Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-231-579/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
1S-231-579/2016
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00117-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-231-579/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00117-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015-12-07 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. bausmę atlieka pagal Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013-12-19 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso pirmojo ir trečiojo skirsnio pirmąjį punktą, baudžiamojo įstatymo 162 pirmąjį ir antrąjį skirsnį ir baudžiamojo įstatymo 162 pirmąjį ir antrąjį skirsnį, žr. 49 pažeidimus, ir pritaikant baudžiamojo įstatymo 62, nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsniu 3 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi 199 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir palikta 8 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmės pabaiga 2019-11-23).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-12-07 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo daroma pažanga, jam mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2015-12-07 nutarimą bei jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skundo autorius nurodo, kad teismo nutartyje iš daugybės teigiamų aplinkybių buvo išskirtinai atrinktos kelios svarstytinos aplinkybės ir joms nepagrįstai suteiktas prioritetas. Be formalių pastabų dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo nutartyje pažymėta tai, kad kaltę nuteistasis pripažįsta iš dalies, tačiau skunde pažymima, kad Norvegijos teismo nuosprendžiai rašomi kitokia teksto išdėstymo struktūra nei Lietuvoje, iš tikrųjų skundo autorius pripažino savo kaltę, todėl jam ir bausmė paskirta sankcijoje numatyta minimali, be to, net ir psichologinėje išvadoje pažymėta, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir savo elgesį vertina neigiamai. Teismo nutartyje taip pat kritikuojama aplinkybė, kad A. J. pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe, tačiau, nuteistojo vertinimu, tai iš esmės teigiama žmogaus nuostata. Šiuo atveju nuteistasis, išėjęs į laisvę, grįš gyventi į mylimą šeimą, turės užtikrintą darbą ir legalias pajamas, todėl ir neslepia pozityvaus nusiteikimo. Nesutikdamas su teismo argumentais dėl padaryto nusikaltimo su bendrininkais, skundo autorius pažymi, kad dėl nusikaltimų padarymo bendrininkaujant jau yra nubaustas ir todėl atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai jau buvo įvertinta nuosprendyje ir antrąkart asmuo už tą patį negali būti baudžiamas. Nutartyje taip pat nurodomas bausmės dydis ir neatliktos bausmės likutis, tačiau vertinant, ar asmuo jau gali būti paleidžiamas lygtinai, svarbiausia yra įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis, nuo kurios nuteistasis gali būti lygtinai paleidžiamas, taip pat tai, ar išties jam gali būti taikoma probacija.

Apeliantas skunde teigia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtent laisvės atėmimo vietų administracija geriausiai žino situaciją, kadangi ji pastoviai stebi, kontroliuoja nuteistuosius ir juos vertina objektyviausiai. Šiuo atveju Komisijos nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo pažymėtos labai aktualios ir reikšmingos aplinkybės, kurios skundžiamoje nutartyje visiškai nesvarstytos, tai yra, kad nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programose, buvo skatintas, dirba siuvykloje darbininku vienetininku, turi aukštąjį išsilavinimą ir paklausią specialybę. Nurodyta, kad jis socialines situacijas vertina teisingai, formuoja gerus santykius su bendradarbiais, pataisos įstaigos personalu, turi teigiamas nuostatas dėl priežiūros reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas. Skunde akcentuojama ir tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas ir jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis taip pat nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, supranta poreikį laikytis bendrų visuomenėje pripažintų vertybių. Skundo autoriaus nuomone, visos paminėtos teigiamos aplinkybės aiškiai nusveria nutartyje nurodytas formalias pastabas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija nuo 2015-09-01) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau kad A. J. lygtinai paleisti iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu tik 2015 m. birželio 11 d., o, kaip galima spręsti iš pateiktos medžiagos, iki tol nuteistasis A. J. bausmę atliko Norvegijos Karalystėje. Tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu iki jį perkeliant į Lietuvos Respubliką, o Komisijos nutarime A. J. elgesys minėtu laikotarpiu nevertintas (nors didžiąją atliktos bausmės dalį nuteistasis praleido būtent Norvegijoje). Toks gana trumpas bausmės atlikimo laikas Lietuvoje, kolegijos nuomone, tikrai nepakankamas, kad būtų galima išsamiai ir objektyviai įvertinti nuteistojo elgesį, jo pastangas pasitaisyti ir konstatuoti apie esminius nuteistojo mąstymo bei elgesio pokyčius ir tinkamo elgesio garantijas laisvėje, tai yra padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje A. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Juolab, kad kaip vieną iš nuteistojo elgesio pataisos ir sėkmingos jo resocializacijos požymių Komisija nurodo tai, kad A. J. suvokia darbą kaip privalumą, pataisos įstaigoje dirba, be to, turės galimybę įsidarbinti laisvėje. Tačiau tokia išvadai prieštarauja apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys. Kaip matyti iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados, nors A. J. turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijęs transporto inžinieriaus ir aplinkos apsaugos įrenginių gamintojo ir projektuotojo specialybes, tačiau iki nusikalstamų veikų padarymo pagal specialybę nedirbo ir apskritai neturėjo stabilios darbo patirties.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-12-07 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo A. J., paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai Giedrius EndriukaitisAlgirdas Jaliniauskas