- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- 1-255-1139/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00589-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Nukentėjusysis
- S. L.
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Stasys Survila
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
nukentėjusiajam S. L., jo atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai (dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. V. R., 2023 m. gruodžio 26 d., apie 04.50 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiam S. L. rūkant šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio pastate Nr. (duomenys neskelbtini), po prieš tai vykusio tarpusavio su nukentėjusiuoju konflikto baro viduje, rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. L. į kairiąją veido pusę, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio, taip padarydamas jam dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį, dešinio blauzdikaulio nugarinio paviršiaus avulsinį lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir dešinėje pėdoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Su nukentėjusiuoju įvyko konfliktas, sudavė jam smūgį į galvą, dėl kurio gailisi. Smūgį sudavė lauke prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, kažkiek matė, bet nematė kokius sužalojimus patyrė nukentėjusysis kai nugriuvo, nes po to iškarto jis nuėjo prie mašinos. Takelis ant kurio nugriuvo nukentėjusysis buvo grįstas trinkelėmis ar plytelėmis. Sudavė nukentėjusiajam S. L., nes viduje su nukentėjusiuoju turėjo konfliktą, dėl asmeninių priežasčių, susijusių su nukentėjusiuoju. Negali sukonkretinti į kurią vietą trenkė, kažkur į veido sritį. Galėjo būti, kad į kairę veido sritį. Po to, kai nukentėjusiajam sudavė smūgį, kai jis nugriuvo, daugiau nebandė atlikti jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Nematė kaip nukentėjusysis atsikėlė. Kai nukentėjusysis nukrito, iškarto sėdo į mašiną, kuri stovėjo už 10 metrų ir su draugu M. S. išvažiavo. Prie nukentėjusiojo buvo jo draugų. Jis pats nebandė padėti nukentėjusiajam atsikelti. Kitų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Tai įvyko praeitų metų Kalėdų vakarą. Buvo apie 4 val. ryto. Galėjo būti 4.50 val., nes klubas jau užsidarinėjo. Tą vakarą buvo gėręs tik vieną bokalą alaus. Išgerto bokalo alaus kiekis netrukdo jam atsiminti įvykio, visų įvykio aplinkybių nepamena dėl praėjusio laiko tarpo. Įvykio metu nesijautė išgėręs. Nukentėjusiojo atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir susitarimą vykdys, sutinka atlyginti žalą, kokią numatė susitarime. Šiaulių teritorinei ligonių kasai žalą atlygino. Pradėtų ikiteisminiu tyrimų šiai dienai neturi. Ateityje nusikalstamų veiklų nedarys.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
3. Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
4. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo V. R. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrindžia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir rašytiniai byloje esantys įrodymai:
4.1. 2024 m. sausio 4 d. nukentėjusiojo S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur parodė, kad 2023 m. gruodžio 26 d., apie 00.30 val., jis atvyko į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Baro viduje vartojo alkoholinius gėrimus. Tą pačią naktį, galimai apie 04.40 val., jis žodžiu sukonfliktavo su kitu baro lankytoju - nepažįstamu vyriškiu, apie 30 metų amžiaus. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas, nebepamena, tuo metu buvo neblaivus. Konflikto metu netoli „didžėjaus“ pulto šis vyriškis jam sudavė vieną smūgį į veido sritį. Tuo metu atbėgo apsaugos darbuotojas, kuris juos nuramino. Jie išėjo į baro rūbinę, ten toliau žodžiu konfliktavo. Vėliau jis išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu stovėjo šalia pagrindinio įėjimo į baro vidų. Lauke kalbėjo su kitu pažįstamu, kai pajuto vieną staigų smūgį iš to paties vaikino jam į kairę veido sritį. Po šio smūgio jis nuvirto ant dešinio šono, neteko sąmonės. Vaikinas smūgiavo rankos kumščiu. Kas vyko toliau, nematė. Atsibudęs pastebėjo, kad guli ant grindinio, pelkėje. Dėl šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo galvą bei juto stiprų skausmą dešinės kojos čiurnoje. Kadangi grįžus į namus skausmas nesiliovė, jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Greitoji pagalba pristatė jį į ligoninę, ten po apžiūros jam buvo nustatyti sužalojimai, kairės akies mušta žaizda bei dešinės kojos kulkšnelio lūžis. Jį sumušusio vaikino nepažįsta (b. l. 21-22, 1 t.). 2024 m. sausio 23 d. papildomos apklausos metu papildomai parodė, kad berūkant ir bekalbant, išgirdo šone šurmulį, atsisukęs pamatė, kad pareina tas vyras. Jis nespėjo sureaguoti ir pasitraukti, kaip šis jam rankos kumščiu trenkė į kairiąją veido pusę, nuo smūgio jis griuvo ant dešiniojo šono. Tas vyras jam paskambino, prisipažino, kad jį sumušė, tarėsi, kad atsiprašys ir atlygins padarytą žalą dėl sveikatos sutrikdymo. Kodėl įvyko konfliktas tarp jo ir jam iki tol nematyto vyro, jis pasakyti negali, kodėl šis jam sudavė smūgius, nepamena. Tam vyrui jis jokių smūgių nesudavė (t. 1, b. l. 23-26);
4.2. Liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 26 d. duotais parodymais, kur parodė, kad 2023 m. gruodžio 26 d. naktį jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu atsimena, kad buvo lauke, prie baro durų, rūkė ir kalbėjosi su pažįstamu S. L., kaip staiga, ar iš baro, ar iš už kampo pasirodė vyriškis, kuris rankos kumščiu sudavė S. L. į veido sritį, kur tiksliai, pasakyti negali. S. L. po suduoto smūgio nugriuvo ant žemės, o jis tada išėjo į baro vidų, bent jam taip atrodo. Daugiau nieko nematė. Ar parkritusį S. tas vyras dar mušė, jis nematė. Baro viduje jis nematė, kad S. kas suduotų smūgius, nes jie bare kažkaip susitikę nebuvo. Kas buvo tas vyras, kuris sudavė S., pasakyti negali, nes jo nepažįsta, matė pirmą kartą ir atpažinti negalėtų, nes matė labai trumpai, be to, buvo neblaivus. Kodėl tas vyras sumušė S., jis nežino. Ar jie pažįstami, jis taip pat nežino (t. 1, b. l. 32-34);
4.3. Liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 14 d. duotais parodymais, kur parodė, kad 2023 m. gruodžio 26 d., su draugu V. R. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. V. gėrė lygtai alų, jis pats išgėrė per visą laiką vieną bokalą alaus. Vienu metu prie jų priėjo vyras, kuris jam iki tol nebuvo matytas, jo nepažįsta. Jis buvo neblaivus. Jis truputį nueidavo ir vėl ateidavo, vėl kalbėdavo visokias nesąmones, kurių dabar nepamena. Jis V. pasiūlė eiti į lauką „vienas ant vieno“, sakė, kad reikia „snarglius pamokyti“. V. dar jam pasakė eiti šalin, tačiau tas vyras primygtinai reikalavo eiti išsiaiškinti į lauką „vienas ant vieno“. Tai suprato, kad jis nori muštis. Matė, kad V. tai nepatiko, šis susinervino. Tas vyras pirmas nuėjo link rūbinės pasiimti striukę, apsaugos darbuotojas jo paklausė, ar nebus pareiškimų, tas vyras pasakė, kad jokių pareiškimų nebus. Vyras, kaip suprato, buvo su trimis draugais. Jie irgi sakė: „ar jūs nežinote, kas jis yra“, jie sakė, kad nežino, sakė, kad bus problemų, negi jo nežino. Vyras išėjo laukan vis ragindamas išeiti pasiaiškinti, vis rankas laikė pakėlęs į viršų, matėsi, kad tikrai nori muštis. Jo draugai išėjo kartu. Jis į lauką išėjo truputį anksčiau už V. būnant lauke tas vyras vis šaukė „snargliai, snargliai“, matėsi, kad yra „užsivedęs“, nori muštis, rankas vis kilnojo. Kai išėjo V., tas vyras stovėjo prie durų, matė rankas buvo pakėlęs, gal V. suprato, kad jam tuoj suduos, nelaukęs rankos kumščiu sudavė tam vyrui kažkur į veido sritį. Vyras nukrito ant žemės. Jis griuvo aukštielninkas. Jis tada priėjo prie V., pasakė, kad einam. To vyro draugai pasakė: „jūs nežinot kas jums dabar bus, mes jus atsimenam“. Vyras ant žemės gulėjo neilgai, kelias sekundes, pats pradėjo keltis, jam padėjo draugai. Daugiau nei vieno smūgio V. jam nesudavė. Jis įėjo į baro vidų. Jie su V. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pačiame bare V. jokių smūgių nesudavė, tik tas vyras vis stovėjo prie V. ir aiškino. Kiek matė, V. jį nustūmė nuo savęs, tačiau smurto jokio nebuvo (t. 1, b. l. 37-40);
4.4. Liudytojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m vasario 9 d. duotais parodymais, kur parodė, kad jis dirbo nuo 22 valandos 2023 m .gruodžio 25 d. vakare bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Mažeikių mieste. Jis čia dirbo kaip apsaugos darbuotojas. Tą vakarą bare buvo vienas kitas pasistumdymas tarp baro klientų. Kiek pamena, paryčiais netoli „didžėjo“ pulto matė, kad įvyko kažkoks žodinis konfliktas tarp dviejų klientų. Jis priėjo prie jų ir liepė eiti į lauką, kad bare nebūtų jokių kivirčų, ar muštynių. Jis nematė, kad kas nors kam suduotų kokius smūgius, jokių muštynių nematė, mano, kad jų ir nebuvo, jie tik pradėjo garsiai aiškintis dėl kažko. Jis, norėdamas, kad neįvyktų kažkoks didesnis konfliktas, tuos du vyrus išprašė iš baro laukan. Kas paskui įvyko lauke, jis jau nežino, nematė, jo darbas yra palaikyti tvarką baro viduje. Kas tie vyrai, pasakyti negali, nes jų nepažįsta, dirbant bare ateina daug žmonių, todėl jų pažinti visų neįmanoma. Baro viduje jis jokių muštynių nematė, baro darbas sutrikdytas nebuvo (t. 1, b. l. 43-44);
4.5. 2023 m. gruodžio 26 d., 05:14 val., registruotame informaciniame pranešime (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. L. pranešė kad jį sumušė prieš 15 minučių klube „(duomenys neskelbtini)“, prie įėjimo, nepažįstamas vyras apie 30 metų, kaip apsirengęs, nežino. GMP reikia, pranešėjui 41 metai, kraujuoja iš antakio. Laukia namuose. 09:32 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad 05:51 val. kreipėsi neblaivus (2,23 prom.) S. L., kuris dėl dešinio kulkšnelio lūžio, kairės akies muštos žaizdos, gydosi ambulatoriškai. Sumuštas bare „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 10-11).
4.6. 2024 m. sausio 4 d. S. L. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 26 d., apie 4.50 val., šalia naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu jis buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio. Dėl šio įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sumuštas veidas. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje diagnozuoti sužalojimai: kairės akies mušta žaizda, dešinio kulkšnelio lūžis (t. 1, b. l. 1-3).
4.7. 2023 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 26 d., apie 5.16 val., iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas informacinis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), sumušė pranešėją prieš 15 minučių klube "(duomenys neskelbtini)", prie įėjimo, nepažįstamas vyras apie 30 metų, kaip apsirengęs, nežino. GMP reikia, kraujuoja iš antakio. Laukia namuose. Atvykus nurodytu namų adresu, pasitiko pranešėjas S. L., kuris paaiškino, kad šiandien, apie 4.55 val., būnant bare „(duomenys neskelbtini)“ tarp jo ir jam nepažįstamo asmens įvyko konfliktas, nes bare esančioje salėje jie praeidami susitrenkė pečiais, ko pasėkoje jam nepažįstamas vyriškis pradėjo konfliktuoti su S. L. bei kvietė jį išeiti į lauką ir ten pasiaiškinti. S. L. einant iš baro salės į rūbinę nepažįstamas asmuo rankos kumščiu vieną kartą nestipriai trenkė į galvos sritį. Jam išėjus į lauką, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo tas pats nepažįstamas vyriškis jam rankos kumščiu vieną kartą trenkė į kairės veido pusės antakį, ko pasėkoje jis nukrito ant žemės ir susižeidė dešinę veido pusę. Ar buvo praradęs sąmonę, pasakyti negalėjo. S. L. teigė, kad tokiais savo veiksmais nepažįstamas vyriškis sukėlė jam fizinį skausmą, kurį nuo 1 iki 10 balų skalėje įvertino 7 balais. S. L. alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARRF-0157, patikros Nr. 1985275, nustatytas 1,88 prom. girtumas. Atvykę medikai apžiūrėjo asmenį ir išsivežė jį į ligoninės priimamąjį skyrių tolimesnei apžiūrai. S. L. teigė, kad išblaivėjęs kreipsis į policijos komisariatą dėl pareiškimo (t. 1, b. l. 45-46);
4.8. 2023 m. gruodžio 26 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint S. L. veido sritį matoma ant kairės pusės antakio kraujuojanti žaizda bei patinimas, taip pat ant kairės pusės skruosto matomas patinimas. Apžiūrint dešinės pusės veido sritį, ant kaktos matomi nubrozdinimai (t. 1, b. l. 48-49, 50-52);
4.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G34/2024(04) nurodyta, kad S. L. nustatyti sužalojimai: dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, dešinio blauzdikaulio nugarinio paviršiaus avulsinis lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir dešinėje pėdoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu. Dešinės kojos išorinės kulkšnies lūžis, dešinio blauzdikaulio nugarinio paviršiaus avulsinis lūžis bei poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Tikėtina, kad dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, dešinio blauzdikaulio nugarinio paviršiaus avulsinis lūžis galėjo gautis nugriuvus dešiniu šonu ant grindinio, po gauto smūgio į veidą. S. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžio ir dešinio blauzdikaulio nugarinio paviršiaus avulsinio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 57-59);
4.10. 2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du 2023 m. gruodžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašų failai. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašo failą Nr. c0001231226040000.vgz, ekrano viršutinės dalies kairės pusės kampe matomas pavaizduotas kameros numeris (Camera 12), apatinės dalies kairės pusės kampe matomas pavaizduotas trijų eilučių laikas: 04:46:53, 04:46:53, 04:49:00. Įrašo trukmė 2 minutės 47 sekundės, nuo 04:46:53 val. iki 04:49:00 val. Vaizdo kamera fiksuoja baro „(duomenys neskelbtini)“ viduje esančią rūbinę ir išėjimą iš baro (žiūrėti foto lentelės fotonuotrauką Nr. 1). Vaizdo įrašo peržiūros metu baro koridoriuje ir prie rūbinės matomi baro lankytojai, 04:47:48 val. į koridorių, kur yra rūbinė, ateina apsaugos darbuotojas ir asmuo Nr. 1 (V. R.), kuris vilki tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus, tamsių trumpai kirptų plaukų (žiūrėti foto lentelės fotonuotrauką Nr. 2). 04:48:12 val. į koridorių ateina asmuo Nr. 2 (S. L.), kuris vilki tamsios spalvos marškinius (atsiraitojęs rankoves), vilki tamsios spalvos kelnes, avi šviesios spalvos batus, ant kairės ir dešinės rankos matosi tamsios spalvos elementai, trumpai kirptų plaukų (žiūrėti foto lentelės fotonuotraukas Nr. 3, 4). Tarp asmenų Nr. 1 ir Nr. 2 matosi vyksta žodinis konfliktas, 04:48:18 val. asmuo Nr. 1 dešinės rankos kumščiu smogia asmeniui Nr. 2, tačiau nepataiko (žiūrėti foto lentelės fotonuotraukas Nr. 5, 6). 04:48:22 val. tarp asmenų Nr. 1 ir Nr. 2 atsistoja apsaugos darbuotojas, kad nutrauktų konfliktą (žiūrėti foto lentelės fotonuotrauką Nr. 7).
4.11. Antrojo vaizdo įrašo faile Nr. c0000231226040000.vgz ekrano viršutinės dalies kairės pusės kampe matomas pavaizduotas kameros numeris (Camera 11), apatinės dalies kairės pusės kampe matomas pavaizduotas trijų eilučių laikas: 04:48:55, 04:48:55, 04:52:00. Įrašo trukmė 3 minutės 45 sekundės, nuo 04:48:55 val. iki 04:52:00 val. Vaizdo kamera fiksuoja baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo prieigas (žiūrėti foto lentelės fotonuotrauką Nr. 8). Vaizdo įrašo peržiūros metu prie baro įėjimo matomi baro lankytojai, kurie išeina į lauką parūkyti. 04:49:50 val. iš baro į lauką išeina asmuo Nr. 2, kuris lauke stoviniuoja, bendrauja su lauke esančiais kitais baro lankytojais (žiūrėti foto lentelės fotonuotraukas Nr. 9,10). 04:51:04 val. iš baro staigiai išeina asmuo Nr. 1 (kuris jau yra apsivilkęs tamsios spalvos striukę su gaubtuvu) ir iškart dešinės rankos kumščiu smūgiuoja asmeniui Nr. 2 į veido sritį (žiūrėti foto lentelės fotonuotrauką Nr. 11), po smūgio asmuo Nr. 2 nukrenta ant žemės (žiūrėti foto lentelės fotonuotrauką Nr. 12). 04:51:10 val. asmuo Nr. 1 prieina prie ant žemės esančio asmens Nr. 2 ir kaire koja spiria (žiūrėti foto lentelės fotonuotrauką Nr. 13), tačiau kamera neapima tos vietos ir nesimato, ar asmeniui Nr. 2 pataiko. Po spyrio kiti baro lankytojai puolė traukti asmenį Nr. 1 į šalį, kad neitų prie asmens Nr. 2, o kiti lankytojai padėjo asmeniui Nr. 2 atsistoti (žiūrėti foto lentelės fotonuotrauką Nr. 14). Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 64-66, 67-74);
4.12. 2024 m. kovo 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas. Apžiūrimas pareigūnų, atvykusių 2023 , gruodžio 26 d., po 05 valandos, pas S. L. į namus po informacinio pranešimo gavimo apie jo sužalojimą bare „(duomenys neskelbtini)“ įrašas PSS-20231226-052717UTC+0200. Pareigūnai atvyksta į pranešėjo namus, juos pasitinka vyras, vilkintis mėlynos spalvos marškiniais, kaip nustatyta, tai S. L.. Pareigūnams paklausus, kada įvyko, asmuo sako, kad dabar. Paklausus, kur viskas įvyko - lauke ar pačiame „(duomenys neskelbtini)“, S. L. pasakoja, kad buvo sumuštas bare „(duomenys neskelbtini)“, mušė ir viduje, ir lauke. Jis stovi ir pasakoja, kad einat viduje užkliuvo pečiais su kažkokiu asmeniu, tada viduj jam kirto į akį, išėjus į lauką, dar kartą. Pareigūnai pasitikslina, kas tas viduj - ar ten kur šoka. Asmuo sako, kad taip, kad pačiam viduj. Viduj trenkė vieną kartą, tiesiog, gal nebūtinai į veidą, sakė, kad „davai, į lauką“, paskui išėjus į lauką. Pareigūnas pasitikslina, kiek kartų lauke. Jis atsako, kad vieną kartą davė ir iškirto. Ranka rodo į kairiąją veido pusę. Matosi prie kairės akies sužalojimas. Klausia, kaip atrodė mušantysis. Pareigūnai klausia, ar turės pretenzijų, asmuo pasako, kad taip. Sako, kad viduj jie pečiais susistumdė, einant prie rūbinės kažkur sudavė. Pareigūnai nustato jo girtumą. Pareigūnas paklausia, ar jis sutinka būti apžiūrimas ir fotografuojamas, asmuo sutinka. Pareigūnas jį nufotografuoja. Pareigūnas paklausia, ar dar yra kokių sužalojimų, asmuo atsako, kad čiurną nikstelėjo kai virto. Pareigūnas sako, kad tai įvertins medikai. Asmuo pasako, kad dešinėje pusėje kaktoje žaizda atsirado jam nugriūnant. Matosi atvykę medikai. Jie klausinėja nukentėjusįjį. Prašo atsisėsti, matuoja kraujo spaudimą. Asmuo vėl atsistoja. Jis vėl pasakoja, kad išėjus į lauką jam sudavė smūgį į kairiąją galvos sritį ir jis nugriuvo. Smūgis sako buvo čia, rodo kairiąją veido pusę, sako, kad krito ant šaligatvio. Medikai sako, kad reikės važiuoti kartu. Pareigūnas paaiškina, kad jam išblaivėjus reikės ateiti į policijos komisariatą, kad parašyti pareiškimą (t. 1, b. l. 75-77).
2. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
3. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. R. rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kairę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo. Būtent dėl V. R. veiksmų jam buvo padaryti sužalojimai, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje: poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir dešinėje pėdoje bei dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, dešinio blauzdikaulio nugarinio paviršiaus avulsinis lūžis, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie iš esmės patvirtina, kad jis trenkė nukentėjusiajam į veidą, be to, pats kaltinamasis neneigė, kad nukentėjusysis po jo smūgio nuvirto. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusysis, liudytojai M. S., M. R. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: vaizdo įrašas iš įvykio vietos, pareigūnų kūno kamerų įrašas ir kita rašytinė medžiaga.
4. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir laikytini V. R. kaltės įrodymais.
5. Įvertinus byloje surinktų duomenų visetą, įvykių seką, darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, t. y. suprato, kad smurtauja prieš nukentėjusįjį, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nors nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o konkrečiai į nukentėjusįjį dėl prieš tai tarp jų įvykusio konflikto, todėl veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
6. Esant išdėstytiems argumentams, teismas, įvertinęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad V. R. padarė kaltinime nurodytus veiksmus, kurie sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. R. padarytoje veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
7. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, kaltinamojo gynėjas pateikė nukentėjusiojo ir kaltinamojo pasirašytą Sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (toliau – Sutartis). Kaltinamasis V. R. raštu nuoširdžiai pripažįsta ir gailisi padaręs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, jo atsiprašo. Teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat atsiprašė nukentėjusiojo. Sutartyje kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl 5 000 Eur žalos atlyginimo, kuri bus sumokėta Sutartyje nurodyta tvarka: 2 500 Eur per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo, t. y. iki 2024-06-21; 2 500 Eur per du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Kaltinamasis ir nukentėjusysis prašo teismo patvirtinti šią Sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo bei kaltinamąjį V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė susitaikius su nukentėjusiuoju bei bylą nutraukti (BK 38 straipsnis).
8. BK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. V. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo su juo susitaikė, atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai turtinę žalą (2024 m. birželio 17 d. sumokėjo 194,75 Eur), įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą – 5 000 Eur (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. R. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytos sąlygos.
10. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas daugiau nebenusikals, turi būti vertinama padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis, jo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, ankstesni teistumai, kiti kaltininką charakterizuojantys duomenys.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. R. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarais atleido. V. R. teistas 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį galutine 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėta 1 m. laikotarpiui, iš probuojamųjų asmenų sąrašo išregistruotas 2021 m. liepos 23 d., taigi bausmę atlikęs ir teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (t. 1, b. l. 134-148). Per penkerius metus 10 kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. liepos 9 d., nusižengimai yra susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, visas baudas yra sumokėjęs, tačiau turi galiojančių nuobaudų. Taip pat ir užsienyje yra baustas (iki 2018 m) (t. 1, b. l. 149-157). Kaltinamasis gyvena J. K., kaip nurodė kaltinamasis, ten dirba pagal individualią veiklą. Yra nevedęs, tačiau turi vieną nepilnametį vaiką – 6 metų.
12. Nustatyti duomenys rodo, kad kaltinamasis nėra itin teigiama asmenybė, tačiau vertinant jo elgesį po bausmės, paskirtos 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, matyti, kad jis daugiau nepadarė jokių nusikalstamų veikų nei Lietuvoje, nei užsienyje (užsienyje paskutinį kartą baustas už eismo taisyklių pažeidimą 2018 m.), Lietuvoje 2023 m. yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visas baudas yra sumokėjęs. V. R. savo atliktų veiksmų prieš nukentėjusįjį neneigė ikiteisminio tyrimo metu, teisme visiškai pripažino savo kaltę, nukentėjusiojo atsiprašė ne tik raštu, bet ir teismo posėdžio metu. Nuo pat pradžių siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju. Be to, taikant BK 38 straipsnio nuostatas, svarbu nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju V. R. su nukentėjusiuoju S. L. susitaikė, nukentėjusysis sutiko, kad V. R. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, jog jie susitaikė, žalos klausimai išspręsti sutartimi ir pretenzijų neturi. Be to, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus ir jo elgesys taip pat buvo rizikingas, kas turėjo įtakos V. R. veiksmams prieš nukentėjusįjį.
13. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, apibūdinančias jį kaip asmenį per pastaruosius ketverius metus, jo elgesį po šios nusikalstamos veikos padarymo, matyti, kad jis po paskutinio nuosprendžio priėmimo yra padaręs teigiamas išvadas, jo elgesys akivaizdžiai yra pasikeitęs teigiama linkme. Be to, jo elgesys iš karto po nusikalstamos veikos padarymo – siekimas susitaikyti su nukentėjusiuoju, žalos atlyginimas Šiaulių teritorinei ligonių kasai bei įsipareigojimas atlyginti neturinę žalą nukentėjusiajam (5000 Eur), suteikia pagrindą manyti, kad ateityje V. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Su tokia pozicija sutiko ir prokurorė.
14. Esant išdėstytiems argumentams, V. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis).
15. Išaiškintina V. R., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
16. BK 67 straipsnyje numatyta, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, numatyta BK 71 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
17. Prokurorė prašė kaltinamajam paskirti minimalią 10 MGL (500 eurų) dydžio baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
18. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį teismas sprendžia, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybė susitaikius su nukentėjusiuoju, tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant minimalią 10 MGL įmoką, ją sumokant per 6 mėnesius. Kaltinamasis šiuo metu dirba, yra jauno amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus byloje nepateikta, todėl teismo vertinimu, kaltinamasis turi galimybes įvykdyti tokią baudžiamojo poveikio priemonę.
IV. Civilinių ieškinių išsprendimas
Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio
19. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.
20. Nukentėjusysis S. L. pateikė civilį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo V. R. priteisti 6 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir išlaidas už atstovo suteiktą teisinę pagalbą atlyginimo.
21. 2024 m. birželio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir kaltinamasis pateikė sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kurioje šalys susitarė, kad V. R. S. nustatyta tvarka atlygins 5 000 eurų neturtinę žalą. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš kaltinamojo ir jo patirtas atstovavimo išlaidas ir nurodė, kad iš kaltinamojo prašo tik 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, dėl kurios sumokėjimo susitarė Sutartimi.
22. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, į tai, kad šalys sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuri neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiojo tikrąją valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendžia, kad atleidus V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, yra pagrindas tvirtini sudarytą Sutartį dėl žalos atlyginimo, o civilinį procesą pagal nukentėjusiojo civilinį ieškinį nutraukti (BPK 107 straipsnis).
Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
23. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 192,75 eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 94-102); šią sumą kaltinamasis sumokėjo 2024 m. birželio 17 d. ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. R. atlygino Ligonių kasoms padarytą žalą, todėl procesas byloje dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai
25. Proceso išlaidų byloje nepateikta. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis reikalavimo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo nereiškia ir tai patvirtino 2024 m. birželio 17 d. sutartimi, todėl šis reikalavimas nesprendžiamas.
26. Kaltinamajam 2024 m. kovo 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 176-179). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukiama, paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
27. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti CD laikmenos, 2 vnt., esantys byloje (t. 2, bylos gale voke), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67 ir 71 straipsniais,
nusprendžia:
V. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą V. R. nutraukti.
V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas).
Patvirtinti nukentėjusiojo S. L. ir V. R. 2024 m. birželio 17 d. sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam S. L. atlyginimo, kuriuo V. R. įsipareigojo nukentėjusiajam S. L. atlyginti 5 000 Eur (penkių tūkstančių Eur) neturtinę žalą - 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus) sumokant per 5 dienas nuo šios sutarties pasirašymo, t. y. iki 2024 m. birželio 21 d.; likusią dalį - 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus) sumokant per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos, pinigines lėšas pervedant į nukentėjusiojo S. L. banko atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Civilinį procesą dėl civilinių ieškovų S. L. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukti.
Išaiškinti V. R., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti CD laikmenas, 2 vnt., palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.
Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.