- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- TS-104-1058/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-225, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 20 parų arešto bausmė.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos) bei 178 straipsnio 4 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, D. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. bei to paties teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžius. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. rugpjūčio 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. vasario 1 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės D. Ž. atliko 2018 m. birželio 1 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. lapkričio 8 d. – 1 metai 2 mėnesiai 24 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 13 d nutarimu Nr. 59-225 nutarta netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 45 balai, neatliktą laisvės atėmimo bausmės nemažą dalį, teistumų skaičių (anksčiau teistas 7 kartus), nusikaltimų modelį, anksčiau kartą taikytą lygtinį paleidimą, kurio sąlygos nors ir nebuvo pažeistos, tačiau nuteistasis nepateisino teismo jam suteikto pasitikėjimo, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, nesiekimą jokios intervencinės pagalbos dėl vartojimo (Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės nelankė, nedalyvavo nei iki-korekcinėje programoje „Įžanginė grupė“, nei ilgalaikėje reabilitacijos programoje), mąstymą ir elgesį – linkęs pateikti prieštaringą informaciją, minimizuoti savo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, netinkamą elgesį ir nusikaltimus, jo priežastis, mąstymas stokoja lankstumo, būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinus ankstesnio patyrimo, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę - režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, už dienotvarkės pažeidimą baustas vieną kartą, šiuo metu nuobauda galioja, neskatintas, nekonkrečius planus dėl įsidarbinimo laisvėje, nedirba, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus Komisija padarė išvadą, kad D. Ž. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Ž. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 59-225 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad atvykęs į Vilniaus pataisos namus vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvauja įvairiuose sporto renginiuose, intensyviai dalyvavo visuose renginiuose. Dėl nuobaudos paaiškino, kad ją gavo už dienotvarkės pažeidimą, visą naktį nemiegojo, skaudėjo dantį, todėl labai pavargęs ir primigo. Daugiau dienotvarkės stengiasi nepažeisti, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nes labai nori išeiti į laisvę. Turi kur gyventi, artimieji pažadėjo priimti į darbą, jie turi savo individualią firmą (duomenys neskelbtini). Palaiko glaudžius ryšius su šeima, bendrauja su mama, drauge, skambina, rašo laiškus. Išėjęs iš karto eis dirbti, nes nori atiduoti skolas ir pradėti gyvenimą iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai buvo anksčiau paleistas lygtinai, vykdė visus teismo skirtus įpareigojimus, nepažeidė įstatymų, dirbo, todėl Komisija darydama išvadą, kad vykdydamas visus teismo įpareigojimus jis vis tiek nepateisino teismo pasitikėjimo, taip klaidina teismą ir nuteikia prieš jo asmenybę. Prašo pakeisti šiuo metu taikoma laisvės atėmimo režimą į intensyvią priežiūrą. Lygtinio paleidimo atveju pažada laikytis visų tesimo skirtų įpareigojimų, nepažeisti įstatymų, gyventi sąžiningai.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. Ž. skundą nepateikė.
Nuteistojo D. Ž. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-225 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad D. Ž. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. Ž. Komisijai buvo pristatomas pirmą kartą, nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Amžius pirmojo teistumo metu 20 metų, anksčiau teistas 7 kartus, jo padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Šiuo metu D. Ž. atlieka subendrintą bausmę, paskirtą už dviejų baudžiamųjų nusižengimų, dviejų nesunkių ir penkių apysunkių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Šios aplinkybės liudija, kad nusikalstamas veikas D. Ž. darė sistemingai. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose D. Ž. atlieka jau ne pirmą kartą, taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Paskutiniu nuosprendžiu, kuriuo nuteistas D. Ž. konstatuota, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu. Šiuo atveju teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis (daromos analogiškos nusikalstamos veikos) bei jų skaičius, didelis nukentėjusiųjų asmenų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu bei tai, kad asmuo padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistu neabejotinai liudija apie didesnį D. Ž. asmenybės pavojingumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad D. Ž. atžvilgiu anksčiau, t. y. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų kaip teisingai nurodo nuteistasis, jis nepažeidė. Kita vertus, teismas negali sutikti su nuteistojo teiginiais, jog vien ta aplinkybė, kad jis anksčiau jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo metu vykdė visus teismo nustatytus įpareigojimus ir jų nepažeidė, gali būti vertinama kaip teismo išreikšto pasitikėjimo pateisinimas. Šiuo atveju teismas pažymi, kad pagrindinis lygtinio paleidimo tikslas yra sėkminga nuteistojo resocializacija, kurią atspindi ne tik nuteistojo elgesys lygtinio paleidimo metu, kai jis dar yra prižiūrimas Probacijos tarnybų, bet ir paskesnis nuteistojo elgesys, pasibaigus priežiūrai. Nuteistojo asmens bylos duomenimis 2015 m. rugpjūčio 11 d. D. Ž. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo. Vis tik 2016 m. spalio 18 d. jis buvo teistas užsienio valstybėje už nusikalstamas veikas nuosavybei, 2017 m. balandžio-liepos mėnesiais įvykdė eilę nusikalstamų veikų Lietuvoje (per pakankamai trumpą laikotarpį iš viso įvykdytos 9 nusikalstamos veikos). Nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad D. Ž. pateisino teismo išreikštą pasitikėjimą, o priešingai, suponuoja išvadą, jog anksčiau taikytas lygtinis paleidimas savo tikslų nepasiekė. D. Ž. savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, todėl šiuo atveju sutiktina su Komisijos išvada. Šios aplinkybės neabejotinai svarbios vertinant tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo galimybes pakeisti savo elgesį teigiama linkme bei tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybių laikytis įstatymų ateityje.
Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. birželio 22 d. paprastosios grupės sąlygomis. D. Ž. sutinka su priežiūros sąlygomis, nėra fiksuota konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Supranta, kad įstatymai, taisyklės, elgesio suvaržymai reikalingi tvarkai visuomenėje palaikyti, jie yra gerbtini, jų privalu laikytis, apskritai palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau, kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, pats nuteistasis nelinkęs šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Bausmės atlikimo metu D. Ž. režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, už dienotvarkės pažeidimą baustas vieną kartą, šiuo metu nuobauda galioja. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis neskatintas, kas taip pat neleidžia kalbėti apie išskirtinį nuteistojo elgesį. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad stengiasi laikytis pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir nepažeisti dienotvarkės. Šios aplinkybės neabejotinai vertintinos teigiamai, vis tik pažymėtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų.
Pagal OASys vertinimo metodiką D. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 45 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Paminėtina ir tai, kad iš 45 net 20 balų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo metu teismas nenustatė ypatingų nuteistojo elgesio pokyčių, kurie leistų kalbėti apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje kaip pagrindinis nusikalstamo elgesio veiksnys išskiriamas netinkamo elgesio modelių pasirinkimas. Šis veiksnys nurodytas kaip kintamas, t. y. toks, kurį nuteistasis gali koreguoti savo elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistasis turi narkotinių medžiagų vartojimo patirties, tą pripažįsta ir pats nuteistasis. Vis tik jokių pastangų siekiant atsisakyti šio žalingo įpročio nuteistasis nededa. Bausmės atlikimo laikotarpiu Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės nelankė, nedalyvavo nei iki-korekcinėje programoje „Įžanginė grupė“, nei ilgalaikėje reabilitacijos programoje. Nuteistasis linkęs minimizuoti savo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį. Pirminio psichologinio vertinimo metu su Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos psichologe asmuo nurodė, jog heroiną vartodavo sistemingai, tačiau su pertraukomis. Sekančio pokalbio metu, atliekant pakartotinio nuteisimo rizikos vertinimą, asmuo teigė, jog išskyrus marihuaną, jokių kitų narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs, tvirtino, jog pirminio psichologinio vertinimo metu psichologė ne taip jį suprato. Visgi vėliau pripažino, jog turi heroino ir amfetamino vartojimo patirties. Taip pat neigė, jog vartojimas buvo sistemingas, mano, kad jo narkotinių medžiagų vartojimas nebuvo probleminis, todėl nemato poreikio kontroliuoti narkotinių medžiagų vartojimą ar jį sumažinti. Nuteistasis nurodė, jog kelis kartus buvo kreipęsis į reabilitacijos klinikas, tačiau programų nebaigė. Reabilitaciją lankydavo tik tada, kai kildavo problemų su teisėsauga, dėl palankesnių teismų sprendimų. Šios aplinkybės teismui kelia teismui abejonių, kad D. Ž. yra pakankamai motyvuotas bei sugebės savarankiškai koreguoti savo elgesį būdamas laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. Ž. geba atpažinti ir nurodyti kai kurias savo problemines sritis: bendravimas su bloga kompanija, vertybės ir požiūris orientuotas į greitus ir trumpalaikius sprendimus, ignoruojant ilgalaikes problemas ir pasekmes. Vis tik jo mąstymas stokoja lankstumo, būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinus ankstesnio patyrimo, ką patvirtina ir D. Ž. teistumų istorija. Nors nuteistasis ir stengiasi atsiriboti nuo draugų, kurie daro jam neigiamą įtaką ir teigia nepalaikantis ryšių su savo broliais, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog D. Ž. yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Kaip yra nurodęs pats nuteistasis, jis buvo bandęs dirbti, tačiau jautė spaudimą iš šeimos narių, todėl metė darbą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo teigimu, jo tėvas ir trys jo broliai gyvena kriminalinį gyvenimą, palaiko kriminalinę subkultūrą, todėl jis pats vedė tokį gyvenimo būdą, kas rodo, jog nusikalstamo gyvenimo būdo pasirinkimui įtakos turėjo kitų asmenų pavyzdys. Čia atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis linkęs minimizuoti savo nusikalstamą elgesį ir nusikaltimus, kas aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste sudaro pagrindą abejoti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Savo skunde D. Ž. nurodo, kad išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti, jį į darbą priims artimieji. Kita vertus, nuteistojo planai dėl darbo šiuo atveju nėra visiškai konkretūs, nėra aišku kokius konkrečiai darbus jis planuoja atlikti, taip pat neaišku ir dėl realių nuteistojo artimųjų galimybių priimti jį į darbą lygtinio paleidimo atveju. Taip pat pažymėtina, kad kaip yra nurodęs pats nuteistasis, anksčiau jis yra metęs darbą būtent dėl spaudimo iš šeimos pusės. Taigi nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog jį į darbą priims artimieji šiuo atveju kelia teismui pagrįstų abejonių dėl tokių darbinių santykių tęstinumo. Pastebėtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 3516,28 EUR. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. Ž. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų sprendžiant finansines problemas ir leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio. Čia pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą D. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę visos yra turtinio pobūdžio.
D. Ž. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius su tėvais, drauge, neturi tarpasmeninių įgūdžių sunkumų, elgiasi mandagiai, šiuo metu kritiškai vertina ankstesnį savo elgesį, susijusį su padarytais nusikaltimais bei kriminalinėmis nuostatomis, išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti, planuoja gyventi su drauge, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, įvairiuose sporto renginiuose, lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi pas tėvus, yra pateiktas raštas patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju motina priimtų jį gyventi, šiuo adresu taikyti intensyvią priežiūrą sąlygos yra tinkamos, sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad paskutiniu metu tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiūros vertinimas, motyvacija keisti savo elgesį tinkama linkme, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 59-225 yra pagrįstas ir teisėtas ir šiuo metu nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir skaičių, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę, likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. Ž. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-225, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.