Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-216-642/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
2-216-642/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12846-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
V. U., I. U.
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-216-642/2014(Proceso Nr. 2-06-3-12846-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 24.4; 25.1; 25.3; 35.3.6; 35.6.1; 114.4; 116.1; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant ieškovui R. J., atsakovams V. U. ir I. U., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams V. U. ir I. U. dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) tenkinti ieškovo ieškinį ir actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą tarp atsakovų V. U. ir I. U. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo; 2) taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovą V. U. grąžinti ginčijamo sandorio, kuriuo nustatytas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, įforminto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-28 įsakymu Nr. L2-3938-676/2013, pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. birželio mėn. vaikų išlaikymui gautas lėšas, visą sumą pervedant į antstolio A. S. kontoros depozitinę sąskaitą, bei šias lėšas skirstant ieškovo kaip kreditoriaus, reikalavimų patenkinimui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. U. antstoliui yra pateikęs vykdyti 2013-02-28 teismo įsakymą Nr.L2-3938-676/2013 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. U. ir K. U. bei išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš I. U., išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. U.. Šis išieškojimas vykdomas pirmąja eile, išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 29600,00 Lt. Pareiškimą teismui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo V. U. pateikė savo sutuoktinės I. U. atžvilgiu. I. U. nereiškė prieštaravimo dėl tokio V. U. pareiškimo ir 2013-02-28 teismo įsakymas Nr.L2-3938-676/2013 įsiteisėjo. V. U. pareiškimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei I. U. veiksmai, neprieštaraujant pareiškimui, reiškia tokio pareiškimo patvirtinimą ir sandorio sudarymą, kurio pasekmė buvo civilinėje byloje Nr.L2-3938-676/2013 priimtas 2013-02-28 teismo įsakymas. Tačiau toks V. ir I. U. sandoris neteisėtas ir pažeidžia ieškovo, kaip atsakovų kreditoriaus, teises, kadangi: 1) atsakovai nėra išsiskyrę, jų šeimyniniai santykiai nenutraukti, jie veda bendrą ūkį, dengia paskolas, vaikais rūpinasi ir juos išlaiko kartu iš bendrų lėšų; 2) vaikai visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena su I. U., iš kurios priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas; 3) vaikams priteisto išlaikymo dydis lygiai atitinka atsakovės darbo užmokesčio dydį ir išieškomas pirmumo teise, t.y. visų atsakovų kreditorių, tarp jų ir ieškovo, reikalavimai lieka nepatenkinami; 4) V. U. šiuo metu dirba Anglijoje, anksčiau dirbo Latvijoje, taigi, realiai vaikų negalėjo prižiūrėti ir šiuo metu neprižiūri; 5) kadangi V. U. Lietuvoje nedirba, taigi, darbinių pajamų, į kurias antstolis galėtų nukreipti išieškojimą už sutuoktinių skolas, negauna, todėl išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas bendru susitarimu buvo priteistas iš pajamas Lietuvoje gaunančios I. U.; 6) išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš I. U. priteistas, siekiant tokiu apgaulės būdu pirmumo teise išsiieškoti pinigus už jos vardu turimus ir antstolio pardavinėjamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Šiuo ieškiniu ginčijamas atsakovų sudarytas sandoris dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurio pasekmė buvo civilinėje byloje Nr.L2-3938-676/2013 priimtas 2013-02-28 teismo įsakymas, tačiau pats teismo įsakymas neginčijamas.

Atsiliepimas

Atsakovė I. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad vaikai yra nepilnamečiai, todėl vadovaujantis įstatymu juos išlaikyti yra privaloma. Atsakovė iš savo algos vaikų išlaikymui gali skirti tik 800,00 Lt dviems vaikams. Kadangi atsakovė ilgą laiką uždirbdavo truputį daugiau už minimumą, susikaupė išlaikymo įsiskolinimas, kurį atsakovė galėjo padengti pardavusi savo asmeninį turtą ir visus gautus pinigus skyrusi vaikams. Atsakovai nėra išsiskyrę, nes taip nusprendė teismas atmesdamas jų prašymą dėl skyrybų. Vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta ir niekada nebus, nes tėvai bendrauja civilizuotai ir vaikai gyvens ten, kur jiems bus tuo metu geriau. Šiuo metu vaikai gyvena su mama ir išlaikymo pinigai naudojami pagal paskirtį Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje. Teismo įsakymas dėl vaikų išlaikymo apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas. Ieškovas R. J. atkreipia dėmesį, kad vaikams priteisto išlaikymo dydis lygiai atitinka atsakovės darbo užmokesčio dydį. Kadangi I. U. ilgą laiką (apie 5-6 metus) gaudavo atlyginimą minimalų atlyginimą, tai ji, dirbdama tokioje darbovietėje, vėl pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises.

Byloje nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės I. U. 400,00 Lt kas mėnesį E. U. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2013-02-27, iki jam sukaks 18 metų (2023-11-18); 400,00 Lt kas mėnesį K. U. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2013-02-27, iki jai sukaks 18 metų (2016-02-15); 14400,00 Lt įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį nuo 2010-02-18 iki 2013-02-18, E. U. naudai; 14400,00 Lt įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį nuo 2010-02-18 iki 2013-02-18, K. U., naudai; išieškotinas lėšas pervedant į kreditoriaus a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea banke; išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant kreditorių V. U. bei 288,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (b.l. 11). Atsakovai 2010-01-19 vekseliu įsipareigojo ieškovui iki 2012-05-01 grąžinti 30000 Eur (103584,00 Lt) skolą. 2012-05-31 Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. VM9-1728 dėl 30000 Eur (103584,00 Lt) išieškojimo iš V. U. ir I. U. solidariai vekselio turėtojo ieškovo R. J. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtiną visą neprotestuotino vekselio sumą (b.l. 10). Pagal 2013 m. vasario 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013 GNSB „Gindulių sodybos“ iš atsakovės darbo užmokesčio išieško vaiko išlaikymą (b.l. 9).

Dėl sandorio sudarymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

A. P. instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2011). A. P. instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnis). Prievolės privalomumas reiškia, kad prievolė turi būti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia civilinę atsakomybę. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalis siejo tarpusavio sutartiniai paskolos teisiniai santykiai pagal 2010-01-19 atsakovų išduotą vekselį patvirtina egzistavus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo teisę skolininkams Vitalijui ir I. U.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad V. U. pareiškimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei I. U. veiksmai, neprieštaraujant pareiškimui, reiškia tokio pareiškimo patvirtinimą ir sandorio sudarymą, ko pasekoje civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013 priimtas 2013-02-28 teismo įsakymas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Ieškovas teigia, kad atsakovai, susitardami kreiptis į teismą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sudarė neteisėtą sandorį, kuris pažeidžia ieškovo, kaip atsakovų kreditoriaus teises, kadangi atsakovai nėra išsituokę, vaikai visą laiką gyvena kartu su ieškove, vaikams priteisto išlaikymo dydis atitinka atsakovės darbo užmokesčio dydį ir išieškomas pirmumo teise, atsakovas dirba užsienyje ir realiai vaikų neprižiūri, išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovės priteistas siekiant tokiu apgaulės būdu pirmumo teise išsiieškoti pinigus už jos vardu turimus ir antstolio pardavinėjamus sklypus (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato privalomų, papildomų ar specialių sąlygų išlaikymo vaikams priteisimui kaip ieškovo nurodytos aplinkybės dėl vaikų tėvų gyvenimo kartu ar atskirai, tėvų santuokos nutraukimo.

Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo institutas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. 2013 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymas yra išduotas laikantis įstatymo reikalavimų. Įstatymų leidėjas įtvirtino imperatyvią nuostatą, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte (per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos) nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 436 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju teismo įsakymas įsiteisėjo ir yra vykdomas priverstine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo teiginys, kad V. U. pareiškimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei I. U. veiksmai neprieštaraujant pareiškimui, reiškia tokio pareiškimo patvirtinimą ir sandorio sudarymą, ko pasekoje civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013 priimtas 2013-02-28 teismo įsakymas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas bei prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymais įtvirtintai tėvų pareigai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovui neįrodžius nagrinėjamu atveju skolininko sudaryto ginčijamo sandorio fakto, konstatuotina, kad byloje nėra nustatytas ir įrodytas kreditoriaus teisių pažeidimo faktas, kaip ir skolininko ar trečiojo asmens nesąžiningumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) gali būti įgyvendinamas tik esant nustatytam pačiam kreditoriaus interesų pažeidimui – sudarytam ginčijamam sandoriui.

Dėl restitucijos taikymo

Kadangi netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl sandorio, sudaryto tarp atsakovų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo pripažinimo negaliojančiu, taip pat netenkintinas iš to sekantis ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo R. J. ieškinys atsakovams V. U. ir I. U. dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, jam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atsakovams nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šis klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 180, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo R. J. ieškinį atsakovams V. U. ir I. U. dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė