirmą laišką 2019-07-08, gautas liepos 9 dieną, ir tai tik pažinties su (duomenys neskelbtini) įmone momentas, tai vyko vėliau po aktų pasirašymo; 2019 m. liepos 11 d. Luminor banko apmokėjimą Ispanijos įmonei patvirtinantis dokumentas. Su ispanais dėl įrangos susirašinėjo kaltinamasis, įkalbinėjo pateikti įrangą anksčiau, nei nurodyti terminai, jie sutiko ir 2019 m. liepos 26 d. į jo elektroninį adresą atėjo laiškas su patvirtintu pakrovimu užsakytos ir apmokėtos įrangos. Pranešimą apie pakrovimą gavo M., tai įvyko rugpjūčio 1 d. Tai nepatvirtina pridėtų prekių priėmimo perdavimo aktų, kurie pasirašyti birželio mėnesį. Kai atvyko įranga iš Ispanijos – kompleksas (duomenys neskelbtini) (panašus į byloje esantį sidabrinės spalvos lagaminą), ji nebuvo sumontuota, išpakavo jį M. savarankiškai, kaltinamajam nedalyvaujant, nors prašė to nedaryti, žinodamas, koks jis neatidus ir netvarkingas, išpakavęs pasakė, kad trūksta modemo, tai užfiksavo nufotografavęs su mobiliuoju ir perdavė jam, o jis (kaltinamasis) iš karto nusiuntė laišką su pretenzija kompanijai į Ispaniją. Skubiai buvo pristatyta, ko trūko, po keletos dienų, pridėta nuotrauka 2019-08-01, ko trūksta. 2019-08-20 buvo apmokėta programinė įranga antžeminei stočiai (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje panašus daiktus vadinamas juodu lagaminu. Be tos programinės įrangos komplektas nebuvo pilnas, nebuvo galima įtraukti į bet kokį perdavimo aktą. Programinė įranga nebuvo perduota per internetą, o buvo perduota su kompaktiniu disku, su pervežimo įmone, tai patvirtina apmokėjimo aktas ir važtaraštis dėl pakrovimo. Ne ką geriau buvo su įranga iš JAV, su gimbalu, iš įmonės (duomenys neskelbtini), apmokėjimas buvo 2019-07-17 d. Buvo numatoma, kad pristatymas vyks per (duomenys neskelbtini), pilnai apmokėjus, dokumentai pateikti - apmokėjimo orderis ir 2019-09-24 važtaraštis, ir tai tik pakrovimo data, reikėjo laiko, kad atvyktų į Lietuvą. Šie dokumentai patvirtina, kad M. ir Č. sufalsifikavo 2019-06-05 ir 2019-06-26 priėmimo perdavimo aktus perdavimo. Kai jam buvo pateikti įtarimai, VSAT neturėjo tokio turto, tokiu turtu nesinaudoja faktiniais ir teisėtais pagrindais ir iki šios dienos. Aktuose nefigūruoja ne vienas įrangos serijinis numeris, nes tuo momentu tos įrangos nebuvo, net gamintojas jos neturėjo. Ankščiau nurodyti sufalsifikuoti aktai kaip melagingi įrodymai buvo naudojami V. Č. ir K. M. tam, kad būtų pervesti M. į sąskaitą pagal sutarties sąlygas pinigai, nes UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo apyvartinių lėšų įrangos užpirkimui, ir antrą kartą sufalsifikuoti parodymus dėl turto sugadinimo. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad valdymo pultas su antžemine valdymo stotimi guli ant grindų sudaužytas, jie supakuoti į dėžę Nr. 1, bet nenurodyti jokie individualūs požymiai – numeriai, pavadinimai, serijos numeriai, to nėra protokole. Įvykio vietos apžiūros protokole, nuotraukoje užfiksuota, kad sugadintas valdymo pultas (duomenys neskelbtini), tose nuotraukose atpažįsta rankinį pultą, pagal indeksus yra nurodytas sidabrinis lagaminas, kurio nuotraukoje nėra, bet rankinis pultas ir sidabrinis lagaminas (duomenys neskelbtini) tai visiškai skirtingi dalykai. Įvykio vietos apžiūros metu nenurodyta, kad sidabrinis lagaminas yra aptiktas, tame pačiame protokole aprašant antrąjį ofiso aukštą, tyrėjas nurodo, kad tyrimui reikšmingų objektų nėra, bet nuotraukose Nr. 23-26 jis mato du sidabrinius lagaminus skirtingose vietose, kurie atidaryti ir jie lengvai pastebimi bet kuriam, kuris pakiltų į antrą aukštą. Kuris šių lagaminų atsirado daiktų apžiūros protokole tyrėjos D. pastangomis, neaišku. Protokole pažymėta, kad kambario viduryje guli termovizinė kamera (gimbalas), kamera išimta ir supakuota į dėžę į Nr. 2, bet nenurodyti kokie nors skiriamieji numeriai, ženklai, pavadinimai, nors tai brangiausias objektas iš tų, kurie minimi byloje. Kitoje protokolo lapo pusėje, ten kur individualūs požymiai - grafa nėra užpildyta. Baudžiamojoje byloje nėra dokumento dėl išimtų iš įvykio vietos daiktų perdavimo S. D., protokole yra užregistruotas P. G. kaip liudytojas, bet nenurodomas BK straipsnis, kuris leistų liudytojui dalyvauti, dalyvauti apžiūros metu turi teisę tik specialistai. Daiktų apžiūros protokole, autorius tyrėja S. D.. įtrauktas P. G. ir pasieniečių tarnybos atstovas E. P., specialistų nekvietė. Šį protokolą sufalsifikavo, įrašant melagingus duomenis, įrašant sidabrinės spalvos lagaminą. Pažymėta, kad lagamino paviršiaus nėra mechaninio pažeidimo, o viduje esantis pultas su sugadinimais, gaunasi, kad jis metė į grindis sidabrinį lagaminą, taip jo nesugadino, tačiau sugadino esantį viduje storu paralono sluoksniu apsaugotą rankinį pultą (duomenys neskelbtini). Apie kitus komplekte esančius daiktus neminima, bet jie turi savo kainą ir įeina į komplektą. Dėl gimbalo – važtaraštyje nurodyti du numeriai, kurie turi būti ant gimbalo ir mechanizmo, bet jie neužfiksuoti nei protokole, nei nuotraukose. Apie antžeminę valdymo stotį – taip vadinamą juodą lagaminą, apžiūros protokole 2019-11-29 fiksuota, kad ši įranga turi indeksą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pakrovimo važtaraštyje invoice Nr. (duomenys neskelbtini) indeksas ir serija juodo lagamino kitokie - Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, išimti du daiktai, kuriuos tariamai sugadino, o daiktų apžiūros protokole atsiranda 3 daiktai. Tai klastotė. Įtarime jam buvo nurodyta, kad jis sugadino taktinę įrangą, bet jis kaip dalyvavęs kare supranta, kas yra taktinė įranga, ir metus tokią rangą ant grindų, ją sugadinti – tai nesąmonė. Nė viename dokumente, kur yra išvardinta įranga iš Ispanijos ir Amerikos, nėra nurodymo, užrašo „tactical“. Užsakyta, apmokėta (duomenys neskelbtini) įranga yra profesionali technika, kuri gali būti naudojama civiliniais ar laisvalaikio tikslais, o karo ar specialiose situacijose naudojama įranga – tik su daug išlygų. Ta įranga sugadinimus gavo paties M. pastangomis. Jis išpakavo gautą įrangą be liudytojų ir padėjėjų, nors prašė to be jo (kaltinamojo) nedaryti, rugpjūčio 1 d. gavus įrangą iš Ispanijos, M. sugadino antžeminę valdymo stotį, kuri minima byloje kaip juodas lagaminas. Jis nematė, kaip tai įvyko, matė tik pasekmes - apatinės panelės ištrauktas ekranas, ištraukti laidai, kurie kabėjo iš lizdo, nutraukti priėjimo laidai ir kiti sugadinimai. Jis (kaltinamasis) pareiškė, kad prie tos įrangos neprisilies. Iš M. paaiškinimų suprato, kad jis bandė paleisti antžeminę valdymo stotį neišnagrinėjęs instrukcijos, nepavykus, panaudojo jėgą, dėl to įranga buvo sugadinta. Tam, kad korektiškai paleisti stotį, reikia įdėti raktą į lizdą, kaip automobilyje, pirmu posūkiu aktyvuojamas maitinimas, antru - atliekamas testas, trečias - paleidimas. M. mėgsta be instrukcijos bandyti aiškintis techniką. Po to atvejo, antžeminė valdymo stotis ją įjungus, praeinant testavimą, pradėdavo visą laiką leisti aliarmo signalą ir rodyti ekrane problemų kodus. Jis tai girdėjo, užrašo nematė, tai žino iš M. žodžių, M. po keletos dienų pavyko atjungti garsą, tačiau problema liko. Buvo sugadintas rankinis valdymo pultas, M. nerado būdo jo paleisti, bet išrinko, bandydamas pasiekti akumuliatorių. M. iš Kijevo pakvietė specialistą, kuris turėjo pataisyti situaciją su sugadinta įranga, tačiau nepavyko. Jis (kaltinamasis) nesikišo. Buvo pakviestas S. P., jis talentingas inžinierius, jis prabuvo Vilniuje apie savaitę, bet per tą laiką nesugebėjo niekaip padėti. Kaltinamasis nėjo į darbą. Tuo metu buvo gautas gimbalas, M., nesusipažinęs su instrukcija, paleido jį be aušinimo, ir po to veikiančio gimbalo kaltinamasis nematė. Kai P. išvyko, jis liko vienas specialistas ir prasidėjo pretenzijos iš M., kad jis nenori dalyvauti perduodant bepiločio kompleksą pasieniečiams. Jis sakė M., kad nesiruošia tame dalyvauti, kad jis sugadino ir tegul išsisukinėja, sakė, kad vyks į Ukrainą. Byloje yra 3 vaizdo įrašai, bet juose nėra nieko, ką galima naudoti kaip įrodymą tariamai įvykdytos veikos. Jis atpažįsta save tuose įrašuose, kai eina į ofisą, praeina koridoriumi, įeina į kambarį, o paskui tą patį daro atgal išeidamas, bet ar tai įrodo, kad jis kažką padarė. Vaizdo įrašuose, vaizde nėra įrašų apie datą, laiką. S. D. rėmėsi pavadinime esančia data ir laiku, bet tai galima lengvai pakeisti. Pagal failų metaduomenis matyti, kad nurodyta sukūrimo data 1904 sausio 1 d. Tokį dalyką jis matė kai failai buvo apdirbami K. M., todėl turi įtarimą, kad pakeitimus, nurėžiant kadrus galėjo padaryti jis. Iš failo pavadinimo paėmus laiką, pridėjus laiką, kuris užfiksuotas timeline, gaunamas astronominis laikas. Taip galima nustatyti vaizdo įrašuose esančių įvykių laiką. Trūksta įrašo 13 min 33 s trukmės, kas redagavo ar iškirpo, o po to nepakeitė pavadinime laiko – toks neatidumas būdingas M. Kaltinime nurodoma, kad veika įvyko apie 11.30 val., bet jis (kaltinamasis) iš ofiso išėjo daugiau nei pusę valandos iki to momento. Keistas nukentėjusiosios pusės elgesys – M. ir G. su kava ir cigarete išeina ramūs. Kitame įraše trūksta 21 sekundės, jis dirbtinai apdorotas. Iš įrašo matyti, kad kaimyniniame ofise buvo žmonės. Kitame įraše, kur fiksuojama 3 aukšto koridorius, iki jo išėjimo gretimuose kabinetuose. buvo daug žmonių, ten buvo darbuotojai, nuomininkai, taip pat ir darbininkai koridoriuje, irgi trūksta įrašo - 16 sekundžių. Nuo durų atidarymo iki išėjimo iš ofiso praėjo minutė ir 37 sekundės. Pagal įtarimus nurodoma, kad jis metė įrangą kuri yra lagaminuose, juodas lagaminas sveria apie 10 kg, toks svoris, krisdamas iš 5 metrų aukšto, krenta ant kieto paviršiaus, su tokia jėga, kad sudūžta, bet keista, kad tuo tarpu niekas nei koridoriuje, nei gretimuose ofisuose, su kuriais yra plona gipso kartotinė sienelė, niekaip nesureagavo į šį įvykį. Koridoriuje ir ofisuose buvo žmonių, kai jis buvo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu iš tokio aukšto kristų ir sudužtų toks svoris, į tokį garsų trenksmą atbėgti ir buhalterija, kuri yra trečiame aukšte, po Nr. (duomenys neskelbtini) kabinetu, bet nesimato reakcijų, susidomėjimo. Tyrėja nesiėmė veiksmų gauti iš pastato savininko vaizdo įrašo, o paprašė tik už vieną valandą, bei taip buvo nuslėptas laikas, kada tiksliai atvyko į patalpas P. G., ir kad jis turėjo įrangą, kurią tariamai turėjo su savimi, todėl P. G. tvirtinimo, kad jis atvežė įrangą spalio 29 d., negalima niekaip patikrinti. Jis apklausos metu reikalavo, kad tyrėjas paimtų kamerą iš ofiso, nes M. turėjo miniatiūrinę kamerą, kuri reagavo į temperatūrą, judesį ir garsą, bet D. pranešė, kad jie detaliai apžiūrėjo ofisą ir nerado jokių vietų, kur būtų kamera.
Parodė, kad jis (kaltinamasis) nuo 2019 m. spalio vidurio nustojo eiti į darbą, nes M. atsisakė išmokėti skolas pagal kitus atliktus darbus, sumą sudarė apie 30 000 eurų; jo telefone matosi bendravimas su M. ir spalio 28 d., ir spalio 29 d. Spalio 28 d. M. pasakojo apie problemas, kurios iškilo derinant įrangą pasieniečių tarnybai, kaltinamasis atsisakė dalyvauti derinant sugadintą įrangą, po šito M. padarė isteriją su ašaromis, kad turi problemų su pasieniečių kontraktu. Tuo momentu pas M. susiklostė sudėtinga situacija dėl kontraktų, nes turėjo problemų su įsipareigojimais prieš kriminalinę policiją, kuriai nebuvo nieko padaryta. Tą spalio 28 d. vakarą, kai jie išsiskyrė, M. paklausė, kada rytoj jis gali užvažiuoti jo paimti nuvežti į ofisą, jis pasakė, kad kol nebus įvykdytos jo sąlygos, į darbą neis, juo labiau, kad jis ilgai nėjo į darbą, ruošėsi važiuoti namo į Kijevą ir dirbti savo paties įmonėje, kurią atidarė Lietuvoje gegužės mėnesį, ruošėsi išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini), kaip ir visi prieš tai buvę darbuotojai, kuriems M. irgi liko skolingas. Antradienį, spalio 29 d. 9.40 val. skambino M., kad jau atvažiavo pas jį ir prašo įleisti į butą. Jis atsisakė, paaiškino, kad dar miega, M. pažadėjo, kad jeigu važiuos su juo, ofise jis su juos atsiskaitys, sumokėdamas dalį skolų. Po 10 minučių kaltinamasis buvo lauke, paskui nuvažiavo ofiso link. Staiga M. pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, paaiškinęs, kad jam reikia į (duomenys neskelbtini) su kažkuo susitikti, privažiavo prie prekybos centro, M. grubiai pasakė, kad jis sėdėtų mašinoje ir lauktų jo, jis taip grubiai su juo anksčiau nekalbėjo. Jis vis tiek išlipo iš mašinos ir pasakė, kad praeis iki ofiso pėsčiomis. Jautėsi pakankamai negerai, buvo žemas spaudimas, M. apie jo sveikatos būklę žinojo. Jis pagalvojo, kad pėsčiomis nueis iki ofiso, po ko skambino M. 10.41 val., trukmė 7 s, pasakė, kad neturi raktų ir paklausė, ar jis jau ofise. Jis atsakė, kad jau po minutės užeis į ofiso duris ir jis galės užeiti, jis pastebėjo, kad ofise jau šviesu, pagalvojo, kad ten jau yra M. Užėjo į pastatą, pakilo į ofisą, užėjo, pamatė G., kuris rugpjūčio mėnesį buvo jo mokinys. Jis stovėjo antrame aukšte, su mėlynomis latekso pirštinėmis, G. vienoje rankoje laikė atsuktuvą, kitoje dar kažką ir kažką krapštėsi. Ar patalpoje buvo kokia įranga iš tos įrangos, kurią neva jis sudaužė – jis nepastebėjo; ant darbo stalų buvo netvarka. Pasikėlęs laiptais į antrą ofiso aukštą, stovėdamas ant paskutinio laiptelio bendravo su G. ir toliau nėjo, paklausė G., kur M. ir ką G. daro ofise. Jis atsakė, kad M. nuvažiavo kažką nupirkti ir greitai turi būti, į antrą klausimą jis neatsakė. Buvo keista, kad ofise buvo svetimas žmogus, o (duomenys neskelbtini) darbuotojų nebuvo, nieko panašaus įmonėje nebūdavo, patalpoje visą laiką būdavo vertingų daiktų. P. G., kad jeigu atsiras M., jam perduotų, kad jis bus namuose ir jis gali atvažiuoti pokalbiui, jeigu mano, kad reikia. Po to išėjo iš ofiso, nenorėjo aptarinėti finansines problemas su visai svetimu žmogumi. Pakeliui namo, paskambinau žmonai per Viber, pranešė, kad nusprendė nebendrauti su M. ir grįžti namo. Grįžo namo, po kurio laiko atvyko policija. Jis buvo virtuvėje, langas prie laiptinės, atvyko policija, laužėsi į namus, o domofonas neveikė. Kaltinamasis išėjo ir įleido, nežinojo, kad jie pas jį atvyko. Sulaikymas įvyko po 12.00 val. Vienas iš pareigūnų pasakė, kad paimtų būtinus vaistus, jis atsisakė, po to jie privežė jį prie (duomenys neskelbtini) ofiso centro, kur sėdėjo mašinoje ir pro langus matė M. isteriją, kompanijoje su G., Č. Su juo liko sėdėti K.porininkas. Į klausimą, kas nutiko ir kodėl jis sulaikytas, jis ramiai pasakė, kad jis tariamai išdaužė ofisą 44 000 eurų žalai. Po kurio laiko jis vėl paskambino žmonai, pranešė, kad jis sulaikytas, paprašė palaukti perkant bilietus. Privežė prie komisariato Ševčenkos gatvėje, paėmė daiktus, patalpino į kamerą. Daiktų paėmimo metu pareigūnai pasakė, kad kaltina jį, jog sudaužė ofisą 55 000 eurų. Jis tai neigė. Kiek išbuvo kameroje, nežino. Po to, kai kameroje prabuvo pakankamai ilgą laiką, prie kameros durų atėjo daug pareigūnų, tarp jų buvo dvi moterys - viena apie 45 m., kita – jaunesnė, vieną iš jų buvo matęs, ji vieną kartą atvežė į mokymus P. G., kuris pasakė, kad tai yra jo žmona ir užima aukštas pareigas komisariate. Kita moteris, kaip paaiškėjo kitą dieną, buvo D., ji laikė rankose nešiojamą kamerą ir filmavo jį ir G. žmoną, policininkų grupė stovėjo atsisukę savo kameras į juos. G. žmona užėjo į kamerą, atsistojo nugara į sieną, paklausė jo, kaip gali paaiškinti savo poelgį ir kokia kalba noriu bendrauti, atsakė, kad nesupranta, ji paklausė, ar nenori, kad apie jo sulaikymą būtų pranešta konsului, atsakė, kad ne. Po to ji padėjo 3 lapus su atspausdintu tekstu, pasakė, kad čia yra jo teisės, su kuriomis galės susipažinti. Tai buvo kažkokie lapai su tekstu lietuvių kalba, pasakė, kad reikia pasirašyti dar vieną dokumentą lietuvių kalba. Jis atsisakė jį pasirašyti, nes nesuprato, kas ten parašyta, versti ji atsisakė. Ji paėmė lapą, suglamžė, padėjo į kišenę. Jis paprašė jos prisistatyti, ji ignoravo. Po nedidelio laiko tarpo nuvedė jį į kitą kamerą. Kitą dieną, spalio 30 dieną jį nuvedė į antrą aukštą, pasodino į narvą, supažindino su advokatu, vertėju ir buvo jauna moteris, kuri prisistatė kaip tyrėja S. D., kurią jis atpažino kaip vakarykštę pareigūnę, kuri filmavo apklausą. Kada su advokatu B. 2020 m. sausio 7 dieną atėjo gauti bylos kopijų, paklausė, ar jie įformino jo pirmą apklausą, D. tą aplinkybę pradėjo neigti. Spalio 29 d. pranešimas Nr. 5-S-10527 apie užsienio piliečio sulaikymą, pasirašytas vyr. tyrėjo policijos departamento valdymo K. N.. Šie dokumentai nurodo, kad jis nepageidauja apie sulaikymą būtų pranešta diplomatinėms tarnyboms, data spalio 29 diena, o apklausa tariama įvyko spalio 30 diena. Grafa Nr. 7 to paties pranešimo byloje apie tai, kad spalio 29 d. buvo atlikta apklausa, kurioje pasakė, kad nepageidauja pranešti apie savo sulaikymą Ukrainos diplomatinėms tarnyboms. Ir apie tai būtent jo klausė G. žmona. Tokį klausimą jam uždavė tyrėja D., bet jau kitą dieną, kai buvo pateikti įtarimai.
Savo parodymus byloje liudininkas P. G. parodė ikiteisminio tyrimo metu, kad jo nepažįsta, bet tai netiesa, nes jie pažįstami nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai jis ėjo atrankinį testavimą, kad galėtų dirbti bepiločių operatoriumi. Jis mokė ir Č. Spalio 29 dieną jis jau nebeturėjo nieko mokyti, yra sutartys su M. ir darbų perdavimo priėmimo aktai, kur aiškiai nurodyta, kad visi darbai atlikti. Be to, valstybės tarnautojas jėgos struktūros darbuotojas, pasieniečių pareigūnas P. G., žmogus, kuris pristato į (duomenys neskelbtini) vertingą įrangą, ir į ofisą įsiveržia tariamai jam nepažįstamas žmogus ir tris minutes naikina tas materialines vertybes, o per tą laiką G. niekaip nebando sutrukdyti padaryti nusikaltimą, nesulaiko jo, nors ir turi didelę patirtį kalėjime, policijoje ir pasienyje. Dėl M. parodymų – spalio 29 d. jis (kaltinamasis) neturėjo mokyti G. Tam, kad būtų mokymai, įranga turėjo būti suderinta, išbandyta, turi būti atlikti skrydžiai ir surašyta bepiločio naudotojo instrukcija, o jei dar pridėjus aplinkybę, kad įranga buvo sugadinta paties M. tvirtinimas apie kažkokius mokymus, tampa visai absurdu. Kyla klausimas, kokiu tikslu spalio 29 dieną į ofisą atėjo P. G. ir ar jis iš tiesų turėjo tą įrangą.
Dėl antžeminės valdymo stoties apgadinimų, nurodė, kad dabar rinkinyje nėra tos stoties valdymo pulto, bet su jo pagalba galima parodyti, kaip buvo įspaustas tas ekranas, nes panašų dalyką yra matęs, kai dirbama su tokia įranga nesusipažinus su instrukcijomis. Tokie apgadinimai padaryti ne smūgio. Šios stoties pultas turi tam tikrą storį, kai stotis išjungta, jis laikomas po apatinės paneles mažuoju ekranu., kur yra speciali vieta jam skirta. Tam kad pakiltų ekranas, reikia paimti raktą, įdėti į spyną, vieną kartą pasukti iki pirmos pozicijos - indikatoriai parodo, įjungta ar neįjungta, dar vienas pasukimas yra vidinis testavimas, o paskutinė rakto pozicija – tai aktyvavimas, tuo momentu pasikelia ekranas ir galima išimti pultą; pulte yra klaviatūra, galima valdyti su šiuo pultu ir nešti duomenis; dažnai skubant įvyksta toks dalykas, kad išjungia ir užsidaro ta vieta, kur dėti pultą; pultą padeda ir uždengia dangtį., ir taip yra įspaudžiamas ekranas ir sugadinamas viršutinis ekranas. Tas pultas nebuvo paimtas ir jo nėra, bet nuotraukose iš įvykio vietos jis užfiksuotas, jis guli antrame aukšte ant stalo, toje vietoje kur stovėjo G. Dokumentuose, kur pateikė P., nuotraukose yra lagaminas, kur jis atidarytas ir ant kampo padėtas tas pultas; pultas yra būtinas tam, kad būtų sukomplektuota ši antžeminė stotis. Įtarimuose ir kaltinamajame akte ir kituose dokumentuose jis kaltinamas, kad sugadino įrangą – juodą lagaminą, kuris pažymėtas kaip 0001, o daiktų apžiūros protokole šitas daiktas - juodas lagaminas, turi kitą pavadinimą, su serijiniu numeriu B0012. Iš nuotraukų prie įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad juodas lagaminas sudaužytas iki šukių, bet pateiktas apžiūrai lagaminas neturi jokių apgadinimų, kurie matomi protokole ir nuotraukose, kas rodo, kad tas lagaminas, kuris buvo fotografuotas, buvo pakeistas kitu lagaminu ar perkomplektuotas kitomis detalėmis. Dėl gimbalo – jis yra nesukomplektuotas, nors kaina kaltinime nurodyta kaip nauja; Su mikro sugadinimais įrenginys gali išlaikyti savo funkcionalumą ir gali būti naudojamas pagal paskirtį tik su sąlyga, jei bus pilnai sukomplektuotas. Liudytojai parodė, kad tretieji asmenys buvo tikrai įlindę į įrenginio vidų, bet tokia aplinkybė nebuvo nagrinėta. Įvykio vietos apžiūros protokole, išimant daiktą, vadinamą gimbalu, nenurodyti jokie serijiniai numeriai, jokie apgadinimai, o jau atliekant daikto apžiūrą, nurodomi sugadinimai – yra matomi mechaniniai pažeidimai, pažeistas konstrukcijos vientisumas, yra dantrakčio nuskilęs dantis, ant korpuso matyti įbrėžimai, pažeista linzė, pažeista perjungimo padėtis; nenurodytas modelis, serijinis numeris. Klausimas, kas, kada, kur, kaip nuo spalio 29 dienos iki lapkričio 29 d. padarė gimbalui šiuos pažeidimus. Į protokolą neįrašius serijinio numerio, sudarytos visos sąlygos vieną gimbalą pakeisti kitu. Dėl pareigūno K. parodymų, tai jis juose teigia, kad jis tariamai prisipažino padaręs nusikaltimą. Tokie parodymai išgalvoti, prieštarauja jo paties tarnybiniam pranešimui, kur nieko panašaus nėra. Sulaikymo metu pas jį į namus atvyko du pareigūnai, jie buvo šalia kito ir matė, kas vyko, tačiau K. porininko moralinės savybės yra aukštesnės. Abu pareigūnai turėjo body kameras, kurios veikė, apie tai jį perspėjo, tačiau byloje nėra nė vieno įrašo apie jo prisipažinimą, tyrėja nesidomėjo kur tie vaizdo įrašai. Byloje nėra padaryta trasologinė ekspertizė. Antžeminės stoties ekranas yra įspaustas iš savo vietos, tokie sugadinimai negali atsirasti tokiu būdu krentant ant grindų. Tokio pobūdžio sugadinimai, išmuštas viršutinis ekranas, galima padaryti pažeidimus tada, kai nežinai, kaip po darbo supakuoti įrangą. Be to, rugpjūčio 1 d. kai su M. gavo įrangą, M. savarankiškai neteisingai atidarė ir stengėsi paleisti antžeminę stotį ir taip ją pažeidė; teismui pateiktoje įrangoje sugadinimų, kuriuos padarė M., nėra. Čia kitokie apgadinimai, kitokio pobūdžio. Kai jie su M. 2019 m. rugpjūčio 1 d. gavo įrangą, lygino serijos numerius, įrangos versijas, tai sutapo. Dėl civilinio ieškinio – VSAT prašo (duomenys neskelbtini) pranešti kainą tariamai sugadintos įrangos, nes VSAT nežino, kokiai sumai reikia pareikšti civilinį ieškinį. Byloje nėra jokių dokumentų, kokią sumą ir kada VAT pervedė už įrangą įmonei (duomenys neskelbtini), Išlaidos susidaro nuperkant komplektacijos dalis arba žaliavas, už atliktą darbą, kad būtų gautas produktas. Jokių darbų projektavimo, montavimo, testavimo, bandymo ir bet kokio derinimo su šia įranga nebuvo atlikta. G. sakė, kad ruošėsi derinti gimbalą, bet ką jis (R. L.) turėjo mokyti, jei įranga nebuvo sumontuota, neįmanoma rodyti, kaip dirbti su gimbalu, jeigu jis nėra suderintas su lėktuvu, neišbandytas ant žemės ir ore; jam tokių uždavinių niekas nekėlė, pasieniečiams to niekas nedarė ir nesiruošė daryti. Be to, dėl įrangos – nėra nė vienos instrukcijos. G. žinutėse prašė M. prašė kuo greičiau grįžti į ofisą, nes kaltinamasis išėjo; kur tame pranešime yra bent kokia informacija apie tariamai sugadintą įrangą. Kaip tai suderinama su faktu, kad tuo momentu, kai buvo išsiųstas šitas pranešimas, M. buvo ofise prie G. Matematiškai įrodoma, kad jie stovėjo ofise ir falsifikavo įrodymus prieš kaltinamąjį; galima matyti, kada jis (kaltinamasis) išėjo iš ofiso, o G. ir M. būdami viename ofise skambinėja vienas kitam, siunčia žinutes, praneša policijai, formuoja parodymus. Č. neigia, kad gavo pranešimą iš G. apie įvykį, tačiau atvažiavo į įvykio vietą apie 12.00 val., ankščiau iki policijos atvykimo arba kartu su ja. Kamera užfiksavo tai, kas yra prie durų. Kai policija tyrė bylą, G. parodė, kad gauta įranga iš (duomenys neskelbtini) neturėjo sugadinimų ir buvo tvarkinga, tačiau teisme į klausimą, kas ir kokiu tikslu, kada ardė gimbalą, G. parodė, kad iki „įvykio“ spalio 29 d. su gimbalu dirbo vaikinas iš Ukrainos S. ir kur dingo varžtas nesugebėjo paaiškinti. Kas atsitiko su gimbalu, kaltinamasis gali tik spėti, sugadinimai yra tam tikro pobūdžio. Kažkas panašaus įvyko du kartus. Buvo 2018 m. vėlyvą rudenį, buvo leidimas skristi pavojingomis zonomis, skrydžiai buvo tamsiu paros metu, skrydžio metu dirba du žmonės – pilotas ir šturmanas, M. buvo atsakingas už gimbalą, kaltinamasis valdė skrydį, M. žiūri į gimbalą, gimbalas išlenda iš lėktuvo ir susitraukia, o kai jis leido lėktuvą tamsoje, nematė, ar gimbalas atidarytas; lėktuvas leidosi su išlindusiu gimbalu, jis trenkėsi į žemę ir patyrė sužeidimus. Spėja, kad dėl to gimbalo, kuris pateiktas teismui, apgadinimai kaip tik atitinka tuos apgadinimus, kai leidžiantis gimbalas nebuvo įtrauktas. M. tokie dalykai būdingi. Jeigu skrydis būdavo dieną, kaltinamasis matydavo, kad gimbalas nėra įtrauktas, pasakydavo, kad M. įtrauktų, bet kai būna blogas matomumas negali to kontroliuoti. Byla sufalsifikuota, nepaimtos šukės, skeveldros iš įvykio vietos, nepaimti pirštų antspaudai, parodymų patikrinime dalyvauja asmenys, kurie neužfiksuoti protokole, iš nuotraukų matyti, kad daiktai buvo judinami, parodymų patikrinimas atliktas su grubiais pažeidimai, paimtą įrangą apžiūri ne specialistai, o tyrėja su liudytoju, P., kurie neturi specialių žinių, nėra jokio dokumento, ar įranga veikia ar neveikia, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad VSAT turi įrangos nuosavybės teisę, visi įrodymai suklastoti.
Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dieną prieš buvo susitikęs su R. jo bute, tarp 19-20 val. vakaro, aptarinėjo kitą darbo dieną, sutarė, kad kitą dieną jis užvažiuos pas R. L. į namus ir jie kartu važiuos į ofisą. 9.40 val. buvo prie jo namų, paskambino, R. pasakė, kad pramiegojo ir paprašė, kad paimtų po valandos. Prieš tai jis (liudytojas) su G. susitarė, kad jis privažiuos prie ofiso 10.00 val. Jis grįžo į ofisą ir jie užėjo į ofisą. L. praprašė paimti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. 10.50 val. buvo prie (duomenys neskelbtini) gatvės, jis stovėjo nutolęs keletą namų nuo savo namo, kai atsisėdo į mašiną, pradėjo priekaištauti, kad jam nemokamas uždarbis, kad jis nevykdys pareigų ir jis važiuos į Ukrainą. Jis turėjo dar nusipirkti detalių, kurias galėjo rasti Senukuose, bendraujant užvažiavo į Senukus. Jo pozicija buvo tokia, kad jis yra firmos (duomenys neskelbtini) direktorius, R. yra darbuotojas, visus pinigus jam išmokėjo į priekį pagal kontraktą, pasiūlė 2 variantus - jis gražina tuos pinigus už darbą, kurio neįvykdė, už skrydžius ir gali būti laisvas, arba jis vykdo įpareigojimus ir kai baigsis kontraktas, gali būti laisvas. Jis užtrenkė automobilio duris ir nuėjo, liudytojas pagalvojo, kad eis į ofisą. G. tuo metu buvo ofise. Senukuose nupirkau detalę, kuri buvo reikalinga, ir buvo apie 11.00 val., jis išeidinėjo iš Senukų, kai G. paskambino, kad grįžtų į ofisą, kad užėjo R. ir sulaužė aparatūrą, atsiuntė keletą nuotraukų. Grįžo į ofisą, buvo sudaužyta stotis, pultas, gimbalas. Visi daiktai buvo sudaužyti. Per porą minučių iškvietėme policiją, kadangi nelabai gerai kalba lietuviškai, tai skambino ir kalbėjo G. iš jo (liudytojo) telefono.
Parodė, kad R. L. įmonėje 2018 metai, dalinai 2017 metais įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo pagal darbo sutartį, o paskui R. pasiūlė dirbti pagal kontraktą ir mokėti pagal atliekamą darbą. Taip dirbo nuo 2019 m. R. užduotis buvo valdyti bepiločius. G. atvyko kelias minutes ankščiau prie ofiso ir jie dar kalbėjosi, buvo 10.00 val., į ofisą įėjo kartu, jis nešė įrangą. Įranga buvo įpakuota standartiškai, su apsauga, buvo stotis, pultas, gal dar kažkas buvo, įrangą nešė G., iš mašinos gal paėmė ir abu, įranga buvo čemodane, gal buvo 3 vienetai, atskirai įpakuoti. Buvo gautas pasiūlymas, ką užsakovai norėtų padaryti su lėktuvu, ir jie tai darė. Užėjo į ofisą, surinko sistemą, jie turėjo paleisti sistemą, nes kitą dieną tas lėktuvas turėjo skristi. Kai technikai renka lėktuvus, R. stebi ir žiūri, ką galima pakeisti, buvo susitarimas, terminai, daug darbo, bet R. nedalyvavo įrangos surinkime. Buvo atvykę specialistai iš Ukrainos, kurie jiems padėjo, spalio 24, 25, 28 dienomis jis visai nebuvo darbe, paaiškino, kad jam blogai su širdimi. Kai buvo pas R. namie, jie darė skrydžio poligone planą. Tą dieną G. dalyvavo kaip technikas, nes jis turėjo palaikyti komplekso techninę būklę, prisijungė prie darbo dėl to. Kai paliko G., įranga buvo surinkta, bet elektra nebuvo tiekiama. Jie surinko sistemą, patikrino, kad pritvirtinti gimbalą, reikėjo dar papildomų detalių. Kad modemai neperdegtų, sistema buvo atjungta. Gimbalas gulėjo atskirai. Tai darė antrame aukšte. Jis nematė problemų palikti G. vieną ofise. Kai būdavo mokymai, keli žmonės pasilikdavo ofise. 10.40 val. gavo R. žinutę ir išvažiavo iš ofiso. Pagal telefoną, spalio 29 d. praleistas skambutis P. G. jam 11.19 val., 11.20 val. atsiuntė nuotrauką su žinute, kad grįžtų, 11.24 val. jis rašė, kad kuo greičiau į kontorą, R. jau išėjo. Po šių žinučių į ofisą grįžau po 3-5 minučių, nes atstumas nedidelis. Kai grįžo į ofisą, pamatė, kad prie durų ant žemės gulėjo valdymo pultas ir stoties dėžė, buvo iškritusios detalės, prie stoties pajungta pelytė, o prie lango gulėjo gimbalas. Atrodo, kad su G. susitiko prie ofiso ir jie kartu įėjo, P. G. pasakojo, kad buvo antrame aukšte, ten yra darbo stalas, G. sėdėjo prie stalo, kai užėjo R., kažką darė. G. buvo įsitikęs, kad tai yra jis (K. M.), bet pamatė, kad tai R.. R. pasakė, kad čia P. neliečia, metė stotį iš antro aukšto, o gimbalą metė link lango, tačiau gimbalas atsitrenkė į metalinį stovą ir nukrito patalpos viduje. Gimbalą ir kas jį liečia jie gavo iš Amerikos, elektroniką gavo iš Ispanijos. Įranga - elektronika yra specialaus naudojimo, kad ją gauti, reikia nurodyti konkretų žmogų, kas su ja dirbs ir naudos. Kai pasirašė kontraktą, su jais susisiekė menedžeriai ir pasakė, kad negali įvykti kontrakto per tą laikotarpį, per kurį susitarė, galėjo nutraukti kontraktą arba duoti jiems laiko, tai būtų apie rugsėjo vidurį. Pasakė apie tai Č. G. sudaryti naują kontraktą ir atsisakyti produkcijos iš Ispanijos, tačiau tos kokybės analogo nebuvo, jie siūlė pasilikti toje pačioje įmonėje. Sutarė, kad praves antrus mokymus vasarą. Mokymus jie pravedė. Ispanijos įmonė pateikė pavėlavusi įrangą spalio 3 dieną. Įranga buvo perduoda fiziškai, buvo jis, P., V., priėmė P. ir V., viskas vyko įmonėje (duomenys neskelbtini).
Įvykio diena, kai viskas įvyko, jie laukė policijos, atėjo sargas ir paklausė, ar nebuvo ofise sprogimo. Priešais jų ofisą patalpose dirbo statybininkai, statybininkai girdėjo, kad jų patalpose buvo sprogimas. Yra video medžiaga, kaip R. užeina ir tada įvyksta sprogimas, nei prieš, nei po R. apsilankymo ofise nebuvo sprogimo. Jam paskambino tyrėja, ar turi video įrašą patalpų, pasakė, kad yra, tyrėja pasakė, kad atsiųs užklausą. Jis nuėjo pas administratorių, pasakė, kad policija kreipiasi dėl video įrašo, liepė administratoriui rasti video, po dienos užėjo pas administratorę, ji turėjo kompaktinį diską. Jis telefone parodė policijos užklausą, jis jam atidavė kompaktą. Kompaktinį diską atidavė policijai, tai buvo tas diskas, kurį jam įrašė, policijoje tą diską peržiūrėjo. Mano, kad tai R. padarė apimtas afekto būsenos, nervinis momentas. Lietuvoje nėra tokių specialistų, pas juos dar yra kokie 4 tokie specialistai, kaip R.. R. įmonėje pradėjo dirbti 2017 metų rudenį, buvo sudaryta sutartis. Atlygis buvo didesnis nei minimalus. R. buvo priimtas į darbą teisėtai, kaip Ukrainos pilietis. Jis (K. M.) kreipėsi į Ukrainą, kad ieško darbuotojo, jie turėjo teisę samdyti darbuotoją iš užsienio, tai numatė Lietuvos įstatymai. R. darbas buvo pilotų mokymai - teorija ir praktika. Jis apmokė, sutartys buvo sudarytos, buvo atsiskaityta, atsiskaitinėjo kaip ir su kitais, bankiniais pavedimais, buvo avansas, o kiti pinigai buvo sumokomi po atlikto darbo, buvo skaičiuojama ne pagal darbo valandas, o pagal atliekamą darbą. Su visomis organizacijomis dėl mokymų buvo sudarytos atskiros sutartys. Kai R. dirbo pagal darbo sutartį, jis gaudavo fiksuotą darbo uždarbį, po to buvo forminama atliktų darbų aktas ir pagal tai išmokoma. 2019 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjo apmokymai pasieniečiams, vyko iki rugsėjo pradžios, po to nuo rugsėjo vėl buvo mokymai. Gruodžio 9 d. gavo sertifikatus, tokia data jie buvo išrašyti. Pirmi sertifikatai skirti sistemai, kai pilotas betarpiškai stebi lėktuvą, o dėl kito sertifikato, mokymai turėjo prasidėjo 2019 m. spalio mėnesį, kitą dieną po to įvykio, turėjo mokytis su lėktuvais, kai pilotas nemato lėktuvo ir jį valdo nuotoliniu būdu. Abu sertifikatai yra galiojantys. Buvo egzaminai, pirmus sertifikatus pasirašė R., antri egzaminai vyko gruodį, sertifikatus pasirašė jis (liudytojas). Sutartis dėl mokymų su pasienio tarnyba buvo pasirašyta 2019-06-01, jie įsipareigojo atlikti mokymus, pasieniečiai sutiko, kitu atveju būtų regreso tvarka pretenzijas pareiškę ispanai ir amerikiečiai. Įvykio dieną Č. atvyko prieš 5 minutes iki atvyko policija. Jis (liudytojas) su P. G. buvo ofise tiek, kiek truko paskambinti policijai, po skambučio nusileido į lauką. Kai atvyko, daiktai buvo sudaužyti - stotelėje atšoko dalis ekrano, valdymo stotelei buvo sudaužyta antena, sudaužyta pelytė, visa tai gulėjo pirmame aukšte šiek tiek dešiniau nuo durų, netoli lango gulėjo gimbalas, dar ant grindų voliojosi šalia laikikliai, iššokę iš stotelės. Pultą įdėjo į lagaminą transportavimui, nes kai policija viską formino, paprašė įpakavimo, jis davė originalią pakuotę, gimbalui buvo kartotinė dėžutė, su kuria atsiuntė amerikiečių įmonė jį. Sidabrinio lagamino niekas nemetė, jis stovėjo tuščias, jis reikalingas buvo tik tam, kad pultą būtų galima supakuoti pervežimui, jis lagaminą davė, kai policija baigė įforminimą. Didesnę dėžę paėmė nuo dulkių siurblio, kad būtų galima įdėti kitas dėžes. Plastmasines detales ir sulaužytą anteną surinko į maišelį, pasiūlė paimti policijai, bet jie atsakė, kad jiems to nereikia, nes jie patikrino, kad nėra pirštų antspaudų, jis maišelį perdavė VSAT.
Negalėjo atsakyti, kada vyko apmokėjimas už įrangą, buvo trys sutartys su VSAT – viena dėl mokymų, ir dvi dėl įrangos tiekimų. Sutartyje nėra nurodoma, kiek kainuoja atskiros detalės, nurodoma, ką gali daryti lėktuvas ir bendra kaina, sutartyje buvo nurodoma bendra 2 lėktuvų komplekso kaina, o ne paskirstyta dalimis. Dėl daiktų, perduotų teismui, nurodė, kad tarp jų nėra įrenginio, kurio numeris baigiasi (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje darė nuotraukas, kai atidarė duris, jiems neleido įeiti, tik kai padarė nuotraukas, leido įeiti. Įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo didelius netiesioginius nuostolius dėl įvykio. Nurodė, kad jis fotografavo įvykio vietą.
L. P. G. parodė, kad yra techninis darbuotojas, užsiima radioelektronika. Atsirado galimybė pabandyti bepilotį lėktuvą, tikslas buvo, kad turėdami bepilotį galėtų viską patys padaryti, o nesikreipti į pardavėjus. Įvykio dieną buvo susitarę su K. susitikti, rašė jam žinutę, jis sakė, kad pramiegojo, sutarė susitikti 10.00 val. Jis (P. G.) atvažiavo prie jo 10.00 val., susitiko su K., nuėjo į ofisą. Gimbalas buvo veikiantis, reikėjo jį įstatyti, reikėjo jį pritvirtinti. Pritrūko varžtelių, tai .K. nuvažiavo jų nupirkti. Jam išvažiavus, buvo antram aukšte, stovėjo prie lango, apie 11.20 val. pamatė greitu žingsniu einantį R. Jam užkliuvo, kad žmogus, kurie kelis mėnesius aiškino, kaip jam sunku eiti, stovėti, tokiu greitu žingsniu ėjo. Jis įėjęs į patalpą, pamatęs jį (liudytoją), užlipo į antrą aukštą ir pasakė, kad ką jis darys, tai jo (liudytojo) neliečia. Bazinė stotis buvo atidaryta, pultas su prisukta antena gulėjo šalia. R. padėjo pultą į dėžę ir viską išmetė iš antro aukšto apačion. Kai numetė dėžę, liudytojas pasakė, kad neliesk, čia mano, R. L. atsakė, kad jis jo (P. G.) neliečia. Griebė už gimbalo dėžutės, bėgdamas apačion laiptais, ištraukė gimbalą ir metė į lango pusę, dėžutę numetė ant laiptų. Gimbalo į langą nepataikė, jis atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų, R. apsisuko ir išėjo. Jis parašė K. žinutę, paprašė, jog grįžtų greičiau. Žinutės negavo, K. paskambino. Kai K. atvažiavo, paskambino iš K. telefono numeriu 112, užrakino patalpą ir lauke laukė policijos. Dėl darbo su technika tą dieną paaiškino, kad jie su K. bandė perkalibruoti perdavimo impulsus, lėktuvas veikė, bet nebuvo užbaigtas, buvo derinimas, turėjo įstatyti gimbalą, nes turėjo pristatyti jį VSAT, ir policija turėjo dalyvauti. Tą dieną jis užsiėmė gimbalo pritvirtinimu. Su pačia technika susidūrė rugpjūčio mėnesį, ar įranga jau buvo VSAT žinioje, nežino. Įranga buvo tampoma pirmyn atgal. Iš pradžių gavo (duomenys neskelbtini) gavo ne visą komplektą, kažko trūko, R. sakė, kad rašys ispanams, kad kažko neįdėjo, jis tai girdėjo per paskaitą iš R. Pačių lėktuvų pas juos nebuvo, jie ir dalis įrangos buvo (duomenys neskelbtini) patalpose, o jie vežiodavosi kas brangu. Dėl gimbalo tvirtinimo susitarė su K. dieną prieš, tai niekaip nebuvo įforminta, viskas vyko su tiesioginio viršininko Č. žinia. Į (duomenys neskelbtini) patalpas atvyko iš darbo vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje, turėjo daiktus, kurie teismo posėdžių salėje ant stalo– pasiėmė bazinę stotį (juodas lagaminas), pultą, kuris atskirtas ir pasiėmė gimbalą, tai daiktai, kurie priklauso VSAT; gimbalas buvo popierinėje gamyklinėje dužutėje. 2 lėktuvai buvo (duomenys neskelbtini) būstinėje, tai dideli daiktai, tampyti juo kiekvieną kartą nėra ypatingai patogu. Visus daiktus nusinešė vienas. Tikslas buvo pritvirtinti gimbalą, planavo daryti tik techninį darbą. R. įmonėje, kiek suprato, buvo instruktorius, ar jis turėjo dalyvauti įvykio dieną, nežino. Įspūdis buvo, kad įmonėje realiai viską darė R. K., važiuodamas į Senukus varžtų, kurie buvo skirti lėktuvui, pasakė, kad užvažiuos paimti R., jis liko vienas įmonėje, anksčiau irgi buvo likęs vienas, likęs vienas formavo plastiką. Numesti bazinė stotis su pultu gulėjo netoli durų, buvo dar prijungta pelė, nežino, ar ji K., ar VSAT, pelė sutrupėjo; gimbalas gulėjo 2 - 2,5 m. nuo lango. Gimbalo pažeisti dantrakčiai, yra žymė ant korpuso, objektyvo, gimbalas buvo metamas į langą, bet atsitrenkė ant konstrukcijos ir nukrito ant grindų, grindys yra laminatas. Pilkas lagaminas stovėjo greta ant žemės, nes ant stalo trukdė, iš jo buvo išimtas pultas. Po įvykio, kadangi patalpos (duomenys neskelbtini), turi būti savininkas, todėl kai grįžo K., paskambino policijai ir viršininkui, skambino iš K., kaip patalpų savininko telefono, jis kalbėjo, nes K. sunkiai kalba lietuviškai. Jam rašė žinutę, nes tai įprastas bendravimas, siuntė nuotraukas, kaip guli numesta dėžė ir pultas, susirašinėjo WhatsApp‘u. K. grįžo per kokias 5 minutes. Antžeminė valdymo stotis ir valdymo pultas nėra vienas ir tas pat. Daiktus įvardija serijinis numeris, jie yra originalūs. Juodo lagamino Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo stoties Nr. (duomenys neskelbtini). KIT‘as - į komplektą dedamas pultas, imtuvas, antena, licencijos, nesant bent vieno iš komplekto daiktų, neskrenda lėktuvas. Pats gimbalas yra pasukimo įrenginys, į kurį įmontuota kameros; darbo metu kamera sukiojasi, kai lėktuvas leidžiasi, ją paslepia; yra du mechanizmai, kuris kamerą sukioja ir retraktas – kuris ją paslepia, retraktas sugadintas, nes nukritę dantračiai, ar kitas mechanizmas veikia, negalima pasakyti, reikia pajungti, bet geriau, jei tai padarytų gamintojas. Termovizorinė kamera sugadinta, subraižyta, jos gamintojas (duomenys neskelbtini). Nežino, ar teismui pateikti įrenginiai neveikia, atsakytų gamintojas. Gimbalas buvo įdėtas į jo dėžutę, kad nebūtų pažeistas, bazinė stotis buvo uždaryta, kad nebūtų daugiau pažeista, o pultas buvo įdėtas į sidabrinį lagaminą; daiktai buvo supakuoti policijai, pakavime jis nedalyvavo, bet buvo toje pačioje patalpoje. Kaltinamasis nieko nedarė su sidabriniu lagaminu. Patikslino, kad gimbalas stovėjo ant stalo dėžutėje priešais jį, R. paėmė dėžutę su gimbalu, dėžutę paliko ant laiptelio ar ant antro laiptelio nuo viršaus, nubėgęs žemyn gimbalą sviedė į langą, jis (liudytojas) buvo už stalo, netoli laiptų. Vietą, kur atsitrenkė gimbalas, jis rado, nes jei jis metamas ir nenuskrido per langą, vadinasi, jis atsitrenkė, ant konstrukcijos yra įbrėžimas ir dažų likučių, ekspertai tai nufotografavo. Kur atsitrenkė gimbalas, nematė, jo atsitrenkimo vietą logiškai įsivaizdavo, gimbalas jei būtų atsitrenkęs į langą, būtų stiklą sudaužęs. Įranga buvo saugoma (duomenys neskelbtini), yra kabinetas, yra raktas, arba pas Č., arba pas jį, jeigu žmonės dirba su lėktuvais, pasiima raktą. Tą dieną įrangą į (duomenys neskelbtini) patalpas jis atsivežė sveiką. Nurodė, kad gimbalas veikė, kai paskutinį kartą paėmė komplektą iš (duomenys neskelbtini), buvo nuimtas dangtelis, kokiu tikslu, neaišku, (duomenys neskelbtini) buvo vaikinas, kuris darė sukalibravimą, gal jis atidarinėjo dangtelį, jo vardas gal S.. Kai buvo atvykęs tas vaikinas, gimbalas buvo (duomenys neskelbtini), jie bandė sutvarkyti valdymą, jis (liudytojas) tame nedalyvavo, bet vieną kartą buvo užėjęs į patalpas ir tas vaikinas demonstravo, kaip gimbalas jį persekioja. Juodam lagaminui buvo atsiskyręs viršutinis dangtis, išrauti laidai ir iššokęs iš vietos vidinis ekranas, juodas lagaminas atsiskyrė nuo smūgio. Liudytojas jį fotografavo su savo mobiliuoju. Buvo vykdoma jo apklausa įvykio parodymų vietoje, jei neklysta, buvo tyrėjos viršininkas, uniformuotas pareigūnas, abejoja, ar kas galėjo jam patarti apklausos metu, nes tik jis pats ir R. matė. Pastato sargo būdelėje jis nebuvo, prie durų buvo, nes sargas klausė, iš kur tiek policijos, jis sargo nieko neklausė, klausė M. Jeigu policijai pasakė sumą už gimbalą, vadinasi jam pasakė M., neatsimena, kad 112 skambindamas sakė apie konkrečią žalą. Nurodė, kad siuntė sms ir nuotrauką M., po to skambino paprastu, mobiliu telefonu jam; iš M. telefono skambino 112, o Č. skambino savo telefonu. Jis po to išvyko su M. į VPK. KIT yra rinkinys, viena jo dalis spalio 29 d. buvo lėktuvo korpuse, o kita dalis buvo numesta apačion iš antro aukšto. Nurodė, kad ginčų, konfliktų su kaltinamuoju nebuvo.
Papildomai apklaustas liudytojas P. G. parodė, kad apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodymus davė teisingus. Daiktus jis atsivežė į (duomenys neskelbtini) ofisą, jis pats juos nešė, viskas buvo sudėta antrame aukšte ant stalo. Juodas lagaminas gulėjo atidarytas įvykio metu, antžeminės stoties dangtis nebuvo nuimtas, vyriai buvo, jis užsidarinėjo. Valdymo pultas buvo šalia. Pradžiai kaltinamąjį pamatė pro langą greitai einantį ir jis atėjo į ofisą. Jis pasakė – „eto tebia nikasaetsa“, užlipo į antrą aukštą, mažą valdymo pultą padėjo į didelio pulto lagaminą, privėrė dangtį ir numetė į apačią. Po to jis paėmė gimbalą su dėžute, ištraukė iš dėžutės ir nulipęs apačioje metė į lango pusę. Liudytojas buvo metras, pusantro nuo tos vietos, kur buvo mesti daiktai, nieko nedarė. Matė, kaip nukrito lagaminas su pultu, kaip krito gimbalas, nematė, tik girdėjo. Dėl gimbalo – R. L. paėmė dėžutę, ištraukė gimbalą, dėžutė iškrito ant laiptų, o nulipęs gimbalą metė į lango pusę, kur gimbalas nukrito, jis nematė. Paskambino M., paskui paskambino viršininkui, vizualiai įrangą apžiūrėjo, bet jos nelietė, nufotografavo telefonu. Kai daiktus atvežė, jie nebuvo sugadinti, o kai ekspertai apžiūrinėjo, buvo sugadinti, iki to su jais buvo atliktas vienas veiksmas. Žino, kad byloje gautas ekspertizės aktas. Juodo lagamino vyriai buvo vietoje, fiksatoriai nebuvo išardyti; kai lagaminas buvo numestas, vyriai buvo atsiskyrę, mano, kad smūgio atveju inercija galėjo vyrius ištraukti. Dėl pulto - buvo vienas metimas. Jeigu lagamino viduje buvo sunkus daiktais, tai lenkimo variantas įmanomas, pulto korpusas yra pakankamai silpnas. Kur atsitrenkė gimbalas, buvo metalinė kolona, buvo numušti dažai, iki lango gimbalas nenuskrido, nes būtų išmušęs langą, gimbalo svoris iki 200 gramų. Lagaminas gerokai sunkesnis už gimbalą. Gimbalo rėmelis yra aliuminis ir jis lengvai gali nubraukti dažus, tiesiog ten liko žymė, matė tik dažus, įlenkimo nebuvo. Pažeidimai galėjo atsirasti, nes rėmelis aštrus. Jeigu lagaminas nukrenta plokštuma, tai smūgis pasiskirsto, tuo labiau laminatas stiprus. Patikslino, kad R. L. pultą įdėjo į lagaminą, privėrė ir paėmė nuo stalo abiem rankomis, mano, kad daiktus metė per dešinę pusę, matė, kaip daiktai nukrito, paties daiktų skrydžio nematė, nematė, ar kritimo metu pultas iškrito iš lagamino. Juodas lagaminas nebuvo įjungtas, todėl ekranas neturėjo būti pakeltas. Nurodė, kad gimbalas neskrido nė karto, tik tada iš antro aukšto. Jeigu gimbalas atsitrenktų į gruntą, tai būtų nulaužta gimbalo variklio pakėlimo ašis, būtų purvinas, teoriškai įbrėžimų gali būti. Lėktuvo priekyje yra kablys, ant kurio lėktuvas leidžiasi ir jis išlindęs daug daugiau, nei gimbalas. M. žinutę per Whatsapp išsiuntė per minutę nuo R. L. išėjimo, turbūt rašė, kad jis greičiau grįžtu, kad buvo atėjęs R. Gali būti, kad rašė, kad ateitų į ofisą, R. jau išėjo. Nežino, po kiek laiko grįžo M. Liudytojas nepranešė policijai, nes tai ne jo patalpos, turėjo sprendimą priimti patalpų šeimininkas. K. M. atėjo, pasakė, kad žmogus, kuris save laiko invalidu, greitai atėjo, užlipo į viršų, numetė daiktus į apačią ir greitai išėjo ir dar per vidurį pasakė, kad tai ne jo (liudytojo) reikalas. Iš pradžių pranešė M., paskui V. Č., kuris atėjo su policija arba po jos, lauke V. Č. tikrai buvo, o dėl ofiso negali garantuoti. Jis nieko neklausė budinčiojo. Jeigu jis kalba, nereiškia, kad klausia sargo. Dėl eksperto išvados, nurodė, kad jo nuomone, ekspertas neturėjo visų duomenų. Apie jo dalyvavimą tyrime žinoma jo žmonai, jai žinoma paviršutiniška informacija iš bylos, jo žiniomis, jo žmona irgi dalyvavusi šiame procese, dėl ko ji buvo apklausta teisme, jis nežino. Matė momentą, kaip kaltinamasis išmetė ant žemės, kaip daiktai nukrito nematė, matė tik juos nukritusius, smūgio garsas buvo išties stiprus, negali atsakyti, ar galėjo girdėti kituose kabinetuose esantys žmonės, per duris galėjo girdėti, per lubas – galbūt, dėl sienos izoliacijos nežinau. Kai išėjo R., parašė žinutę M. ir tada nufotografavo daiktus, aplinką iki policijos atvykimo. Įranga yra VSAT nuosavybė. Nemano, kad numestus daiktus kas nors lietė iki kol atvyko policija. Dėl susirašinėjimo su M. nurodė, kad laikas nurodytas telefone geras. Paaiškino, kad sidabrinis lagaminas yra rankinis valdymo pultas, kuris dirba kaip stotis, su juo valdomas lėktuvas; lagamine yra 4 talpos imtumui, siųstuvui, lagaminą sudaro komplektas; pulte yra dvi valdymo svirtys, turi paaukštinimus aštriais galais, kurie nusisuka, nuotraukoje Nr. 12, 13 įvykio vietos apžiūros protokole yra šitie aštrūs paaukštinimai, ant pulto jų nėra. Antžeminėje stotyje, kuri yra teisme, trūksta rakto, maitinimo kabelio, pulto, per kurį įvedama užduotis, pultas yra pas jį (liudytoją) kabinete; teisme yra daiktai, kuriuos policija paėmė. Pultas liko gulėti viršuje ant stalo, ir jis jį paėmė. Įranga priklauso VSAT, jam sakė, kad buvo pasirašytas priėmimo perdavimo aktas tarp (duomenys neskelbtini) ir VSAT. Tvirtina, kad buvo sudaužyti būtent šie daiktai (kurie yra teisme).
Liudytojas E. K. parodė, kad atsimena įvykį – gavo iškvietimą, kad pilietis sugadino bepilotį orlaivį, kurio vertė apie 50 000. Nuvykus pranešėjas paaiškino, kad į patalpas užėjo jo darbuotojas, piktas, rėkė, paėmė orlaivį ir piktybiškai jį sugadino, pasakė, kur gyvena. Nuvykus minėtu adresu, įtariamąjį rado namuose, paklausus, ar žino, dėl ko jie atvyko, atsakė, kad taip, paaiškino, kad jo darbdavys neduoda pinigų maistui, vaistams, todėl paprašė grįžti į Ukrainą, o darbdavys nesutiko, todėl įtariamasis supyko, atėjo į patalpas, paėmė, kas po ranka ir sugadino. Įtariamasis buvo sulaikytas. Nurodė, kad įvykis buvo išskirtinis, gal todėl, kad buvo Sienos apsaugos sistemai priklausantis orlaivis. Įvykio vietoje bendravo su Ukrainos piliečiu, jis paaiškino, kad yra bepiločių valdymo ir sienos apsaugos sistemos atstovų mokytojas, bendravo rusų kalba, apie 15 minučių, po to vyko nurodytu adresu, įvykio vietoje bendravo tik su 2 asmenimis. Nuvykus į nurodytą adresą, asmuo buvo namuose vienas, detalizuoti pokalbio negali, įtariamasis dalį aplinkybių papasakojo namuose, dalį - važiuojant. Su įtariamuoju nuvyko į įvykio vietą, nes turėjo pasitikti tyrėją ir aprašyti situaciją apie sugadintą turtą, tačiau įtariamasis nebuvo išlipęs. Kai atvažiavo į įvykio vietą atgal, tiksliai negali pasakyti, bet buvo arba darbdavys, arba VSAT atstovas, jis į patalpas buvo užėjęs, negali atsakyti, kur buvo sugadintas lėktuvas, neprisimena. Dėl nuvykimo pas kaltinamąjį paaiškino, kad kiek prisimena, paskambino į domofoną ir įtariamasis pats įsileido, nusileido ir juos pasitiko koridoriuje. Tiksliai negali atsakyti, kokiu laiku gautas pranešimas ir kada jie nevyko. Iki įvykio K. M. nepažinojo, nebuvo pažįstamas su G., Č., S. J.. Negali atsakyti, ar įvykio metu turėjo kamerą, ar pas įtariamąjį sakė, kad jis filmuojamas, įtariamasis sakė, kad yra pablogėjusi sveikata, tai jie ir pasiūlė paimti vaistus, nes nebuvo aišku, kiek jis bus komisariate. Įvykio vietoje išbuvo apie 15-20 minučių, tiksliai negali atsakyti. Matė įvykio vietoje lėktuvą, bet negali pasakyti, kur jis gulėjo, neprisimena, kas buvo sugadinta lėktuve. Jie gavo iškvietimą, mato sistemoje jį, žalos suma buvo nurodyta pranešime, dar paaiškino ir atvykus į įvykio vietą pranešėjai. Kai atvyko su įtariamuoju į įvykio vietą, buvo su juo mašinoje, buvo ir išlipęs, bet antrą kartą į ofisą nebuvo užėjęs.
Liudytojas V. Č. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), su kaltinamuoju susipažino 2018 metų gegužės mėnesį. 2018 m. prasidėjus reorganizacijai, jų padalinys buvo prijungtas prie centrinės įstaigos ir centrinė įstaiga vykdė projektą dėl bepiločių lėktuvų ir jam pasakė, kad reikės susikontaktuoti su preliminaria įmone, kuri pretenduoja dalyvauti. Projektas buvo finansuojamas iš Briuselio. Pasakė, kad reikės prisiimti atsakomybę už projekto vykdymą. Projektas prasidėjo nuo 2017 metų lapkričio. Jis skambino K. ir pasakė, kad nori pasižiūrėti, ką jie nori jiems parduoti, buvo liepos mėnuo. Pasakė, kad matė technines charakteristikas ir kad nori pažiūrėti, kaip lėktuvai skraido naktį ir ar jie galės vykdyti užduotis naktį. K. pasakė, kad turi partnerį, kuris atsakingas už pilotavimą, tai buvo R., kuris pasakė, kad po mėnesio padarys prezentaciją; buvo prezentacija pažiūrėti naktinius skrydžius. Dėl įvykio, parodė, kad įrangą jie gavo pavėluotai, rugsėjo 29 d. viską turėjo. Tada buvo atvykę derintojai iš Ukrainos, kad tą lėktuvą sutvarkyti ir spalio 11 d. pasakė darbuotojui, kad jis dalyvautų surinkime, derinime, kad jeigu kas atsitiktų, jie galėtų patys viską padaryti. Jie kiekvieną dieną važinėjo ir padėjo, kartu mokėsi. Spalio 29 dieną jam paskambino P. apie 12 val., pasakė, kad įvyko incidentas ir reikia skubiai atvažiuoti. Iš balso suprato, kad kažkas negero. Kai atvyko, pamatė lauke P., K.ir jie papasakojo, kad R. sudaužė jų įrangą. Jis (liudytojas) informavau valdžią, pasakė, kad toks incidentas įvyko. Nurodė, kad nedraudžiama įrangą vežti į (duomenys neskelbtini) patalpas, jų padalinyje toks dalykas įprastas, tai nėra pati brangiausia įranga, pasitiki savo darbuotojais. Įranga pas juos saugoma kambariuke. Jis sakė, kad P. tegul ima, ką reikia ir kada reikia; jeigu įrangą reikia kažkur palikti, tada informuoja, jeigu įranga naudojama, surašomas aktas, kur naudojama. Čia nebuvo užduotis, nebuvo pildomi aktai. Nurodė, kad tą dieną jis matė, kaip P. išvažiavo, jis pasakė, kad ims savo mašiną, nes važiuos iš karto namo, jis (liudytojas) sutiko. Jis turėjo paimti antžeminę valdymo stotį, pultą ir gimbalą, kuris praktiškai pats brangiausias daiktas. P. pasakė, kad įvyko incidentas, nedetalizavo, liudytojas nuvažiavo į įvykio vietą per 20 minučių, ten buvo P., K.., viena patrulių grupė buvo jau viduje, o vėliau atvyko dar viena policijos grupė, R. nematė. Sakė, kad policija viską tvarko, ar užrakino, tiksliai neatsimena. Į patalpas užėjo 18.50 val. Buvo apklausa ir nutarė, kad kai grįš, užvažiuos, apžiūrės. Tyrėja pasakė, kad jau supakavo ir galima užeiti, pakavimą matė, atsimena, kad jie ieškojo dėžių, kad saugiau nuvežti įrangą. Patikslino, kad buvo sudaužyta antžeminė stotelė, lėktuvo pultas ir gimbalas. Pultas eina su lėktuvu, jis skirtas valdyti lėktuvą. Antžeminė valdymo stotis naudojama, kad lėktuvas toliau skristų. Jam įrangos numeriai nežinomi. K. jam persiuntė raštą - numerių ir adresų sąrašas, skirtas tam, kad inventorizacijos metu galėtų sutikrinti daiktus, kad jeigu iškils problema ir ras kitą įrangą, turės pretenzijų tiekėjams. Įranga yra užplombuota, reikia išardyti ir pajungti, kad pamatyti įrangos numerį. Kai įranga buvo perduota VSAT, nebuvo pasirašytas perdavimo aktas. Buvo įsigyta sistema. Iki įvykio jis nedirbo su ta įranga. Matė įrangą, kuri buvo sugadinta, P. matė, kaip veikia, pas juos nėra techninių sąlygų išbandyti įrangą.
Paaiškino, kad jis buvo atsakingas už pirkimo projekto vykdymą, jam pasakė kreiptis į M. dėl projekto, projektas vadinosi – (duomenys neskelbtini), skirtas kad dieną naktį galėtų vykdyti užduotis, buvo du lėktuvai, vienas nakčiai, kitas - dienai. Šiam projektui skirta 120 000 eurų su PVM, buvo išskirta suma mokymams ir daiktams, 80 procentų moka projekto rėmėjas organizacija Briuselyje. Projekto vėlavimas atsirado dėl to, kad antrą leidimą suteikė tik kovo mėnesį. Nurodė, kad sutartį pasirašė pagal galiojančią tvarką, jis tik rašė paraišką, suruošė technines sąlygas, o pirkimą vykdo viešųjų pirkimų skyrius. Dėl byloje esančių perdavimo aktų parodė, kad juos teko pasirašyti, nes nebūtų finansavimo, prisiėmė atsakomybę, mokėjo avansą, po to rėmėjui siuntė paaiškinimą. Dėl perdavimo akto pasirašymo, ar buvo padarytas nusižengimas, vertins atitinkama institucija, bet konstatuojamas faktas, kad įranga yra jų. Tiekėjas pavėlavo, bet jis jiems kompensavo, padarydamas mokymus darbuotojams, vadovybę apie viską informuojama. Dėl apmokėjimo (duomenys neskelbtini), reikia kreiptis į buhalteriją, jis atsakė tik už charakteristikas. Nurodė, kad buvo sudaužyta tik įranga, bepilotis lėktuvas nebuvo sudaužytas. Į patalpas užėjo 18 val., tyrėjas jau pakavo, patalpose nebuvo iki atvykstant policijai. G. jam paskambino apie 11.40 val., plius minus keletą minučių, jis vadovybei pasakė, kad apie 11 val. įvyko incidentas, valdžiai skambino vėliau, kai nuvyko į vietą, pamatė, nes G. nieko konkretaus nepasakė. Faktiškai perduodant įrangą, yra nuotraukos, kur užfiksuota, ką jie gavo, dokumentai nebuvo pasirašyti. Kai gavo įrangą, įsitikino, kad viskas pristatyta, kiek kainavo įranga tiekėjui, negali pasakyti. Jie nusprendė reikalauti tik kainą už sugadintą įrangą, nors galėjo reikalauti visos sistemos kainą.
Liudytojas A. Š. parodė, kad įvykis seniai buvo, neveda užrašų, nelabai atsimena, nes kiekvieną dieną pradeda ikiteisminius tyrimus. Atsimena, kad buvo atvykta į adresą, pasitiko pranešėjas, negali tiksliai prisiminti, bet buvo sienos apsaugos pareigūnas ir (duomenys neskelbtini) vadovas, jo vardo, pavardės neprisimena; atvyko pietų metu, nuo dvyliktos iki tryliktos. Kai atvyko, kaltinamojo asmeniškai nematė, jis buvo sulaikytas patrulių rinktinės pareigūnų, nežino, kas liepė įtariamąjį atvežti prie (duomenys neskelbtini), jis nurodė jį nuvežti į operatyvaus valdymo skyrių. Jis pabendravo su pranešėjais, nes pranešimas buvo nelabai aiškus, pirminė informacija pateikta buvo nelabai aiški, o tada vyksta aplinkybių patikslinimas. Jis apklausinėjo asmenį, buvo atliekama įvykio vietos apžiūra, po apžiūros, kartu su (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuvykta į skyrių, kur su vertėju buvo atlikta vadovo apklausa, nes jis prisistatė Ukrainos piliečiu, kuris nemoka lietuvių kalbos. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta kamera, pavadinkim objektu, kuris buvo sudaužytas, objekto pavadinimo neprisimena, buvo vaizdo stebėjimo kamera Gimbal, buvo bendrauta su VSAT pareigūnu ir įmonės vadovu, kuris paaiškino, kas tai per daiktas. Nebuvo tikslintas daikto funkcionalumas. Buvo vaizdo stebėjimo kamera ir valdymo pultas, buvo lagaminas, kuris atsidaro ir viduje buvo mechanizmas. Jeigu gerai atsimena, dirbtuvės buvo vieno aukšto su pakilimu, su pertvara. Objektą rado pirmame aukšte, ant grindų, tiesiai užėjus po dešine puse, užėjus į dirbtuvės vidines patalpas; faktiškai rado stebėjimo kamerą ir pultą, kuris turėjo laužimo, sugadinimo žymes, turėjo įlaužas, negali pasakyti, kur tiksliai buvo pultas, arba lagamine, arba iškritęs. Lagaminas įvykio metu buvo atidarytas ir jei gerai pamena, buvo mechanizmai iškritę iš lagamino, neatsimena, kokioje padėtyje buvo lagamino dangtis. Parodė, kad jis pakavo kamerą, kuri buvo paimta iš įvykio vietos, ar buvo rasta apgadinimų, neatsimena, atrodo, lyg kažkas buvo skilę, o jau detalią apžiūrą atliko tyrėja. Tuo metu buvo atliekama įvykio vietos apžiūra, o ne daikto apžiūra. Gimbalą rado pirmame aukšte prie lango, pirmame aukšte tik užėjus kelis metrus po dešine gulėjo lagaminas, o gimbalas gulėjo tiesiai, prie lango. Gimbalo transportavimui, siekiant išvengti tolimesnių sugadinimų, paprašė ar pats pastebėjo tą dėžutę, pats paėmė, ar kažkas padavė. Gal ir buvo plastiko gabaliukai, neprisimena, kodėl šukių nesulygino su objektu, jeigu nuolaužos buvo išėminėjamos, tai turėjo būti įdėtos į pakuotę, neatsimena, ar tyrėja D. teiravosi dėl šukių, neprisimena, ar buvo imami pirštų antspaudai, abejoja. Daiktai buvo vežami į jų įstaigos skyrių, į vyriausiojo tyrėjo kabinetą, kur saugomi visi daiktai, kitą darbo dieną jie persiunčiami pagal teritoriją, pagal kompetenciją. Įvykio vietoje jeigu ir buvo su kitu asmeniu, tai su praktikantu, neatsimena, D. su juo nebuvo, fotografavo kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistas. Neprisimena, bet sidabrinis lagaminas galėjo būti paimtas kaip pulto įpakavimas, galėjo būti paimtas tam, kad apsaugoti jį transportuojant. Praktikoje daiktai dedami į kuo saugesnį įpakavimą, nebuvo įrašytas į apžiūros protokolą sidabrinis lagaminas, nes čia tik įpakavimas. Po to su tarnybiniu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę apklausti M., nes jo apklausai reikėjo vertėjo. Negali pasakyti, kieno nuosavybė gimbalas ir juodos spalvos lagaminas, nereikalavo dokumentų, kad apžiūrimi daiktai yra VSAT, atsimena, kad buvo kažkokie dokumentai, bet kokie – neprisimena, pateikė arba M., arba VSAT atstovas. Neatsimena, kodėl nepaėmė vaizdo įrašo, neprisimena, ar buvo patalpos ar jų prieigos filmuojamos, jeigu buvo, gali būti, kad nepastebėtos. Dėl įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų aplinkybių dėl paimtų daiktų dabar matomos 3 dėžės dėžes – juodas, pilkos spalvos lagaminas ir gimbalas, o protokole nurodyta kaip vienas objektas, nes buvo įpakuotos 2 dėžės į vieną dėžę ir su lipnia juosta surištos. Nurodė, kad nėra ekspertas, negali pasakyti, iš kur buvo šukės, gal nuo lagamino, gali tik spėti, kad šukęs gali būti atitrūkę nuo objektų. Dėl nuotraukų iš įvykio vietos nurodė, kad nuotraukoje matyti atvaizdas to specialisto, kuriam buvo pavesta daryti nuotraukas, šalia jo matyti praktikantė. Paaiškino, kad stotelė gulėjo netoli juodo lagamino, buvo sunku jį įpakuoti, norint išvengti tolimesnių sugadinimų, dalyvaujantis asmuo G. pasakė ar padavė sidabrinį lagaminą, į kurį buvo įdėta stotelė, visa tai įdėta į dėžes, kurios buvo suklijuotos lipnia juosta ir įvardinta kaip vienas objektas. Nurodė, kad įvykio vietoje yra išimamas daiktas, užplombuojamas, yra jo parašas, o vėliau atliekama jo detali apžiūra. Kadangi jis neturi techninio išsilavinimo, iš karto įėjęs, nesuprato, kokie daiktai, apžiūrint jam paaiškino, kokie daiktai, kam priklauso, tai buvo įvykio aplinkybių patikslinimas, jam nurodė, kaip kas vadinasi, kas yra gimbalas, todėl žinojo, kaip apiforminti daiktus, juos pavadinti, o po to tyrimas buvo perduotas tyrėjai. Jo veiksmai susiję su pirminiais proceso veiksmais. Buvo atliekama apžiūra konkrečioje patalpoje, toje patalpoje vaizdo kamerų nematė, jeigu neužfiksuota, tai jų nebuvo.
Liudytoja S. D. parodė, kad jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą ir iš karto ji važiavo pareikšti įtarimą ir apklausti įtariamąjį, kuris buvo areštinėje, iki jos buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, apklaustas liudytojas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimui vadovauja prokuroras, jeigu jam užteko turimų parodymų, tai buvo nutarta bylą perduoti į teismą su kaltinamuoju aktu, nebuvo atlikta papildomų apklausų. Dėl vaizdo įrašų nurodė, kad buvo nuvažiuota ir paimti kamerų įrašai, kadangi tas, kas nuomojosi tas patalpas, turėjo prieigą, ir buvo nuspręsta į jį kreiptis. M. nebuvo nurodyta pateikti vaizdo įrašą tik išėjimo, ar įėjimo, jam buvo nurodyta pateikti aktualų laiko tarpą; ji kreipėsi su paklausimu dėl vaizdo įrašo dėl laikotarpio, kuris jai atrodė aktualus. Parodymų patikrinimo vietoje jai buvo aktualu, kurioje vietoje stovėjo G. įvykio metu, neatsimena, negali pasakyti, kas padėjo G. parodymų patikrinimo metu, jeigu kas dalyvavo, tai turėjo būti užfiksuota, šiuo metu negali pasakyti, nes tyrimas vyko senai, neatsimena. Susipažinus su parodymų aptikrinimo vietoje vaizdo įrašu, protokolu, liudytoja nurodė, kad vaizdo įraše nebuvo užfiksuota kito asmens be jos ir G., neužfiksuotas trečias asmuo. Ji filmavo tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu, perkeliant failus į kompiuterį, failai užvadinti taip, kad būtų seka, kaip buvo užduodami klausimai ir buvo atliktas patikrinimas įvykio vietoje; buvo pasirinkta tokia tvarka įkelti, tai neturi įrodomosios reikšmės, nes buvo užduodami konkretūs klausimai, jeigu ir sukeitus failus vietomis, esmė nesikeičia. Dėl įtariamojo apklausos parodė, kad apklausos protokole išdėstyta tai, kas pasakyta, įtariamasis pasirašė, papildymų nėra, tai apklausa tokia, kokia ji yra. Patikslino, kad ji neatsimena, kada atsiėmė vaizdo įrašus, neatsimena, kaip vaizdo įrašai atsidūrė medžiagoje, įprastine tvarka pateikiami pagal paklausimą, o po to atsakymas į raštą, arba savanoriškai pateikiamas vaizdo įrašas; ji tik spėja, kad greičiausiai turėjo būti pateikimo protokolas, pagal kurį pateikė vaizdo įrašus, ar toks yra, nežino. Turėjo būti vaizdo įrašų apžiūra; visi tyrimui reikšmingi vaizdo įrašai apžiūrėti ir reikšmingos aplinkybės užfiksuotos protokole, turėjo būti įėjimas, išėjimas, turinio neatsimena, netikrino vaizdo įrašo meta duomenų, nėra informacinių technologijų specialistė, ji failo pavadinimų nekūrė; apžiūrint užfiksuojama vaizdo įrašo trukmė, pradžia, pabaiga ir aktuali įvykiui minutė, tai turi būti protokole, trukmę ji nurodo pagal vaizdo įrašą, protokole užfiksuoja duomenis, kuriuos ji mato vaizdo įraše. Patikslino, kad dėl vaizdo įrašų buvo kreiptąsi į tų patalpų nuomininką, kas ir turi prieigą prie vaizdo įrašo, kreipėsi ji, buvo rašomas lydraštis UAB (duomenys neskelbtini), prašoma pateikti vaizdo įrašą iš patalpų, nurodytas laikotarpis; vaizdo įrašai pateikti savanorišku pateikimo protokolu, pateikė K. M.. Parodė, kad jai ikiteisminis tyrimas buvo pavestas tik spalio 30 d., ji nepažįsta P. G. žmonos. Jai byla perduota jau atlikus liudytojo apklausą, įvykio vietos apžiūrą, ir ji tada vyko pareikšti įtarimą ir atlikti apklausą. Pradžiai pateikiamas pirminis pranešimas apie įtarimą, kur gali būti neįvardinta žala, o paskui suderinus su prokuroru įteikiamas galutinis įtarimas. Byloje turėjo būti pateikti duomenys, kad sugadinti daiktai priklauso VSAT, kas pateikė, neprisimena, turėjo būti aiškintasi, kam nuosavybes teise priklauso daiktai, nes turėjo būti pareikštas civilinis ieškinys. Kai byla jai buvo pavizuota spalio 30 d., visi daiktai buvo pateikti bendrai su medžiaga, nebuvo atskirai daiktai pateikti, daiktai buvo pernešti į jos kabinetą, buvo supakuoti, buvo nurodytas dėžių kiekis, bet kas buvo jose, ji nežino. Nurodė, kad kokius daiktus gavo, tą ir supakavo, papildomai jokių šukių neieškojo. Prieš apžiūrą dėžės buvo greičiausiai nufotografuotos, ar buvo atplėštos, užplombuotos dėžes, neatsimena, iš praktikos, daiktiniai įrodymai nebūna pažeisti. Iki perdavimo saugoti daiktų saugojimo skyriuje, daiktai buvo jos seife.
Liudytoja E. K. parodė, kad yra P. G. žmona, nurodė, kad R. L. pavardė nieko nesako, parodžius paso nuotrauką, nurodė, kad pirmą kartą jį mato, apie įvykį žino iš Laisvo laikraščio, teko pasidomėti. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), S. D. nepažįsta, Laisvame laikraštyje skaitė straipsnį, ten pridėti R. L. parodymai rusų kalba, ten paminėta D. pavardė. Žino apie įvykį, kad buvo prieš porą metų, tačiau su vyru to įvykio neaptarinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartimi paskyrus teismui su baudžiamąja byla pateiktų daiktų (juodos spalvos lagamino (antžeminės valdymo stoties), pilkos spalvos lagamino, kuriame įdėtas valdymo pultas, termovizorinės kameros „Gimbalas“) trasologinę ekspertizę, gautas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. lapkričio 14 d. ekspertizės aktas Nr. 140-IS1-167(8.1) (t. 6, b. l. 22-34). kuriame pirmiausia aprašyti tirti pateikti objektai: 1. Juodos spalvos lagaminas su antžemine valdymo stotimi susideda iš apatinės dalies (korpuso) ir viršutinės dalies (dangčio), kurios galinėje lagamino dalyje sujungtos dviem vyriais, o priekinėje dalyje turi (prie rankenos) du lagamino fiksatorius; lagamino korpusas pagamintas iš juodos spalvos polimero, ties rankena ant korpuso turi priklijuotą lipduką su užrašais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; 2. Pilkos spalvos lagaminas, kuriame yra įdėtas valdymo pultas bei jo antena, susideda iš apatinės dalies (korpuso) ir viršutinės dalies (dangčio), kurios galinėje lagamino dalyje sujungtos dviem vyriais, o priekinėje dalyje turi (prie rankenos) du lagamino fiksatorius su spyruokliniais užraktais; lagamino korpusas pagamintas iš pilkos spalvos metalo; 3. Termovizorinė kamera „Gimbalas“ pagaminta iš pilkos spalvos polimero bei pilkos spalvos metalo (korpusas) ir pilkos spalvos metalo, padengto juodos spalvos dažais (kameros tvirtinimo rėmas).
Dėl juodos spalvos lagamino su antžemine valdymo stotimi ekspertizės akte nurodyta, kad vizualiai ir didinimo lūpos pagalba bei panaudojant skirtingus apšvietimo kampus buvo apžiūrėti tirti pateikto lagamino su antžemine valdymo stotimi išoriniai paviršiai; apžiūrint kokių nors išskirtinių lagamino pažeidimų bei smūgio ar laužimo pėdsakų ant jo išorinių paviršių, lagamino dangčio fiksatorių bei vyrių neaptikta. Apžiūrėjus Vilniaus AVPK kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2019-10-29 įvykio vietos apžiūros protokolą bei fotolentelę Nr. 1 matoma, kad juodos spalvos lagaminas guli ant grindų padalintas į dvi dalis - atskirai korpusas ir dangtis (žr. Vilniaus AVPK KTS 1-ojo poskyrio 2019-10-29 įvykio vietos apžiūros foto lentelę Nr. 6, 8-11 pav.). Minėtas lagaminas pateiktas surinktas. Siekiant detaliau apžiūrėti pateikto lagamino vyrių mechanizmų paviršius, nuspaudus vyrių fiksatorius, jie buvo išimti ir nustatyta, kad tik tada lagamino dangtį galima atskirti nuo lagamino korpuso. Apžiūrėjus vyrių mechanizmus bei jų fiksatorių paviršius, kokių nors išskirtinių jų pažeidimų bei deformacijų, kurios galėjo atsirasti lagaminui pasidalinant į dvi dalis (atskirai korpusas ir atskirai dangtis) smūgio metu, neaptikta. Tai rodo, kad lagaminas negalėjo atsiskirti į dvi dalis smūgio metu, neišėmus lagamino vyrių fiksatorių. Tolesnio tyrimo metu buvo nuimtas lagamino su antžemine valdymo stotimi dangtis ir detaliai apžiūrėti jame esančios įrangos paviršiai. Apžiūrėjus, nustatyta, kad:
deformuotas bei išlaužtas lagamino pagrindo ekranas su ekrano korpuso apgadinimais bei trynimo pėdsakais ant jo paviršių;
iš vienos minėto ekrano pusės yra deformuotas įrangos korpusas su trynimo pėdsakais, iš kitos pusės išlaužta esanti po ekranu įrangos korpuso dalis;
deformuotas bei įstumtas lagamino dangčio ekranas su įrangos korpuso apgadinimais - deformacija bei trynimo pėdsakais ant jų paviršių.
Tirti pateikto juodo lagamino įrangos korpuso dalių bei ekranų pažeidimai bei jų išsidėstymas ir pobūdis rodo, kad juodo lagamino įrangos korpusai bei ekranai (lagamino korpuso bei dangčio), buvo pažeisti veikiant juos didele jėga iš išorės į vidų, o ne kritimo metu iš didelio aukščio. Tai rodo, kad tirti pateikto juodos spalvos lagamino su antžemine valdymo stotimi dangtis galėjo būti bandytas uždaryti panaudojant didele jėga prieš tai į jo vidų įdėjus valdymo pultą ar kitą objektą. Nustatyti, koks objektas galėjo būti įdėtas į lagamino vidų, prieš jį bandant uždaryti, negalima, nes ant lagamino įrangos esantys pavieniai trynimo pėdsakai netinka konkrečiam objektui identifikuoti bei jo rūšinei priklausomybei nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pilkos spalvos lagamino su jame esančiu valdymo pultu ekspertizės akte nurodyta, jog vizualiai ir didinimo lūpos pagalba bei panaudojant skirtingus apšvietimo kampus buvo apžiūrėti jo išoriniai paviršiai. Apžiūrint kokių nors išskirtinių lagamino pažeidimų bei smūgio ar laužimo pėdsakų ant jo išorinių paviršių bei fiksatorių su spyruokliniais užraktais bei vyrių neaptikta. Tolesnio tyrimo metu detaliai stereomikroskopu apžiūrėjus pateiktame pilkos spalvos lagamine įdėtą valdymo pultą, nustatyta, kad pats valdymo pultas yra smarkiai deformuotas su žymiais jo viduje ir išorėje esančių detalių poslinkiais, jų įtrūkimais, išlūžimais bei deformacijomis ir kai kur matomais pavieniais trynimo pėdsakais. Valdymo pulto bei jo detalių pažeidimai bei jų išsidėstymas ir pobūdis rodo, kad valdymo pultas buvo pažeistas veikiant jį didele sukimo bei smūgio jėga ne vieną kartą, o ne metant iš didelio aukščio ar bandant uždaryti juodos spalvos lagamine.
Dėl termovizorinės kameros „Gimbalo“ ekspertizės akte nurodyta, jog vizualiai bei stereomikroskopo pagalba ir panaudojant skirtingus apšvietimo kampus buvo apžiūrėti jo išoriniai paviršiai. Apžiūrint, nustatyta, kad:
kameros tvirtinimo rėmas yra smarkiai deformuotas su trynimo pėdsakais; ant kameros paviršiaus ties tvirtinimo varžtu matomas giluminis pažeidimas su paviršiaus įtrūkimais bei daugybiniais trynimo pėdsakais, kurį galėjo palikti vidinė deformuoto kameros tvirtinimo rėmo dalis;
ant kameros polimerinio korpuso matomi daugybiniai pažeidimai su paviršiaus deformacija bei trynimo pėdsakais.
Tyrimo metu pasukinėjus termovizorinės kameros korpusą bei jos tvirtinimo rėmą įvairiais plokštumos kampais jos pagrindo atžvilgiu, visi pažeidimai su trynimo pėdsakais buvo suvesti į vieną liniją, kurią galima vadinti pagrindinio smūgio linija.
Tolesnio tyrimo metu remiantis Vilniaus AVPK KTS 1-ojo poskyrio 2019-10-29 įvykio vietos apžiūros fotolentelės Nr. 15-19 pav. ir tyrimo metu nustatyta pagrindinio smūgio linija galima teigti, kad tirti pateikta termovizorinė. kamera „Gimbalas“ buvo pažeista metant ar trenkiant ją į patalpos konstrukcinę siją (žr. Vilniaus AVPK KTS 1 -ojo poskyrio 2019-10-29 įvykio vietos apžiūros fotolentelės Nr. 18 ir 9 pav.).
Ekspertizės akte, atsakant š teismo pateiktus klausimus, pateiktos išvados:
1-5. Kokių nors išskirtinių pažeidimų bei smūgio ar laužimo pėdsakų, lagaminų dangčių fiksatorių bei vyrių pažeidimų - būdingų padarytiems lagaminams krentant iš didelio aukščio, ant tirti pateiktų lagaminų juodos spalvos ir pilkos spalvos) išorinių paviršių neaptikta.
Tirti pateikto juodos spalvos lagamino su antžemine valdymo stotimi įrangos korpuso dalių bei ekranų pažeidimai galėjo atsirasti, bandant uždaryti lagamino dangtį didele jėga prieš tai į jo vidų įdėjus valdymo pultą ar kitą objektą. Nustatyti, koks objektas galėjo būti įdėtas į lagamino vidų, prieš jį bandant uždaryti, negalima, nes ant lagamino įrangos esantys pavieniai trynimo pėdsakai netinka konkrečiam objektui identifikuoti bei jo rūšinei priklausomybei nustatyti.
Tirti pateiktas valdymo pultas buvo pažeistas veikiant jį didele sukimo bei smūgio jėga ne vieną kartą, o ne metant iš didelio aukščio ar bandant uždaryti juodos spalvos lagamine.
Tirti pateikta termovizorinė kamera „Gimbalas“ buvo pažeista metant ar trenkiant ją į patalpos konstrukcinę siją (žr. Vilniaus AVPK KTS 1-ojo poskyrio 2019-10-29 įvykio vietos apžiūros fotolentelės Nr. 18 ir 19 pav.) (t. 6, b. l. 22-34).
Ekspertas L. K. teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės aktą, nurodydamas, kad akte nurodant datą, padaryta techninė klaida. Paaiškino, kad kai gauna objektus, ištiria, ar yra išorinių apgadinimų, o paskui ardo ir žiūri vidinius apgadinimus. Jis susipažino su medžiaga, jam žinoma, kad pilkas lagaminas nebuvo mestas, susipažino su nuotraukomis, kur matyti, kaip objektai gulėjo ant žemės. Dėl juodo lagamino paaiškino, kad kol neišimi fiksatorių, lagaminas neturi atsidaryti, jeigu būtų dangtis atsiskyręs, būtų pažeidimai, turėjo fiksatoriai sulūžti. Juoda dėžė iš specialios plastmasės, sunki dėžė, pėdsakai turėtų likti metant. Tačiau pagrindas minkštas, laminatas, teoriškai gali ir nelikti pėdsakų. Apgadinimai padaryti spaudimu į vidų, turėjo būti didelė jėga, nes ir korpusas pažeistas, smūgio metu tokio pažeidimo negalima padaryti, nebent spausti su koja. Pažeisti ekranai, apgadinimai padaryti viduje, jeigu jungti ekraną, nebus matomas vaizdas. Apgadinimai gali būti padaryti spaudimo jėga, įdėjus kažką į dėžę arba spaudžiant su koja, reikia didelės jėgos. Dėl pulto paaiškino, kad apgadinimai buvo ne nuo vieno smūgio, jis ir suktas ir lenktas, smūgių buvo daugiau nei vienas - buvo vienas smūgis, o kitas gali būti ir į turėklą, kuris buvo įvykio vietoje, žmogus spausdamas į turėklą galėjo tokį apgadinimą padaryti, tačiau toks apgadinimas nebūdingas kritimui. Pultelis lengvas, tokie apgadinimai negali būti padaryti tik nuo vieno smūgio. Dėl gimbalo paaiškino, kad apgadinimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu, smūgiu į koloną, ten dar liko kolonos dažų. Papildomai atsakant į klausimus paaiškino, kad dėl juodos dėžės, jeigu pultelis būtų įdėtas į dėžę, reikėtų spausti lagaminą – tada galimi tokie apgadinimai, metant su pulteliu lagaminą, tokie apgadinimai negalimi. Dėl pulto – jei ant jo kažkas būtų mestas, apgadinimai nebūtų tokie, kaip kad susuktas. Dėl gimbalo – išvadoje ir rašoma, kad galėjo būti padaryti apgadinimai, jis daro prielaidą.
Patikslino, kad kategoriškai negali sakyti, kad daiktai nebuvo mesti, nežino dėžės plastmasės stiprumo, karinė pramonė gamina dėžes, kurios gali atlaikyti ne tik smūgius. Jis nėra chemikas, neieškojo ant dėžės laminato pėdsakų. Gimbalo apgadinimas padarytas arba metant, arba smūgiuojant su ranka; remiantis nuotraukomis iš įvykio vietos, susidarė nuomonė, kad apgadinimas padarytas sąveikaujant su įvykio vietoje esančia kolona. Ant gimbalo dar likę špakliaus, tai galima paimti pavyzdžius nuo kolonos ir padaryti cheminę ekspertizę; jis buvo nunešęs chemikui ir jis pasakė, kad ant gimbalo gruntas. Pažeidimai ant gimbalo - deformacija su trynimo pėdsakais; gimbalas judantis, todėl smūgio mechanizmas slystantis. Nežino, kokie turi būti tvirtinimo elementai, bet jis tiria pėdsakus, ne objektus, nėra technikas, tai ne jo kompetencija. Trynimo pėdsakai susidaro, kada objektas liečiasi su kitu objektu plokštumomis, koks objektas palieka trynimo tašką, nustatyti neįmanoma. Ant gimbalo, ant dėžės, valdymo pulto kitokie trynimo pėdsakai. Trynimo pėdsakai netinkami identifikuoti. Atsakydamas į klausimą dėl galimybės, kad tokio pobūdžio apgadinimai galėjo atsirasti lėktuvui leidžiantis ir pamiršus įtraukti gimbalą į vidų, ekspertas nurodė, kad šiuo atveju trenkimo trajektorija yra iš šono, šiek tiek iš viršaus, tokiu būdu leidžiantis gimbalas tokių apgadinimų nebūtų patyręs.
Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuota, kad 2019-10-29, 11:38 val. (skambučio pradžios data ir laikas) pranešta, kad prieš 10-15 min. įmonėje (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstamas asmuo, kuris padarė žalos už 50 000 eurų, asmuo pasišalino, pranešėjas laukia vietoje; pranešėjas – P. G.; nurodyta kita susijusi informacija su užregistruotu įvykiu (t. 1, b. l. 5-7).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 20149 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad spalio 29 d. apie 11:45 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu A. G. iš Vilniaus APVK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prieš 10-15 min. įmonėje (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstamas asmuo, kuris padarė žalos už 50 000 eurų ir pasišalino; atvykus adresu (duomenys neskelbtini) į juos kreipėsi pranešėjas Ukrainos pil. K. M., kuris paaiškino, kad jo darbuotojas Ukrainos pil. R. L. sudaužė bepiločių lėktuvų įrangą, kurios vertė apie 50 000 eurų, įvykio vieta buvo perduota NVRS V1007 ekipažui, R. L. apie 12:40 buvo sulaikytas bute adresu (duomenys neskelbtini) ir pristatytas į OVS (t. 1, b. l. 8).
Apžiūrėjus įvykio vietą – įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 29 d. buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, atitinkamas aplinkybes užfiksavus ir fotonuotraukose. Protokole užfiksuojama, kur matomi atitinkami daiktai, taip pat kad pultas su antžemine valdymo stotimi bei šukėmis supakuotos į dėžę Nr. 1 ir paimtos; kambario viduryje gulinti termovizorinė taktinė kamera „Gimbalo“ paimta ir supakuota į dėžę Nr. 2 (t. 1, b. l. 9-17, skaitmeninės nuotraukos t. 3, b. l. 124).
2019 m. lapkričio 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad tyrėja, dalyvaujant liudytojui P. G., įgaliotam atstovui E. P., apžiūrėjo objektus: 1. Valsymo pultą su antžemine valdymo stotimi Model „(duomenys neskelbtini)“; 2. Termovizorinę taktinę kamerą „Gimbalo“, 3. Sidabrinės spalvos lagaminą su užrašu „XLRS D2“, kuriame valdymo pultas. Protokole užfiksuoti apgadinimai, objektus užfiksavus ir nuotraukose (t. 1, b. l. 18-30, skaitmeninės nuotraukos t. 3, b. l. 124).
K. M. 2019 m. spalio 29 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė dokumentus (kopijas): 2019 m. birželio 26 d. prekių priėmimo perdavimo akto Nr. 9-2275, 2019 m. birželio 5 d. priekių priėmimo perdavimo akto Nr. 9-2094, lėšų pervedimo nurodymą, įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros (Invoice), 2019-07-26, įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos (pro forma invoice), 2019-07-18 (t. 1, b. l. 45)
K. M. 2019 m. spalio 31 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė USB laikmeną su 3 vnt. vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 56-57, voke b. l. 58 2 CD laikmenos su vaizdo įrašais). Vaizdo įrašai apžiūrėti ir dėl to surašytas 2019 m. lapkričio 11 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 59-60).
2020 m. vasario 27 d. surašytas liudytojo P. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, pridėtos nuotraukos, vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 69-73, skaitmeninės nuotraukos t. 3, b. l. 124).
Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydama pripažinti civiliniu ieškovu, pateikdama atitinkamus dokumentus: 2019 m. birželio 26 d. prekių priėmimo perdavimo akto Nr. 9-2275, 2019 m. birželio 5 d. priekių priėmimo perdavimo akto Nr. 9-2094, įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos (pro forma invoice), 2019-07-18 lėšų pervedimo nurodymą, įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (Invoice), 2019-07-26, 2019 m. gegužės 21 d. Nepilotuojamų lėktuvų su įranga bei universaliu portatyviniu valdymo pultu pirkimo – pardavimo sutarties, techninės specifikacijos, pasiūlymo, 2019 m. gegužės 24 d. Antžeminio valdymo ir kontrolės pulto su programine įranga ir licencijomis pirkimo pardavimo sutarties, sutarties priedo – techninės specifikacijos, pasiūlymo, priedo formos kopijas (t. 1, b. l. 89-109).
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsakydama į 2019 m. lapkričio 29 d. paklausimą, pateikė informaciją dėl įrangos, P. G. mokymų, apmokėjimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymą į VSAT paklausimą; taip pat šiuo raštu paprašyta pripažinti civiliniu ieškovu, dėl turtinės žalos 28 949,84 eurų sumai (t. 1, b. l. 110-119). 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu VSAT pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 120).
2019 m. spalio 29 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokole užfiksuota, kad 12.40 val. (duomenys neskelbtini) faktiškai sulaikytas R. L.; grafoje „Užsienio valstybės piliečio pareiškimas“ nurodyta, kad nepageidauja, kad būtų pranešta diplomatinei atstovybei (t. 1, b. l. 177).
2019 m. spalio 29 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokole užfiksuota, kad 12.40 val. (duomenys neskelbtini) faktiškai sulaikytas R. L., (t. 1, b. l. 177).
K. M. pateikė teismui dokumentus, kuriais naudojosi duodamas parodymus teisme – 2019 m. spalio 3 d. raštą, susirašinėjimą, aktą, sąskaitą (t. 3, b. l. 98-106).
Teismui pateiktos nuotraukos, padarytos 2019 m. spalio 29 d. apžiūrint įvykio vietą, 2019 m. lapkričio 29 d. apžiūrint daiktus, 2020 m. vasario 27 d. liudytojo P. G. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 124).
K. M. pateikė teismui USB laikmeną, kurioje WhatsApp susirašinėjimo su P. G. vaizdas, 2019 m. spalio 29 d. darytos nuotraukos, duomenys apie darbo užmokestį R. L., nuotraukas, kurias, kaip nurodė, padarė įrangos perdavimo VSAT metu (t. 3, b. 129).
R. L. patiekė teismui SD-R laikmeną, kurioje jo darytos daiktų nuotraukos (t. 3, b. l. 130).
P. G. pateikė CD laikmeną, kurioje susirašinėjmo su K. M. 2019-10-29 vaizdas, Skambučių V. Č. duomenys (t. 4, b. l. 9-11).
V. Č. pateikė, kaip nurodė teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 18-19), įrangos perdavimo metu darytas nuotraukas (atspausdintas bei skaitmenines) su jų apibūdinimu (t. 4, b. l. 74).
VSAT atstovas pateikė teismui, kaip nurodė, susirašinėjimą el. paštu su įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu dėl įrangos (t. 5, b. l. 50-59, 77-81).
K. M. el. paštu pateikė dokumentus, susijusius su apmokėjimu R. L., sutartis, priėmimo perdavimo aktus (t. 5, b. l. 133-154).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl surinktų duomenų vertinimo
Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius.
Pažymėtina, kad teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, remiasi įrodymais, kurie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.); įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.); be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą.
Savo ruožtu kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai ir neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Šioje baudžiamojoje byloje R. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje. Pastaroji nuostata numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Šiuo atveju R. L. kaltinamas sugadinęs didelės vertės svetimą turtą.
Kaip matyti iš kaltinimo, kaltinamajam inkriminuota tai, kad jis 2019 m. spalio 29 d. apie 11.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino didelės vertės svetimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos priklausantį, turtą, kuomet paėmęs nuo stalo antžeminę valdymo stotį „GCSD4V1-0001“, kurios vertė 3924,24 Eur, ir antžeminę valdymo stotį „KITXLRSD2-0032“, kurios vertė 1651,65 Eur, tyčia numetė šiuos daiktus iš patalpų antro aukšto į pirmą ant grindų, o po to paėmęs „Gimbale“ bepiločio orlaivio termovizorinę kamerą „M2-DG64 v4“, kurios vertė 20493,77 Eur, su kameros valdymo mechanizmu „M2-DRG“, kurio vertė 2167,49 Eur, tyčia šiuos daiktus metė į lango pusę, tokiu būdu sugadindamas minėtus Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 28 237,15 Eur.
Taigi pagal kaltinimą, R. L. kaltinamas sugadinęs tris daiktus. Dėl pastarųjų kaltinime nurodomų daiktų pirmiausia pastebėtina, kad iš esmės, išnagrinėjus bylą, ir valstybinis kaltintojas pripažįsta, kad kaltinime yra atitinkami netikslumai, apibrėžiant sugadintą turtą, vis dėlto, kaip išplaukia iš jo pozicijos baigiamosiose kalbose, valstybiniam kaltintojui nekyla abejonių bei, kaip kad buvo nurodoma baigiamosiose kalbose, kaltinimas reiškiamas dėl trijų daiktų, kurie buvo paimti iš įvykio vietos bei pateikti teismui į baudžiamąją bylą, dėl kurių buvo paskirta ir atlikta ekspertizė, sugadinimo. Taigi spręstina, kad pirmiausia būtina pasisakyti dėl šių argumentų, susijusių su nurodytų daiktų apibrėžimu kaltinime.
Pirmas iš daiktų, kurių sugadinimu kaltinamas R. L., tai antžeminė valdymo stotis GCSD4V1-0001. Vis dėlto kaip matyti, prie baudžiamosios bylos pridėtas daiktas – tai antžeminė valdymo stotis „GCSD4V2-OP01“, kas atsispindėjo jau ir apžiūrint nurodytą daiktą 2019 m. lapkričio 29 d. ikiteisminio tyrimo institucijoje (t. 1, b. l. 18-30). Kaip kad spręstina, kaltinime nurodomas įvardijimas (nurodomas modelio numeris) grindžiamas VSAT ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis – tiek informacija, tiek ir sąskaitomis faktūromis, kur figūruoja būtent numeris GCSD4V1-0001 (t. 1, b. l. 51-52, 94, 115, 119). Kaip kad nurodė VSAT atstovas, esant nurodytam neatitikimui, VSAT kreipėsi į įrangos gamintoją - įmonę (duomenys neskelbtini) el. paštu, prašydama paaiškinimų dėl to, bei, kaip kad užfiksuota nurodytuose susirašinėjimuose (duomenys neskelbtini) atstovu prisistatęs asmuo nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko sąskaitoje faktūroje Nr. 106-19 pažymėtus produktus, tačiau sąskaitoje faktūroje yra klaida: tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė užsakymą Nr. 4183, pridėdami modelį GCSD4V1-0001, bet po kelių savaičių jie pagamino ir atnaujino produktą GCSD4V1-0001 į naują versiją V2 (GCSD4BV2-OP01 (taip nurodyta), išsiuntė GCSD4BV2-OP01, bet produkto kodas (sąskaitoje faktūroje) nebuvo pakeistas; taip pat nurodė, kad dokumentų, kurie nurodytų, kad jie (t. y. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ GCSD4BV2-OP01, neturi; patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 3 užsakymus, ir tik vienas turintis GCS yra Nr. 4183, kuris turi klaidingą kodą ir tikrai tai yra GCSD4BV2-OP01, kurį jie (t. y. VSAT) turi, kadangi tai yra pirmoji antrosios versijos valdymo stotis, kurią jie išsiuntė 2019 metais, klausiama, be kita ko, ar nepakanka el. laiško, kuriame nurodoma, kad tai kodo klaida sąskaitoje faktūroje (t. 5, b. l. 50-59). Taigi šiuo aspektu neatmestina nurodyto pobūdžio klaidos tikimybė, pažymint, jog iš tikrųjų nėra jokių duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų iš minėtos bendrovės (duomenys neskelbtini) įsigiję tiek įrangą, kurios modelio Nr. GCSD4V1-0001, tiek ir GCSD4V2-OP01.
Kaltinamajame akte nurodomas kitas objektas, kurio sugadinimu kaltinamas R. L. – tai antžeminė valdymo stotis KITXLRSD2-0032, vis dėlto, kiek spręstina iš proceso dalyvių paaiškinimų, be kita ko, ir paties kaltinamojo parodymų, prie baudžiamosios bylos medžiagos kaip reikšmingas daiktas yra pridėta tik dalis nurodyto komplekso, o būtent – pultas XPAD2V2, taip pat pilkos (sidabrinės) spalvos lagaminas; kaip matyti iš kitų duomenų byloje, taip pat ir proceso dalyvių paaiškinimų, be minėto pulto pilną įrangos komplektą sudaro daugiau dalių, kurios nebuvo paimtos iš įvykio vietos bei nebuvo pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos. Iš valstybinio kaltintojo pozicijos išplaukia, kad šiuo atveju kaltinamasis kaltinamas konkretaus daikto – valdymo pulto, pridėto prie baudžiamosios bylos medžiagos (juodos spalvos pultas su raudonais elementais, įdėtas į pilkos spalvos lagaminą) sugadinimu, ir tai yra tik dalis viso komplekto, įvardijamo KITXLRSD2-0032.
Dėl pastarojo daikto taip pat pastebėtinos aplinkybės, susijusios su pilkos spalvos lagaminu. Pažymėtina, kad liudytojai A. Š., P. G., K. M. parodė, kad minėtas lagaminas buvo paimtas tik kaip įpakavimas daikto – valdymo pulto – transportavimui, bei į jį (lagaminą) buvo įdėtas minėtas valdymo pultas, paimtas iš įvykio vietos, prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tai yra baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad minėtas pilkos spalvos lagaminas būtų buvęs sugadintas įvykio 2019 m. spalio 29 d. metu, išskyrus kaltinamajame akte pateiktą nuorodą į įrangą – KITXLRSD2-0032 (kaip komplektą), į ką įeina ir pilkos spalvos lagaminas; vis dėlto ir prokuroras baigiamosiose kalbose nurodė, kad R. L. nėra kaltinamas konkrečiai pilkos spalvos lagamino (kaip atskiro daikto) sugadinimu.
Trečias objektas – tai termovizorinė kamera (Gimbalas) su kameros valdymo mechanizmu.
Taigi spręstina, kad šioje byloje toliau ir nagrinėtinas klausimas, ar yra byloje pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, kad R. L. sugadino minėtus daiktus: antžeminę valdymo stotį GCSD4V2-OP01 (juodos spalvos lagaminas), valdymo pultą XPAD2V2 bei termovizorinę kamerą (Gimbalą) su valdymo mechanizmu, pastebint, kad nepaisant kaltinime nurodytų netikslumų, įvardijant daiktus, kaltinamasis vis dėlto turėjo visas galimybes pasisakyti ir teikė argumentus dėl kaltinimo būtent teismui pateiktų daiktų sugadinimu.
Kiek tai susiję su minėtais daiktais, pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis kėlė klausimus ir dėl minėtų daiktų priklausomybės, t. y. jis iš esmės neigė kaltinime nurodomą aplinkybę, jog daiktai, kurių sugadinimu jis kaltinamas (tiek nurodyti kaltinamajame akte, tiek ir pateikti teismui prie baudžiamosios bylos), priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Byloje kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateiktos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų 2019 m. gegužės 24 d. Antžeminio valdymo ir kontrolės pulto su programine įranga ir licencijavimo pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią, kaip nurodoma, buvo įsigyta antžeminio valdymo stotis GCSD4V1, 2019 m. birželio 5 d. prekių priėmimo – perdavimo akto Nr. 9-2094, taip pat 2019 m. gegužės 21 d. Nepilotuojamų lėktuvų su įranga bei universaliu portatyviniu valdymo pultu pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas valdymo pultas KITXLRSD2-0032, bei 2019 m. birželio 26 d. prekių priėmimo perdavimo akto Nr. 9-2275 kopijos (t. 1, b. l. 89-92, 95-98, 102-105). Vis dėlto kiek tai susiję su minėtais prekių priėmimo perdavimo aktais, iš kitų byloje esančių duomenų, be kita ko, ir liudytojo V. Č. (VSAT atsakingo darbuotojo), taip pat ir K. M. parodymų, matyti, kad minėtų prekių priėmimo perdavimo aktų surašymo metu įranga nebuvo faktiškai perduota – pagal duomenis (įmonių (duomenys neskelbtini), kurios ir tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualią įrangą, išrašytas sąskaitas faktūras, apmokėjimo minėtoms įmonėms duomenis), tuo metu įrangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo gavusi iš šių įmonių. Kita vertus, minėtos sutartys nėra nuginčytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K. M., taip pat V. Č., kuris, kaip nurodė, buvo atsakingas už nurodytą projektą, pagal kurį buvo siekiama įsigyti įrangą valstybės sienos stebėjimui, nurodė, kad įranga pagal minėtas sutartis, tarp jų – ir aktualūs 3 daiktai, kurių sugadinimu kaltinamas R. L. (pateikti teismui), buvo faktiškai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei įvykio metu ji priklausė būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Nurodomi argumentai dėl galimų procesinių pažeidimų atliekant viešojo pirkimo procedūras ir pan., pastebėtina, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Savo ruožtu dėl keliamo klausimo, jog teismui pateikti sugadinti daiktai nepriklauso nuosavybės teise Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pažymėtina, jog nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei Valstybės sienos apsaugos tarnybai (t. y. sutarčių šalims) nekeliant ginčo dėl aktualių daiktų nuosavybės teisės, priešingai – teigiant, jog vykdant sutartis jie buvo faktiškai perduoti ir perėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuosavybėn, buvo faktiškai valdomi šios institucijos ir pan., vien tik kaltinamojo teiginiai, net ir vertinant visumoje su jau minėtomis aplinkybėmis dėl 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 26 d. prekių priėmimo perdavimo aktų, nėra pakankami šioje baudžiamojoje byloje paneigti, jog minėti daiktai priklauso nuosavybės teise būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybai (be kita ko, nėra ir jokių duomenų, kad jie priklausytų kokiam kitam asmeniui).
Juolab Baudžiamojo kodekso 187 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, bei net ir kaltinamasis neteigia bei nenurodo, kad minėti daiktai būtų priklausę jam. Taigi galimos baudžiamosios atsakomybės pagal jam inkriminuotą BK 187 straipsnio 2 dalį prasme nėra jokių abejonių, jog minėti daiktai laikytini jam svetimu turtu.
Kaltinime R. L. inkriminuota, kad svetimą didelės vertės turtą jis sugadino tokiais veiksmais (įvertinus jau minėtus teismo argumentus tikslinant kaltinime nurodytas aplinkybes dėl daiktų, kurių sugadinimu jis kaltinamas, įvardijimo): 2019 m. spalio 29 d. apie 11.30 val. (tiksliau nenustatytu laiku), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), jis, paėmęs antžeminę valdymo stotį (juodas lagaminas) ir valdymo pultą, juos numetė iš minėtų patalpų antro aukšto į pirmą aukštą ant grindų; po ko paėmęs termovizorinę kamerą (su valdymo mechanizmu) (toliau vadinama ir gimbalu) metė ją į lango pusę.
Kaltinamasis R. L. savo kaltę nuosekliai neigė viso proceso metu. Kaip matyti iš jo parodymų teisme, jis nurodė, kad dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tuo metu santykiai su įmonės direktoriumi K. M. buvo įtempti, K. M. jam buvo daug skolingas, kaltinamasis ruošėsi nebedirbti įmonėje (duomenys neskelbtini), kurį laiką jau nedirbo, ruošėsi grįžti į Kijevą. Nurodė, kad su VSAT UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl įrangos pristatymo, tačiau buvo labai trumpi sutarties terminai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugebėjo vykdyti įsipareigojimų, įrangą turėjo įsigyti iš JAV įmonės (duomenys neskelbtini), ir iš Ispanijos įmonės (duomenys neskelbtini), kurios gamino aukštos kokybės įrangą, bet už įrangą reikėjo iš anksto atsiskaityti ir dar po to buvo ilgas pristatymo terminas, o apyvartinių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Todėl siekiant išspręsti tą situaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VSAT 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 26 d. pasirašė prekių priėmimo perdavimo aktus, kurie pateikti į bylą kaip įrodymai, kad įranga priklauso VSAT, nors tuo metu įranga nebuvo perduota ir netgi tuo metu ji dar nebuvo užsakyta iš įmonių (duomenys neskelbtini). Priėmimo perdavimo aktai buvo pasirašyti kaip įrodymai, kad įranga perduota, ir kad VSAT galėtų pervesti pinigines lėšas įmonei (duomenys neskelbtini), iš kurių ir buvo sumokėta toms įmonėms. Įranga buvo gauta liepos, rugpjūčio mėnesį, tačiau dėl neatsargaus K. M. elgesio, ji buvo sugadinta, neveikė. Kaip parodė kaltinamasis, jis atsisakė dirbti su sugadinta įranga, tuo metu dėl to, kad jam nebuvo sumokėta, atsisakė eiti į darbą. Spalio 28 d. jam skambino, o po to pas jį atvažiavo K. M., kalbėjo apie įsipareigojimus, kurių negali įvykdyti, sukėlė isteriją, prašydamas jam padėti. 2019 m. spalio 29 d. jam paskambino, norėjo paimti ir nuvežti į ofisą, žadėjo sumokėti, kaltinamasis sutiko. Važiuojant į ofisą, užsuko į prekybos centrą Senukai, pasakė, kad turi su kažkuo susitikti, liepė kaltinamajam likti mašinoje, kaltinamasis išlipo ir nutarė eiti pėsčiomis į ofisą, prasivaikščioti, nes nesijautė gerai; nuėjus link ofiso, paskambino K. M., nes neturėjo ofiso raktų, paklausė, ar jis jau ofise, pastarasis atsakė, kad tuoj bus, kai pamatė šviesą ofise, kaltinamasis pagalvojo, kad K. M. jau grįžo, nuėjo, tačiau ofise pamatė P. G., kuris buvo antrame aukšte, su mėlynomis pirštinėmis, vienoje rankoje turėjo atsuktuvą, nematė, ką turėjo kitoje, kažką darė, pakilęs į antrą aukštą kaltinamasis P. G. pasakė, kad eina namo, kad K. M., jei nori su juo pakalbėti, gali nuvažiuoti į namus, nes nenorėjo finansinių klausimų aptarinėti esant pašaliniam asmeniui, ir išėjo. Kaip nurodė kaltinamasis, nematė, ar ofise buvo ta įranga, kurios sugadinimu jis kaltinamas.
Savo ruožtu kaip matyti ši baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinimai R. L. iš esmės yra grindžiami P. G. parodymais. P. G. parodė, kad jis buvo priskirtas dirbti su įranga, įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip technikas, kad mokėtų patys ją sutvarkyti, jei kiltų kokių problemų. 2019 m. spalio 29 d. buvo sutarta su K. M. dėl įrangos derinimo. Ryte jis paskambino K. M., kuris pasakė, kad pramigojo, susitarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise susitikti 10 val. Jis iš VSAT patalpų (duomenys neskelbtini) g. paėmė įrangą – antžeminę valdymo stotį (juodas lagaminas), pultą, gimbalą, kita įranga – bepiločiai lėktuvai ir kt. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nes įranga buvo derinama, todėl brangiausia įranga buvo vežiojama, o kita laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų buvo apie 10 val. Susitiko su K. M., abu nuėjo į ofisą. Jo užduotis turėjo būti pritvirtinti gimbalą prie lėktuvo, trūko varžtų, K. M. nurodė, kad važiuos į prekybos centrą Senukai, išvažiavo. Apie 11.20 val. pro langą P. G. pamatė sparčiu žingsniu einantį R. L., pastarasis atėjo į ofisą, pakilo į antrą aukštą, pasakė jam (P. G.), kad tai jo (P. G.) neliečia, paėmė nuo stalo antžeminę valdymo stotį ir pultą ir juos metė iš antro aukšto į pirmą aukštą, tada paėmė dėžutę su gimbalu, kurie buvo ant stalo, ir leidžiantis laiptais išėmė gimbalą iš dėžutės, dėžutė nukrito ant laiptų, bei leidžiantis laiptais metė gimbalą į lango pusę. R. L. išėjo. Įranga po numetimo – antžeminė stotis su pultu gulėjo netoli durų, prie stoties buvo dar prijungta kompiuterinė pelė, kuri nukritusi sutrupėjo, o gimbalas gulėjo 2-2,5 metro nuo lango. Nurodė, kad matė, kaip antžeminė valdymo stotis su pultu nukrito ant žemės, dėl gimbalo – matė tik užsimojimo ranka momentą, mesta į lango pusę, ir jei būtų pataikyta į stiklą, jis būtų išdaužtas, tačiau gimbalas nukrito ant grindų, spėjo, kad gimbalas atsitrenkė į siją patalpose, apie tai sprendžia, nes matė ant jos žymę. Papildomai apklausiamas dėl antžeminės valdymo stoties (juodas lagaminas) ir pulto parodė, kad juodas lagaminas buvo atidarytu dangčiu, pultas gulėjo šalia jo, R. L., paėmęs pultą, padėjo jį ant atidaryto juodo lagamino, lagaminą privėrė, ir paėmęs abiem rankomis metė žemyn. Nurodė, kad skambino, po to rašė žinutę patalpų savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. M., prašydamas grįžti, siuntė jam numestos įrangos nuotrauką, apie įvykį pranešė savo tiesioginiam vadovui V. Č., bei K. M. atvykus į patalpas, K. M. telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie įvykį; po ko užrakino patalpos duris, išėjo į lauką laukti policijos.
K. M. parodymai, pastebėtina, iš esmės patvirtina tam tikrus P. G. parodymų aspektus, t. y. kad P. G. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas su minėta įranga, kuri buvo veikianti (jie ją buvo pajungę), kad po to jis išvažiavo, bei tuo metu, kai buvo prekybos centre Senukai, gavo žinutę iš P. G., kad greičiau grįžtų, kad R. L. sugadino įrangą, jam atsiuntė nuotrauką, o kai grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, pamatė sugadintą įrangą: antžeminė valdymo stotis ir pultas gulėjo arti durų, dešinėje pusėje, o gimbalas gulėjo kambaryje, arčiau lango. Parodė, kad jo telefonu buvo skambinta pranešti policijai, kalbėjo P. G., po ko jie išėjo iš patalpų, lauke laukė policijos pareigūnų.
Taigi iš P. G. ir K. M. parodymų išplaukia, kad, kaip jie nurodė, minėto įvykio metu buvo sugadinta būtent ta įranga, kuri buvo pateikta teismui, be to, jie parodė, kad įrangą atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas P. G., jos derinimui, ji buvo veikianti. Kita vertus, kiek tai susiję su K. M. parodymais tuo aspektu, jog minėtą įrangą sugadino R. L., kaip matyti, jog parodymai yra išvestiniai – jis parodė apie tai, ką sužinojo iš P. G..
Pastebėtina, kad kitų kaltinamajam inkriminuoto įvykio metu minėtoje patalpose buvusių asmenų, betarpiškai kažką mačiusių, girdėjusių, nenustatyta. Visų kitų liudytojų, apklaustų ir teisme – V. Č., A. Š., M. K. parodymai iš esmės susiję su tu, ką jie matė jau po nagrinėjamo įvykio minėtose patalpose. Kita vertus, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, pažymėtina, kad būtina pasisakyti ir dėl minėtos įrangos, kuri pateikta teismui prie baudžiamosios bylos ir kurios sugadinimas inkriminuotas kaltinamajam, o būtent – dėl jo argumentų, kad tai ne ta pati įranga, kuri užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole (nuotraukose), kad ji buvo pakeista ir pan. Teismas, įvertinus surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad pagrindo sutikti su tokiais kaltinamojo argumentais šiuo atveju nėra.
Kaip matyti, įvykio vietos apžiūros metu buvo darytos ir nuotraukos, fiksuojant atitinkamas aplinkybes, tarp jų – ir daiktus, kurie, kaip nurodoma, buvo paimti ir pridėti iš pradžių prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, o vėliau, teismui pareikalavus, pateikti ir teismui prie bylos. Nors, kaip nurodoma, paimant daiktus iš įvykio vietos, nebuvo nurodyti jų modeliai, serijiniai numeriai ir kiti identifikuojantys požymiai, apgadinimai, vis dėlto vien tik savaime nurodyta aplinkybė niekaip nelaikytina pakankama teigti, kad tie daiktai nebuvo paimti, kad buvo paimti vieni daiktai, kurie vėliau buvo pakeisti ir pan. Įvertinus įvykio vietos apžiūros metu padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuoti daiktai įvykio vietoje, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad yra kažkokių akivaizdžių požymių, jog teismui pateikti ne tie daiktai, kurie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu. Nors sutiktina, kad yra tam tikri neaiškumai, trūkumai ir pan., pirmiausia susiję su tuo, jog įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad paimtos valdymo pulto šukės, iš nuotraukų matyti, kad yra juodos spalvos šukių / skeveldrų ar pan., tačiau nei 2019 m. lapkričio 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, nei teismui perduodant daiktus tarp jų nėra minėtų objektų. Be to, pastebėtina, kad įvykio vietos apžiūros metu padarytose nuotraukose Nr. 12 ir Nr. 13, kuriose užfiksuotas valdymo pultas (geriau matoma skaitmeninėse nuotraukose, t. 3, b. l. 124), matyti, kad ant jo valdymo svirtelių yra dantuotos formos karūnėlės (pagal paaiškinimus, nusukamos), tačiau ant teismui pateikto pulto šių karūnėlių (paaukštinimų) nėra, kaip matyti, jų nebuvo ir minėtą pultą apžiūrint ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 29 d. (gerai matoma daiktų apžiūros protokolo priede nuotraukose nuo 7 iki Nr. 19), nenustatyta kokiomis aplinkybėmis, kada jos buvo nusuktos ir paimtos. Kita vertus, kiek tai susiję su būtent tais daiktais, kurie yra pateikti teismui prie bylos bei kurių sugadinimu, kaip išplaukia iš kaltinimo, R. L. kaltinamas, kaip minėta, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ne jie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu (pvz., nenustatyta, kad būtų kokių akivaizdžių nesutampančių išorinių požymių, ypatumų, sugadinimų ir pan.).
Pastebėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad paimta: 1. Valdymo pultas su antžemine valdymo stotimi bei valdymo pulto šukės, 1 vnt., supakuota į dėžę Nr. 1; 2. Termovizorinė taktinė kamera „Gimbalo“, 1 vnt., supakuota į dėžę Nr. 2. Vis dėlto ir nurodomo įvardijimo šiame protokole nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo paimti tik du daiktai, ir kad trečias atsirado tik daiktų apžiūros metu 2019 m. lapkričio 29 d., nes, kaip minėta, akivaizdžiai nurodoma, kad paimta: pirmu punktu įvardijus - valdymo pultas su valdymo stotimi (apie nurodomas šukes jau buvo minėta) bei antru punktu – kamera. A. Š. apklausos metu paaiškino, kad į vieną dėžę buvo supakuotos dvi dėžės ir nurodytas kaip vienas daiktas, kas iš esmės ir atitinka faktinį daiktų supakavimą. Savo ruožtu dėl daiktų įvardijimo pripažintina, kad daiktai yra specifinės paskirties, dėl ko atitinkamų žinių neturint apibrėžti, kas tai per daiktai, sutiktina, yra pakankamai sudėtinga, kas iš esmės lemia atitinkamose situacijose remtis kitų, galimai tokių žinių turinčių asmenų paaiškinimais, nuorodomis ir kt., kas savo ruožtu gali lemti ir neatitikimų, netikslumų atsiradimą.
Viso proceso teisme metu kaltinamasis nurodė ir argumentus dėl sidabrinės (pilkos) spalvos lagamino, nurodydamas, kad neaišku, kokiomis aplinkybėmis jis atsirado byloje, kas ir kaip jį pateikė ir pan. Vis dėlto dėl minėto lagamino jau buvo pasisakyta bei teismo vertinimu, yra pakankamai duomenų pripažinti, kad šis lagaminas, kaip kad ir parodė tiek A. Š., tiek P. G., K. M., buvo pateiktas tyrėjui saugiam pulto įpakavimui ir transportavimui iš įvykio vietos, bei minėtas daiktas nei įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo užfiksuotas nuotraukose kaip galimai sugadintas įvykio metu, nei jis, kaip minėta, inkriminuojamas R. L. kaip jo sugadintas.
Grįžtant prie jau nurodytų R. L. ir P. G. parodymų dėl įvykio 2019 m. spalio 29 d., pagal kaltinimą – apie 11.30 val. (nors iš duomenų visumos byloje visgi spręstina, kad laikas turėtų būti apibrėžtas kaip ankstesnis), pažymėtina, kad nėra ginčijamos aplinkybės, jog minėtu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvo P. G. bei į šias patalpas trumpam buvo atėjęs ir R. L., tai patvirtina ir vaizdo įrašai, kur užfiksuotas R. L. atėjimas tiek pirmiausia į patį pastatą, tiek ir po to į konkrečias UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas bei išėjimas iš patalpų bei pastato. Vis dėlto be pačio fakto, kad jis buvo įvykio vietoje aktualiu momentu, vaizdo įrašuose betarpiškai dėl to jokių reikšmingų duomenų nėra užfiksuota. Taigi pripažintina, kad šioje byloje betarpiškai dėl to, kas įvyko R. L. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas 2019 m. spalio 29 d., vieninteliai duomenys – tai R. L. ir P. G. parodymai.
Kaip minėta, kiek tai susiję su baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu dėl įrodymų ir jų vertinimo, atitinkamos išvados daromos įvertinus surinktų duomenų (įrodymų) visumą, savo ruožtu vienas iš reikalavimų įrodymams – juos turi būti galima patikrinti kitais atitinkamais procese numatytais veiksmais. Ypač nurodytas reikalavimas bei būtinumas turėti pakankamai įrodymų, sudarančių nuoseklią visumą, tampa aktualus, kai tam tikri duomenys iš esmės išsiskiria, pavyzdžiui, kai dėl reikšmingų aplinkybių asmenų parodymai skiriasi iš esmės. Šiuo atveju pripažintina, kad būtent tokia situacija ir yra susiklosčiusi, kai kaltinamojo R. L. ir liudytojo P. G., pagal duomenis - vienintelių betarpiškai dalyvavusių asmenų inkriminuoto įvykio metu, parodymai iš esmės skiriasi.
Dėl P. G. parodymų pažymėtina, jog yra pagrindo teigti, kad iš esmės jie yra nuoseklūs viso proceso metu, kita vertus – kaltinamojo irgi pasižymi nuoseklumu. Vis dėlto kiek tai susiję su P. G. parodymais, akcentuotinas ekspertizės aktas, pateiktas uždavus ekspertui klausimus, iš esmės susijusius su tuo, ar liudytojo P. G. nurodytomis aplinkybėmis (jo nurodomais R. L. atliktais veiksmais) galėjo būti padaryti aktualių daiktų sugadinimai (t. p. užduodant ir klausimus, ar nurodytų daiktų apgadinimai negalėjo būti padaryti ir kitu nurodomu būdu).
Kadangi pagal P. G. parodymus R. L. paėmė pultą, padėjo jį ant antžeminės valdymo stoties (juodo lagamino) (papildomai apklaustas patikslino, kad juodos spalvos lagaminas buvo atidarytas, pultą R. L. padėjo ant juodos spalvos lagamino, jį privėrė dangčiu) ir abu metė vienu metu, pirmiausia vertintinos ekspertizės akte pateiktos išvados dėl minėtų dviejų daiktų.
Ekspertizės akte dėl juodos spalvos lagamino nurodoma, kad apžiūrėjus lagamino vyrių mechanizmus bei jų fiksatorių paviršius, kokių nors išskirtinių jų pažeidimų bei deformacijų, kurios galėjo atsirasti lagaminui pasidalinant į dvi dalis (atskirai korpusas ir atskirai dangtis) smūgio metu, neaptikta, kas rodo, kad lagaminas negalėjo atsiskirti į dvi dalis smūgio metu, neišėmus lagamino vyrių fiksatorių. Apžiūrėjus lagamino viduje esančią įrangą, nurodyta, kad įrangos korpuso dalių bei ekranų pažeidimai bei jų išsidėstymas ir pobūdis rodo, kad juodo lagamino įrangos korpusai bei ekranai (lagamino korpuso bei dangčio) buvo pažeisti veikiant juos didele jėga iš išorės į vidų, o ne kritimo metu iš didelio aukščio; tai rodo, kad juodos spalvos lagamino su antžemine valdymo stotimi dangtis galėjo būti bandytas uždaryti panaudojant didelę jėgą prieš tai į jo vidų įdėjus valdymo pultą ar kitą objektą (nustatyti, koks objektas galėjo būti įdėtas į lagamino vidų, prieš jį bandant uždaryti, negalima, nes pavieniai trynimo pėdsakai netinka konkrečiam objektui identifikuoti bei jo rūšinei priklausomybei nustatyti).
Dėl pulto pilkos spalvos lagamine nurodyta, kad jį detaliai stereomikroskopu apžiūrėjus, nustatyta, kad pats valdymo pultas yra smarkiai deformuotas su žymiais jo viduje ir išorėje esančių detalių poslinkiais, jų įtrūkimais, išlūžimais bei deformacijomis ir kai kur matomais pavieniais trynimo pėdsakais; valdymo pulto bei jo detalių pažeidimai bei jų išsidėstymas ir pobūdis rodo, kad valdymo pultas buvo pažeistas veikiant jį didele sukimo bei smūgio jėga ne vieną kartą, o ne metant iš didelio aukščio ar bandant uždaryti juodos spalvos lagamine.
Teismo ekspertas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktą. Papildomai paaiškino dėl antžeminės valdymo stoties (juodo lagamino), kad apgadinimai padaryti spaudimu į vidų, turėjo būti didelė jėga, nes ir korpusas pažeistas, smūgio metu tokio pažeidimo negalima padaryti, nebent spausti su koja; apgadinimai galėjo būti padaryti spaudimo jėga, įdėjus kažką į dėžę arba spaudžiant su koja, reikia didelės jėgos; metant su pulteliu lagaminą, tokie apgadinimai negalimi. Dėl pulto paaiškino, kad apgadinimai buvo ne nuo vieno smūgio, jis ir suktas, ir lenktas, smūgių buvo daugiau nei vienas - buvo vienas smūgis, o kitas gali būti ir į turėklą, kuris buvo įvykio vietoje, žmogus spausdamas į turėklą galėjo tokį apgadinimą padaryti, tačiau toks apgadinimas nebūdingas kritimui, jei pultas būtų mestas ar ant jo kas mesta, apgadinimai nebūtų tokie, kaip kad susuktas.
Pažymėtina, kad specialisto tyrimas baudžiamojoje byloje skiriamas tais atvejais, kai reikalingos atitinkamos specialios žinios, kas ir lemia specialisto išvados ar ekspertizės akto specifiką kaip įrodymų šaltinio. Vis dėlto nepaisant to, ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) vertinami visumoje su kitais įrodymais byloje, jis vertinamas lygiai taip pat išsamumo, aiškumo, nuoseklumo ir pan. aspektais. Šiuo atveju įvertinus tiek ir ekspertizės akto turinį – išsamumą, konkretumą ir aiškumą, tiek ir eksperto paaiškinimus dėl ekspertizės akto, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad ekspertizės akto išvadomis, susijusiomis su jau minėtais daiktais – antžemine valdymo stotimi ir valdymo pultu, negalėtų būti remiamasi kaip patikimomis. Kas savo ruožtu lemia, kad P. G. parodymai apie R. L. veiksmus, metant minėtus daiktus (antžeminę valdymo stotį ir pultą) ir juos taip sugadinus, negali būti vertinami kaip atitinkantys patikimumo reikalavimus, nes ekspertizės akte iš esmės pakankamai kategoriškai pasisakyta, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip kad nurodė šis liudytojas, tie sugadinimai, kurie stebimi ant nurodytų daiktų, negalėjo būti padaryti. Dar daugiau, ekspertizės akte dėl antžeminės valdymo stoties (juodo lagamino) iš esmės nurodoma, kad tokio pobūdžio apgadinimai, kurie nustatyti, galėjo būti padaryti būtent R. L. nurodytu būdu – t. y. į lagamino vidų įdėjus kitą objektą (galimai šios valdymo stoties pultą, kurio nėra pridėta prie jos, ir kt.) bei su didele jėga uždarius lagamino dangtį; savo ruožtu dėl pulto ekspertas, kaip minėta, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad į lagamino vidų įdėjus būtent prie šios bylos pridėtą pultą, bei metus lagaminą su jo viduje esančiu šiuo pultu, nebūtų padaryti tokie apgadinimai, o būtent – negalėjo būti padarytas toks fiksuotas apgadinimas kaip pulto susukimas.
Todėl įvertinus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip kad inkriminuotos kaltinamajam – tai yra numetus antžeminę valdymo stotį ir valdymo pultą iš patalpų antro aukšto į pirmą, negalėjo būti padaryti minėtų daiktų apgadinimai, kas atitinkamai lemia ir išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog R. L. padarė jam inkriminuotą veiką šioje dalyje, t. y. jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose iš antro aukšto į pirmą numetė antžeminę valdymo stotį (juodas lagaminas) ir valdymo pultą bei taip šiuos daiktus sugadino.
R. L. taip pat kaltinamas, kad minėtų patalpų antrame aukšte, paėmęs termovizorinę kamerą (gimbalą) su kameros valdymo mechanizmu, metė ją į lango pusę, taip sugadindamas.
Kaip jau minėta, ir kaltinimas nurodytoje dalyje grindžiamas liudytojo P. G. parodymais, kuris parodė, kad R. L., paėmęs gimbalą, kuris buvo dėžutėje, leisdamasis iš antro aukšto laiptais žemyn, išėmė jį iš dėžutės ir metė į lango pusę, parodė, kad matė patį veiksmą, bei po to matė, kur gulėjo kamera ant žemės, matė žymę ant sijos patalpose, todėl nusprendė, kad gimbalas atsitrenkė į siją ir nukrito ant žemės.
Dėl šio daikto, pastebėtina, kad ekspertizės akte iš esmės padaryta išvada, kad tokiomis aplinkybėmis apgadinimai, nustatyti ant termovizorinės kameros ir valdymo mechanizmo, galėjo būti padaryti, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte nurodyta, kad kamera galėjo būti pažeista metant ar trenkiant ją į patalpos konstrukcinę siją. Šią ekspertizės akto išvadą patvirtino ir ekspertas teisiamajame posėdyje, akcentavęs, kad ekspertizės akte jis ir nurodė, kad tokiu būdu galėjo būti padaryti apgadinimai, t. y. padaryta tokia prielaida; apgadinimas galėjo būti padarytas arba metant, arba smūgiuojant su ranka; taip pat dėl galimybės, ar nurodyto pobūdžio apgadinimai galėjo būti padaryti lėktuvui leidžiantis ir pamiršus įtraukti gimbalą į vidų, ekspertas nurodė, kad šiuo atveju trenkimo trajektorija yra iš šono, šiek tiek iš viršaus, bei kad tokiu būdu leidžiantis lėktuvui gimbalas tokių apgadinimų nebūtų patyręs.
Taigi šioje dalyje ekspertizės aktas, kaip toks yra reikšmingas dėl pačio apgadinimų padarymo galimo mechanizmo nustatymo, ir vertintina, kad jis gali būti pripažįstamas kaip galintis patvirtinti P. G. parodymus šioje dalyje. Vis dėlto jokios išvados šiame ekspertizės akte nevertintinos kaip galinčios patvirtinti, jog būtent R. L. metė šį daiktą bei tokiu būdu jį sugadino, kaip kad nurodė minėtas liudytojas. Šiuo aspektu – dėl R. L. galimų veiksmų – vieninteliai duomenys, kaip jau ne kartą akcentuota, tai P. G. parodymai. Bei aktualiu atveju susiklosčiusioje situacijoje, kai, kaip minėta, ekspertizės akte padarytos išvados dėl kitų objektų (antžeminės valdymo stoties ir pulto) apgadinimų buvo įvertintos kaip paneigiančios P. G. parodymus, spręstina, kad P. G. parodymų patikimumas ir kitoje dalyje turėtų būti itin atidžiai vertinamas ir tokioje situacijoje išvadoms padaryti keltini griežtesni reikalavimai, t. y. vertinant, ar P. G. parodymai šioje dalyje gali būti vertinami kaip patikimi, turi būti nustatyta, ar tokius jo parodymus patvirtina kiti duomenys. Šiuo atveju jokių kitų įrodymų, kurie, vertinant visumoje su P. G., galėtų būti pakankami daryti išvadas apie R. L. kaltę nurodytu būdu sugadinus termovizorinę kamerą su kameros valdymo mechanizmu, šioje byloje nėra. Kas atitinkamai lemia išvadą, jog teismas negali daryti išvados, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių R. L. kaltę šioje dalyje, kadangi iš esmės visi kiti duomenys, susiję su R. L. elgesiu nurodytą datą, galimais jo veiksmais ir kt., savaime niekaip nevertintini kaip susiję ar galintys patvirtinti konkrečią reikšmingą ir pirmiausia būtiną nustatyti aplinkybę klausimui dėl jo kaltės spręsti, t. y. ar jis atliko jam inkriminuotą veiksmą. Pastebėtina ir tai, kad aktualioje situacijoje ir tai, jog ekspertizės akte buvo padaryta išvada (taip pat ir eksperto paaiškinimai teisiamajame posėdyje), kad minėtos kameros (gimbalo) apgadinimai negalėjo būti padaryti kaltinamojo nurodomu būdu, t. y. bepiločiam lėktuvui leidžiantis su neįtraukta kamera (gimbalu), taip pat negali būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė, sprendžiant jo kaltės klausimą, kadangi asmens kaltė turi būti įrodyta valstybinio kaltintojo – asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, dėl ko kaltinamojo keliamų (iškeltų) versijų paneigimas ir pan. pats savaime niekaip negali būti vertinamas kaip galintis patvirtinti jo kaltę.
Tiek nacionalinių teismų praktikoje, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, yra nuosekliai aiškinama, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip minėta, asmens kaltė gali būti konstatuota tik surinkus pakankamai patikimų ir nekeliančių rimtų abejonių to asmens kaltės įrodymų, bei kaltė negali būti grindžiama prielaidomis.
Todėl nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teismo argumentus dėl surinktų duomenų (įrodymų) vertinimo, vadovaujantis in dubio pro reo principu, sprendžia, kad byloje nėra pakankamų, patikimų ir rimtų abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, todėl jis išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl kitų klausimų
Byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba pareiškė civilinį ieškinį dėl 28 949,84 eurų priteisimo (t. 1, b. l. 111-119).
Atsižvelgiant į tai, kad R. L. išteisinamas dėl jam inkriminuotos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. L. piniginėms lėšoms: 2 vnt. 50 eurų nominalo kupiūroms, 3 vnt. 20 eurų nominalo kupiūroms, 5 vnt. 10 eurų nominalo kupiūroms, 1 vnt. 5 eurų nominalo kupiūrai, nurodytoms eurų ir centų monetoms (iš viso – 219 eurų 34 ct), 2 vnt. 5 JAV dolerių kupiūroms ir 1 vnt. 1 JAV dolerio kupiūrai (iš viso – 11 JAV dolerių), 9 vnt. 100 Ukrainos grivinų nominalo kupiūroms, 5 vnt. 10 Ukrainos grivinų nominalo kupiūroms, 1 vnt. 20 Ukrainos grivinų nominalo kupiūrai, 3 vnt. 2 Ukrainos grivinų nominalo kupiūroms (iš viso – 976 Ukrainos grivinos), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu, šio turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių; taip pat R. L. piniginėms lėšoms, esančioms jo vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant piniginėms lėšoms įplaukti į šią banko sąskaitą, tačiau uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, jas valdyti ir jomis naudotis; šio turto saugotoju paskirti Luminor Bank AS Lietuvos skyrių; laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatant nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (t. 1, b. l. 149-150). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo teisėjų bei teismo nutartimis, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi iki 2023 m. lapkričio 3 d.
Siekiant skiriant bei tęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodytų tikslų bei motyvais, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinas.
R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 94-95), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. L. (R. L.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį dėl 28 949,84 eurų priteisimo palikti nenagrinėtu.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. L. turtui - piniginėms lėšoms: 2 vnt. 50 eurų nominalo kupiūroms, 3 vnt. 20 eurų nominalo kupiūroms, 5 vnt. 10 eurų nominalo kupiūroms, 1 vnt. 5 eurų nominalo kupiūrai, nurodytoms eurų ir centų monetoms (iš viso – 219 eurų 34 ct), 2 vnt. 5 JAV dolerių kupiūroms ir 1 vnt. 1 JAV dolerio kupiūrai (iš viso – 11 JAV dolerių), 9 vnt. 100 Ukrainos grivinų nominalo kupiūroms, 5 vnt. 10 Ukrainos grivinų nominalo kupiūroms, 1 vnt. 20 Ukrainos grivinų nominalo kupiūrai, 3 vnt. 2 Ukrainos grivinų nominalo kupiūroms (iš viso – 976 Ukrainos grivinos), taip pat R. L. piniginėms lėšoms, esančioms jo vardu atidarytoje Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu ir paskutinį kartą pratęstą Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi iki 2023 m. lapkričio 3 d., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir pinigines lėšas grąžinti R. L..
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktines, USB laikmenas - palikti saugoti byloje;
- daiktus: antžeminę valdymo stotį (juodas lagaminas), sidabrinės spalvos lagaminą su jame esančiu pultu, termovizorinę kamerą su valdymo mechanizmu (gimbalą) – palikti saugoti su byla iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – grąžinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.