- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- A-63-3647-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01017-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Margarita Šakalytė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 1 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (15/6-11)13PR-24 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K.“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo jo prieglobsčio prašymą.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nagrinėdamas jo prašymą iš naujo, turėjo surinkti aktualią informaciją apie dabartinę padėtį jo kilmės valstybėje ir ją išanalizuoti. Atsakovas rėmėsi 2010 m. spalio 8 d. pažyma „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“. Pažymoje nurodyta, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) per paskutinius keletą metų labai pagerėjo, tačiau konstatuoti ilgalaikius pasikeitimus (duomenys neskelbtini) dar negalima. Teigė, jog atsakovas ignoravo informaciją, kad nors padėtis ir pagerėjusi, (duomenys neskelbtini) grįžimas namo nėra pakankamai saugus, žmogaus teisių situacija, taip pat teisingumo ir demokratinių institucijų funkcionavimas ir toliau kelia didžiulį susirūpinimą – už dabar vykstantį vyriausybės oponentų ir žmogaus teisių gynėjų dingimą ir toliau nebaudžiama ir tai nėra tinkamai nušviesta, prieš šeimos narius, įtariamus priklausant neteisėtoms ginkluotoms formuotėms, vykdomi atsakomieji veiksmai (padegami jų būstai, artimi įtariamojo ar įtariamųjų giminės yra grobiami arba jiems siaubingai grasinama, tvyro nuolatinis žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės įbauginimo klimatas, o teisminiai organai paprasčiausiai nieko nedaro dėl saugumo pajėgų nusikaltimų, (duomenys neskelbtini) tvyro baimės atmosfera ir neegzistuoja valdžios kritika, saugumo pajėgos vykdo brutalią kampaniją, nukreiptą prieš nedaug likusių kovotojų šeimas, grobdami giminaičius ir degindami jų namus). Pažymėjo, jog sprendime atsakovas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad jis yra aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios priešininkas. Politinėms partijoms ir organizacijoms nepriklauso, nes jų (duomenys neskelbtini) nėra. Dėl savo politinių pažiūrų jis negali gyventi kilmės valstybėje. Prieglobsčio suteikimas dėl politinių pažiūrų sprendime nebuvo analizuojamas, nors iš pažymos akivaizdu, kad jokia kritika R. K. atžvilgiu yra ne tik netoleruojama, bet ir persekiojama. Tokią grėsmę patvirtina ir pažymos 2.2.5 skirsnis „Persekiojimo rizikos grupės, persekiojimo pobūdis“. Paaiškino, kad nuo 2003 metų gyvena Lietuvoje, jo visa šeima nukentėjo nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, todėl jis negalės ramiai gyventi kilmės valstybėje ir taikstytis su diktatūra. Į persekiojimo rizikos grupes įtraukti ir buvusiųjų kovotojų šeimos nariai. Pažymėjo, kad apklausiamas nurodė, jog brolis (duomenys neskelbtini) buvo abiejų karų kovotojas, o jis buvo patekęs į valdžios akiratį, nes buvo sulaikytas ir ieškomas. Pats nedalyvavo karuose dėl to, kad buvo per jaunas. Manė, kad iki šiol yra ieškomas. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, pritaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 2 dalį, todėl privalėjo jomis remtis. Atsakovas, neigdamas kilmės valstybėje jam kylančią grėsmę, motyvavo tuo, kad jis lankėsi (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) pasas, apklausiamas nurodė, kad saugu būtų grįžti į (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 konstatavo, kad grįžimas į savo kilmės valstybę pats savaime dar nereiškia, kad papildoma apsauga turėtų būti panaikinta vien dėl to. Byloje nėra duomenų, kad jis iš viso lankėsi, kada ir kokiu tikslu lankėsi (duomenys neskelbtini). Dėl verslo reikalų lankėsi Baltarusijoje, todėl jam buvo reikalingas (duomenys neskelbtini) pasas. Pasas buvo išduotas 2007 m. birželio 29 d., tačiau tai nebuvo priežastis 2007 ir 2008 metais nesuteikti jam papildomos apsaugos.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 9 – 11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad sutinkamai su Migracijos departamento 2010 m. spalio 8 d. pažyma Nr. RU-15/6-6-27 „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pažyma), saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) per paskutinius keletą metų labai pagerėjo. Rusijoje šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Migracijos departamentas atsižvelgė į tai, kad situacija (duomenys neskelbtini) nėra stabili ir tinkamai įvertino su pareiškėju tiesiogiai susijusias priežastis. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką 2003 m., nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl tebesitęsiančių karinių veiksmų bei sistemingų žmogaus teisių pažeidimų. 2004 m. pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, o 2005 – 2008 m. – dėl karo veiksmų (duomenys neskelbtini) ir persikėlimo galimybės šalies viduje nebuvimo. Pareiškėjas Migracijos departamentui nuo 2003 m. pateikdamas prašymus suteikti tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje juos motyvuodavo tebevykstančiais kariniais veiksmais, (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų diskriminacija, vidinio persikėlimo alternatyvos nebuvimu. Apie savo brolį R. K. (R. K.) pareiškėjas užsiminė pirminėje apklausoje. 2003 metų anketoje pareiškėjas nurodė, kad nei karto nebuvo sulaikytas, jo atžvilgiu nebuvo vartojamas smurtas, dėl brolio smurto nepatyrė, o broliui dingus – niekas į namus neateidavo. Apklausoje neįvardijo jokių konkrečių asmeninio persekiojimo ar grėsmės jo gyvybei, sveikatai ar saugumui faktų, smurto dėl brolio nepatyrė. Pareiškėjo teigimu, kariniuose veiksmuose jis pats nedalyvavo, todėl asmeniškai nebuvo brolį suėmusių pareigūnų dėmesio objektu. Pareiškėjas 2011 m. vasario 3 d. vykusios apklausos metu jau teigė, kad buvo sulaikytas 2003 m., yra persekiojamas ir net ieškomas (duomenys neskelbtini), nors nenurodė jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių jis, niekada nevykdęs jokios veiklos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, galėtų būti ieškomas teisėsaugos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie individualias bylai reikšmingas aplinkybes akivaizdžiai skyrėsi nuo informacijos, kurią jis teikė prieš tai, Migracijos departamentas kritiškai vertino pateiktus duomenis bei vadovavosi prielaida, kad pareiškėjas stengiasi pateikti tokią informaciją, kuri būtų jam naudinga. Nors 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu pareiškėjas teigė, kad pagrįstai bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes gali dingti be žinios, tačiau, remiantis Valstybės saugumo departamento 2011 m. kovo 16 d. raštu, pareiškėjas nuolat važinėja į (duomenys neskelbtini) nevengdamas apsilankyti (duomenys neskelbtini), o 2011 m. kontaktavo su (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžios atstovu. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) neteisėtų karinių darinių narių giminėms gali kilti grėsmė, kadangi per giminaičius valdžia dažnai bando paveikti nepasiduodančius kovotojus. Tačiau pareiškėjo brolis (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų beveik prieš 7 metus ir nuo to laiko dėl objektyvių priežasčių nebuvo ieškomas, todėl neaišku, kuo vadovaudamiesi tie patys pareigūnai šiuo metu bandytų jį paveikti per jo giminaičius. Atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimus apie jo gyvenimą (duomenys neskelbtini) iki ir po brolio sulaikymo, laikė, jog tinkamai įvertino galimą grėsmę pareiškėjui dėl jo giminystės ryšių su broliu R. K. bei pagrįstai nustatė, kad jokio realaus persekiojimo pavojaus nėra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu (b. l. 34 – 40) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Migracijos departamentas, remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. išvada, 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (15/6-11)13PR-24 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K.“ nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes aplinkybės, dėl kurių ši apsauga buvo suteikta, išnyko, o naujos nebuvo nustatytos. Nurodė, kad jo prašymas neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų priežasčių. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, leidžiančios manyti, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo teisės. Pažymėjo, kad bendra saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) pagerėjo. Nuo 2003 m. Lietuvoje gyvenančio pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas buvo bendra, nestabili šalies vidaus būklė. Saugumo situacijai pagerėjus nenustatyta asmeninio pobūdžio priežasčių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, nes jis nepriklauso Migracijos departamento Pažymoje įvardytoms persekiojimo rizikos grupėms, asmeniškai nepatyrė persekiojimo veiksmų, politinėje veikloje (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, jokiai organizacijai nepriklausė, ryšių su kovotojais ar (duomenys neskelbtini) kareiviais neturėjo, veiklos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) valdžios organus, nevykdė. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai, dėl ko jo gyvybei gresia pavojus. Asmens, norinčio gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, anketoje pareiškėjas nurodė išvykimo priežastis, kad dėl karo (duomenys neskelbtini) bijo dėl savo gyvybės. Nurodė, kad buvo varžoma jo veiklos laisvė, ne kartą vyko kratos, tačiau sulaikytas nebuvo. 2003 m. spalio 13 d. Prieglobsčio prašytojo apklausos protokole nurodydamas duomenis apie patirtą persekiojimą pareiškėjas nurodė, kad šalyje nestabili padėtis, nuolat vykdomos kratos, dingsta žmonės, vagiami daiktai, niokojamas turtas. Bijo dėl savo gyvybės, nes yra šaukiamojo amžiaus, o tokie asmenys (duomenys neskelbtini) priskiriami rizikos grupei. Jo brolį (duomenys neskelbtini) 2003 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) kariškiai sulaikė ir išvežė. Nuo to laiko apie jį nėra informacijos. Pareiškėjas, bijodamas, kad jam nenutiktų kaip broliui, nusprendė išvykti. Pareiškėjas paaiškino, kad pats kariniuose veiksmuose nedalyvavo, o jo brolis (duomenys neskelbtini) kariavo pirmajame kare (duomenys neskelbtini). Norėdami sulaikyti brolį namuose dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) kariškiai. Pareiškėjas 2003 m. lapkričio 6 d. Migracijos departamento direktoriui pateikė prašymą nutraukti jo bylos nagrinėjimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes jis dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių nori prašyti leidimo laikinai apsigyventi. Pareiškėjas 2004 m. vasario 9 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių (Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriuje gautas 2004 m. kovo 15 d.). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas, grįžti į namus neturi galimybių. Jam kilmės šalyje gresia pavojus, nes (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai ir valstybės pareigūnai diskriminuoja (duomenys neskelbtini) tautybės asmenis. Prašymo dėl pabėgėlio statuso nagrinėjimas nutrauktas Migracijos departamento 2004 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-14)-H-863.Tuo pačiu sprendimu pareiškėjui leista laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Pareiškėjas 2005 m. liepos 18 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą. Prašyme nurodė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad (duomenys neskelbtini) tebevyksta karo veiksmai, neturi persikėlimo (duomenys neskelbtini) viduje galimybės dėl privalomos registracijos bei su tuo susijusių teisių į socialinę, ekonominę bei teisinę apsaugą ir (duomenys neskelbtini) teisių pažeidinėjimo. Migracijos departamentas 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (15/6‑15)‑13PR-217 nusprendė pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą. Pareiškėjas 2006 m. birželio 27 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) vis dar vyksta karo veiksmai, todėl negali grįžti į savo šalį. Prašyme nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2005 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 13PR-224 pareiškėjui suteikė papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2007 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas, žudomi žmonės, pažeidžiamos teisės, (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys persekiojami dėl tautybės. Prašyme nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2005 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (15/6-13)-13PR-231-24PR-73 pareiškėjui suteikė papildomą apsaugą. Pareiškėjas 2008 m. birželio 5 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) tebevyksta karo veiksmai, grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Migracijos departamentas 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (15/6-13)-13PR-210 pareiškėjui suteikė papildomą apsaugą. Pareiškėjas 2009 m. liepos 10 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą, nurodydamas, kad šiuo metu į savo kilmės šalį sugrįžti negali, nes ten vis dar vyksta kariniai veiksmai, grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Jam gimtinėje gresia politinis persekiojimas dėl brolio (duomenys neskelbtini). Prašyme detalizavo, kad grėsmė kyla dėl to, kad jo brolis (duomenys neskelbtini) susijęs su pasipriešinimu valdžiai. Migracijos departamentas 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (15/6-11)13PR-154 nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė įsigaliojus sprendimui svarstyti klausimą dėl jo įpareigojimo išvykti iš šalies arba išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi įpareigojant pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo nagrinėti iš naujo. Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jam buvo nesaugu asmeniškai. Jam grasino (duomenys neskelbtini) karinės ir tvarkos palaikymo struktūros dėl to, kad jo brolis dalyvavo I ir II karo veiksmuose. Pareiškėją kaltino, kad jis padeda broliui. Nurodė, kad 2003 m. buvo sulaikytas vietinių tvarkos saugotojų. Oficialių kaltinimų nepateikė, bet žodžiu teigė, kad pareiškėjas yra karių padėjėjas. Po sulaikymo iš karto išvyko. Nurodė, kad nėra oficialioje paieškoje, nebent regioninėje paieškoje. Nurodė, kad, jei grįžtų į (duomenys neskelbtini), turėtų įsidarbinti, būti kieno nors pusėje, tačiau to nenori. Mano, kad grįžęs pradingtų be žinios arba jo prašytų bendradarbiauti, o jei nesutiktų, vėl dingtų. Dingusių žmonių statistika neskatina pareiškėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Jei 2003 m. grėsė grėsmė, tai dabar dar labiau gresia. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 87 straipsniu, Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva) 2 straipsnio e) papunkčiu, 15 straipsniu. Atkreipė dėmesį, jog Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims 2009 m. birželio 8 d. rašte suformuluota pozicija, kad (duomenys neskelbtini) reikšmingai sumažėjo karo veiksmų lygis ir apimtis bei pagerėjo saugumo padėtis, plataus masto karo veiksmai iš esmės baigėsi, o ginkluotų susirėmimų metams bėgant labai sumažėjo, bendra konflikto apimtis ir intensyvumas labai sumažėjo. Atsižvelgiant į tai rekomenduojama nenagrinėti (duomenys neskelbtini) pateiktų prašymų tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitęs visuotinis smurtas. Kitų rekomendacijų ir padėties vertinimų Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras nėra pateikęs. Pažymėjo, jog Pažymoje išdėstytas situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimas iš esmės nesiskiria nuo pateikto Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims 2009 m. birželio 8 d. rašte. Abiejuose dokumentuose pažymėta, kad padėtis (duomenys neskelbtini) nėra stabili ir saugi, tačiau įvertinus pateiktus duomenis matyti, kad ji negali būti vertinama kaip visuotinis smurtas. Pažymos 2.2 punkte pažymėta, kad gyvenant normalų gyvenimą ir nesikišant į politiką asmens gyvenimas yra normalus. Teigė, kad asmuo turi galimybę gyventi įprastą nepavojingą gyvenimą, dėl ko papildomos apsaugos suteikimas galimas tik įrodžius su asmeniu siejamas aplinkybes, dėl kurių buvimo asmeniui gali grėsti Direktyvos 15 straipsnyje nurodyti smurto veiksmai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2003 metų ir per šiuos metus yra rašęs eilę prašymų dėl papildomos apsaugos pagrindimo. Nei viename iš šių prašymų jis nenurodė jokių asmeninio pobūdžio aplinkybių, o prašymus grindė tik bendra situacija (duomenys neskelbtini). Tik paskutiniame 2009 m. liepos 10 d. prašyme suteikti papildomą apsaugą jis nurodė, kad gimtinėje politinis persekiojimas gresia dėl brolio (duomenys neskelbtini), kuris susijęs su pasipriešinimu valdžiai. Kadangi 2003 m. spalio 13 d. apklausa buvo vykdoma dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjas buvo įspėtas pateikti visus turimus dokumentus ir paaiškinimus dėl prašymo motyvų, teismo vertinimu, argumentai dėl nereikalingo nurodyti tikslius faktus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo pagrindą gauti papildomą apsaugą dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), laikomi nepagrįstais. Teismas pastebėjo, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jo brolis be žinios dingo 2001 metais. Tuo tarpu 2003 m. spalio 13 d. Prieglobsčio prašytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad jo brolį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kariškiai sulaikė ir išvežė dviem metais vėliau, tik 2003 m. vasario 10 d. Tame pat protokole grėsmę sau pareiškėjas siejo ne su brolio veikla, o su šaukiamojo amžiaus suėjimu. Rusų kariškių lankymąsi namuose pareiškėjas siejo tik su noru sulaikyti brolį, o ne su jo paties veikla ar asmeniu. Tai, kad brolio veikla sukėlė jam persekiojimo grėsmę pirmą kartą nurodė tik Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu. Teismas atkreipė dėmesį ir į dar vieną pareiškėjo paaiškinimų neatitikimą. 2003 metais pildytoje anketoje pareiškėjas nurodė, kad nebuvo sulaikytas, o 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu teigė, kad jis išvyko po sulaikymo. 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu teigė, kad nėra oficialioje paieškoje, nebent regioninėje paieškoje, o teismo posėdyje aiškino, kad net internete yra sąrašai asmenų, kurie persekiojami dėl to, kad priklauso kovotojų šeimoms, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šių sąrašų neatspausdino pateikti atsakovui ar teismui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2007 m. birželio 29 d. gavo (duomenys neskelbtini) pasą, tačiau paso išdavimo procedūros metu jokių veiksmų (duomenys neskelbtini) prieš jį nesiėmė, kas leidžia teigti, kad valstybės įstaigos nesiekia jo sulaikyti. Teismo nuomone, tokie faktai leidžia laikyti, kad pareiškėjas siekdamas gauti papildomą apsaugą pateikia prieštaringus faktus ir paneigia jo teisę naudotis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje numatyta privilegija, kad visi nurodyti duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Teismas pareiškėjo teiginius dėl brolio veiklos pagrindu kylančios grėsmės laikė nepagrįstais ir dėl to, kad nuo brolio dingimo praėjo jau 10 metų, (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina ir sesuo, kurioms per tuos metus nieko neatsitiko, nors jos taip pat yra artimos (duomenys neskelbtini) giminaitės. Kaip persekiojimo rizikos grupė Pažymos 2.2.5 punkte nurodyti dabartinių kovotojų šeimos nariai. Pareiškėjas teigia, kad brolis yra dingęs prieš 10 metų, todėl, teismo vertinimu, tokį laiką jis jau negali būti laikomas kovotoju. Dėl paminėto persekiojimo galimybė dėl brolio (duomenys neskelbtini) priklausymo kovotojams nenustatyta. Kitu pagrindu pareiškėjas nurodo oponavimą R. K. ir Rusijos valdžiai. Tačiau teismas pastebėjo, jog pareiškėjas nei gyvendamas (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje jokiu būdu neišreiškė savo pažiūrų. Jis nedalyvavo politiniuose judėjimuose, nebendravo su prieš R. K. pasisakančiais aktyvistais, nedalyvavo jokiose už valdžios pasikeitimą veikiančiose organizacijose, nors tam turėjo visas galimybes. Tai, kad turėdamas visas sąlygas veikti, pareiškėjas nereiškė politinių pažiūrų, teismo nuomone, neleidžia laikyti, kad jis ketina pažiūras reikšti ateityje, dėl ko jam galėtų kilti grėsmė kaip R. K. oponuojančiam asmeniui. Pažymėjo, jog politinių pažiūrų turėjimas turi būti pasireiškęs bent kokia matoma veikla, jų išsakymu kitiems žmonėms, prisidėjimu ar parama pažiūras atitinkančiam judėjimui. Kada pažiūros yra reiškiamos tik prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu siekiant gauti tarptautinę apsaugą bei esant faktais patvirtintų įtarimų dėl pareiškėjo nesąžiningumo pateikiant informaciją, negalima laikyti, kad jos yra nuoširdžios, o ne dėstomos siekiant asmeniui reikalingų tikslų. Tuo remdamasis teismas nelaikė, kad pareiškėjui kyla grėsmė dėl jo politinių pažiūrų. Pažymėjo, jog Migracijos departamento byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas dažnai kerta Lietuvos Respublikos sieną. Pastebėjo, jog dėl šių kelionių pareiškėjas teismui jokių konkrečių paaiškinimų nepateikė. Vertino, jog automobilių varymas į (duomenys neskelbtini) nėra įtikinama sienos kirtimo priežastis, nes jokių konkrečių aplinkybių nebuvo nurodyta. Atkreipė dėmesį, jog 2009 m. liepos 10 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jis vyksta į (duomenys neskelbtini), kur gyvena giminaičiai. Kartu su šiuo paaiškinimu pareiškėjas atsisakė pateikti jam išduotą pasą. Išanalizavęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nėra Įstatymo 87 straipsnyje išvardintų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą papildomos apsaugos suteikimui. Paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, faktas nenustatytas, nes padėtis (duomenys neskelbtini) netraktuojama kaip visuotinis teroras, o kitos asmeninio pobūdžio priežastys, leidžiančios priskirti pareiškėją rizikos grupei, neįrodytos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nėra svarstęs vidinio persikėlimo galimybės pareiškėjui, tačiau pareiškėjo nurodytas faktas, kad jo sesuo šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), leidžia teigti, kad tokia pat persikėlimo galimybe galėtų pasinaudoti ir pareiškėjas. Įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra pateikęs tokios informacijos, kuri teismui leistų spręsti apie tai, kad pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl baimės, susijusios su grėsme, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ar grėstų realus pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 44 – 47) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo prieglobsčio prašymas būtų tinkamai išspręstas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro 2009 m. birželio 8 d. rekomendacijoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini), kurie buvo pripažinti pabėgėliais, turi išsaugoti savo statusą, kol bus gauta patikimų ir įtikinamų įrodymų, kad nebėra pagrindo išsaugoti šį statusą. Tai reiškia, kad bet koks šių pabėgėlių grįžimas į Rusijos Federaciją griežtai privalo būti savanoriškas.“, t. y. rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo gavęs tarptautinę apsaugą; patikimų ir įtikinamų įrodymų, kad padėtis (duomenys neskelbtini) stabili ir saugi, kaip ir nurodo teismas, konstatuodamas, kad naujų rekomendacijų neišleista, nėra. Pagal Migracijos departamento statistiką daugiau nei pusei prieglobsčio prašytojų iš (duomenys neskelbtini) (kurių absoliuti dauguma – (duomenys neskelbtini)) 2011 metais yra suteikta papildoma apsauga. Atsakovas, suteikdamas papildomą apsaugą (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad padėtis (duomenys neskelbtini), remiantis 2010 spalio 8 d. pažyma apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) (kuria remiamasi nagrinėjant ir pareiškėjo prieglobsčio prašymą) pagerėjusi, tačiau ten vis dar vyksta žmogaus teisių pažeidimai; JTVPK neskatina (duomenys neskelbtini) grąžinimo į kilmės šalį, nes nėra galimybės garantuoti tokių asmenų grįžimo ir įsikūrimo (duomenys neskelbtini); negalima vienareikšmiai teigti, kad grįžus nebus pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtintos nuostatos.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad grėsmę dėl brolio dalyvavimo kare pareiškėjas nurodė 2003 m., o vėlesniuose prašymuose – nenurodė, todėl tokia grėsmė neegzistuoja. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad kratos ir sulaikymas buvo susijęs su broliu, o ne su pareiškėju asmeniškai, todėl tokios aplinkybės nelaikytinos individualiu persekiojimu, rizikos grupėmis, kurioms rekomenduojama suteikti prieglobstį, yra kovotojų giminaičiai. Atsakovas prieglobstį suteikinėja kovotojų (dalyvavusių kare dar anksčiau nei pareiškėjo brolis) giminaičiams. Be to, nurodė, kad buvo ieškomas 2007 m., kai buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau šią aplinkybę teismas ignoravo.
3. Pareiškėjas apklausoje nurodė, kad yra aršus (duomenys neskelbtini) valdžios ir R. K. režimo priešininkas, todėl bus persekiojamas dėl politinių pažiūrų. Politinėms partijoms ir organizacijoms nepriklauso, nes tokių (duomenys neskelbtini) nėra. Iš surinktos atsakovo informacijos akivaizdu, kad jokia kritika R. K. atžvilgiu yra ne tik netoleruojama, bet ir žiauriai persekiojama. Tačiau atsakovas išvis netyrė šio prieglobsčio prašymo motyvo, o teismas nurodė, kad nei gyvendamas (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje pareiškėjas jokiu būdu neišreiškė savo pažiūrų; politinių pažiūrų turėjimas turi būti pasireiškęs bent kokia matoma veikla, jų išsakymu kitiems žmonėms, prisidėjimu ar parama pažiūras atitinkančiam judėjimui. Toks teismo politinių pažiūrų sąvokos aiškinimas prieglobsčio suteikimo kontekste prieštarauja oficialiai Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių reikalų komisaro valdybos sąvokos „politiniai įsitikinimai“ išaiškinimui.
4. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje jau aštuonerius metus (po dvejų metų galėtų gauti Lietuvos pilietybę), iki 2009 m. (kol turėjo leidimą dirbti, suteikus papildomą apsaugą) oficialiai dirbo, mokėjo mokesčius, pramoko kalbą. Įstatymo 128 straipsnis įpareigoja atsakovą atsižvelgti į teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turi pareiškėjo žmona, B. M. (gim. 1988 m. lapkričio 9 d.) ir Lietuvoje gimusi jo dukra S. K. (gim. 2010 m. gegužės 6 d.), esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius. Tačiau nei atsakovas, nei teismas šių individualių aplinkybių nenagrinėjo ir neatsižvelgė į jas.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad išvykimai į (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia grėsmės nebuvimą, būtina ištirti ir surinkti patikimus įrodymus, kokiu tikslu, kur buvo išvykęs prieglobsčio prašytojas. Apklausiamas ir teisme pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos sieną kirto vykdamas į (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. nei karto nebuvo (duomenys neskelbtini), o su (duomenys neskelbtini) valdžia kontaktų neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 64 – 66) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Remiantis Migracijos departamento 2010 m. spalio 8 d. pažyma Nr. RU-15/6-6-27 „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“, saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) per paskutinius keletą metų labai pagerėjo. Viena iš ES valstybių narių ambasadų RF pareiškė, kad saugumo padėtis pagerėjo, išlieka stabili, bet pažeidžiama. R. K. valdymas prilygsta diktatūrai, tačiau jei asmuo gyvena ramų gyvenimą nesikišdamas į politiką, tai jo gyvenimas yra normalus. Pasak (duomenys neskelbtini) asociacijos, dabar (duomenys neskelbtini) išvyksta iš respublikos dėl sunkios ekonominės padėties, o anksčiau – dėl saugumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1220/2010 ir 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010), kad (duomenys neskelbtini) iš esmės pasikeitė faktinė situacija ir tokie pasikeitimai yra svarbūs ir ilgalaikio pobūdžio; kad (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta. Remiantis surinkta informacija apie apelianto kilmės šalį, buvo pagrįstai konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.
2. Atsižvelgus į tai, kad apelianto pasakojimas apie individualias bylai reikšmingas aplinkybes akivaizdžiai skyrėsi nuo informacijos, kurią jis teikė prieš tai, Migracijos departamentas visiškai pagrįstai vertino jo pateiktus duomenis kritiškai bei vadovavosi prielaida, kad apeliantas stengiasi pateikti tokią informaciją, kuri būtų jam naudinga. Įvertinus apelianto pasakojimą kitos byloje esančios informacijos bei bendros padėties apelianto kilmės valstybėje kontekste, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad apeliantas nepateikė jokios objektyvios ir įtikinamos informacijos, leidžiančios manyti, kad kilmės valstybėje jam buvo grasinta, grėsė pavojus jo gyvybei, buvo panaudoti smurto veiksmai, jis buvo kankinamas, jo atžvilgiu panaudotos bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeidė jo žmogaus teises bei pagrindines laisves, arba kad tokio pobūdžio veiksmai galėtų jam asmeniškai grėsti grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju. Tai, kad pats apeliantas, nepaisant kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos pateiktų patikimų duomenų, iki šiol neigia lankymosi (duomenys neskelbtini) faktą, dar labiau pagrindžia Migracijos departamento kritišką poziciją vertinant apelianto pateikiamos informacijos atitikimą tikrovei. Atsižvelgus į paties apelianto pasakojimus apie jo gyvenimą (duomenys neskelbtini) iki ir po brolio sulaikymo, Migracijos departamentas tinkamai įvertino galimą grėsmę apeliantui dėl jo giminystės ryšių su broliu R. K. bei visiškai pagrįstai nustatė, kad jokio realaus persekiojimo pavojaus nėra.
3. Įstatymo 128 straipsnio nuostata taikoma priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, o ne sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamento 2011 m. kovo 30 d. sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apelianto išsiuntimo iš Lietuvos. Įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio apeliantui nesuteikimo, bus atskirai sprendžiamas klausimas dėl jo įpareigojimo išvykti arba išsiuntimo, tačiau ginčijamo sprendimo kontekste Įstatymo 128 straipsnis nėra taikomas.
4. Nors apeliantas savo skunde teigia, kad Lietuvoje gyvena jo žmona B. M. ir jų dukra S. K., tačiau, remiantis Lietuvos gyventojų duomenų bazės duomenimis, nei apeliantas, nei (duomenys neskelbtini) pilietė B. M. nėra sudarę santuokos, be to, negyvena kartu. Esant apelianto norui gyventi Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti dukros ugdyme, jam nėra ir nebuvo užkertamas kelias kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kitais, nesusijusiais su prieglobsčiu, pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento 2011 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (15/6-11)13PR-24 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K.“, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo 2009 m. liepos 10 d. prašymas dėl papildomos apsaugos suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio reikalavimų ir dėl to nėra priežasčių suteikti jam papildomą apsaugą.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentas sprendimą nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos taip pat buvo priėmęs 2009 m. rugpjūčio 20 d. (sprendimo Nr. (15/6-11)-13PR-154), tačiau šis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje A822-1536/2010, įpareigojant pareiškėjo 2009 m. liepos 10 d. prašymą dėl papildomos apsaugos nagrinėti iš naujo.
Paminėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog automatiškai suteikti papildomą apsaugą (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims paplitusio smurto per karinį konfliktą pagrindu jau nebegalima, o kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas individualiai, tai yra, tos aplinkybės, kad padėtis (duomenys neskelbtini) saugumo ir humanitarine prasme nėra stabili bei saugi, savaime negali būti pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą, nes jos neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, jog atsižvelgiant į bendrą saugumo padėties nestabilumą, nors jis ir nebėra absoliutaus masto, tuo pačiu turi būti vertinamos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjui kilmės šalyje grėstų realus pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu atsisakydamas suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, įvertino bendrąsias priežastis, o individualias priežastis, pagrindžiančias papildomos apsaugos prašymą, vertino nepakankamai išsamiai, todėl šį sprendimą įvertino kaip nepagrįstą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Atsižvelgdama į tai, kad ginčas byloje kilęs dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 66 straipsnį papildoma apsauga yra viena iš Lietuvos Respublikoje suteikiamo prieglobsčio formų. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje taikytina Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų, kurios 2 straipsnio e) punkte įtvirtinta, kad papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu laikomas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad, jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį, jam grėstų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurtinius veiksmus, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 ir 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga. Pagal paminėtos direktyvos 15 straipsnį smurto veiksmais laikoma mirties bausmė ar egzekucija arba prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės šalyje arba rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus konflikto metu.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) asmuo turi galimybę gyventi įprastą nepavojingą gyvenimą, todėl papildomos apsaugos suteikimas galimas tik įrodžius su asmeniu siejamas aplinkybes, dėl kurių buvimo asmeniui gali grėsti Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnyje nurodyti smurto veiksmai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytam byloje esančių duomenų – Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims 2009 m. birželio 8 d. rašto bei 2010 m. spalio 8 d. Migracijos departamento pažymos Nr. RU-15/6-6-27 – vertinimui, visiškai sutinka su teismo išdėstytais motyvais bei jų pagrindu padaryta išvada, kuri buvo paminėta aukščiau.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose panašiose bylose, priimtose šiai bylai aktualiu laikotarpiu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-196/2011, 2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-195/2011), taip pat yra konstatavęs, jog dėl pasikeitusios padėties (duomenys neskelbtini) bendrais pagrindais, nevertinant su konkrečiu pareiškėju susijusių individualių aplinkybių, nebėra pagrindo suteikti ar pratęsti papildomą apsaugą. Kaip jau minėta, analogiškai situacija (duomenys neskelbtini) vertintina ir šioje byloje.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog sprendžiant papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo klausimą vertintinos aplinkybės turi būti asmeninio pobūdžio, susijusios su būtent pareiškėjui gresiančiu pavojumi jo kilmės šalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, būtina patikrinti, ar antrą kartą Migracijos departamente nagrinėjant pareiškėjo 2009 m. liepos 10 d. prašymą suteikti papildomą apsaugą buvo tinkamai nustatytos ir įvertintos individualios aplinkybės, leidžiančios spręsti, jog pareiškėjui papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnį nesuteiktina.
Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su tuo, jog, pareiškėjo nuomone, buvo netinkamai įvertinta bendra saugumo padėtis (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, tokie argumentai šioje byloje negali būti laikomi pagrįstais, kadangi pareiškėjui papildoma apsauga gali būti suteikti tik įrodžius jam asmeniškai gresiantį pavojų kilmės šalyje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, gyvenantis Lietuvos Respublikoje nuo 2003 m., nė viename iš per šį laiką pateiktų prašymų suteikti papildomą apsaugą, nenurodė jokių asmeninio pobūdžio aplinkybių, o prašymus grindė bendra situacija (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma Migracijos departamento 2011 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. (15/6-11)24PR-24RN (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0425, T 3, b. l. 103–108), Lietuvoje tarptautinė apsauga nuo 2003 m. pareiškėjui būdavo suteikiama tik dėl nestabilios padėties (duomenys neskelbtini), o ne priežasčių, susijusių asmeniškai su juo ar jo šeimos nariais, tuo tarpu šiuo metu padėtis (duomenys neskelbtini) yra ženkliai pagerėjusi. Tuo remiantis, atmestinas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog turi būti atsižvelgiama į tai, kad prieglobsčio prašytojas jau anksčiau buvo gavęs tarptautinę apsaugą.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas paskutiniame prašyme suteikti papildomą apsaugą, kurio Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu netenkino, nurodė, kad jam politinis persekiojimas gresia dėl brolio, kurio veikla susijusi su pasipriešinimu valdžiai. Teisėjų kolegija pritaria teismo argumentams, kad pareiškėjo persekiojimo šiuo metu galimybė dėl jo brolio priklausymo kovotojams šioje byloje nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kadangi pareiškėjo brolis yra dingęs apytiksliai prieš 10 metų, t. y. nuo šio fakto yra praėję daug laiko. Be to, Migracijos departamento 2010 m. spalio 8 d. pažymoje „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ pažymima, kad buvusių eilinių kovotojų šeimos nariai nėra persekiojami. Pareiškėjas 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0425, T 3, b. l. 73–80) yra nurodęs, kad jo brolis „buvo tiesiog karys, neturėjo jokio laipsnio“. Teisėjų kolegijos nuomone, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja visiškai pagrįsta baimė, kad pareiškėjui dėl brolio veiklos jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo prieglobsčio prašymo motyvus dėl persekiojimo politinių pažiūrų pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas iš tiesų būtų reiškęs savo politines pažiūras ar dalyvavęs politinėje veikloje. Pabrėžtina, kad, kaip jau minėta, prašymas suteikti papildomą apsaugą galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jei egzistuotų pagrįsta baimė, kad pareiškėjo atžvilgiu bus atlikti 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai. Šiuo atveju pareiškėjas tik pateikia prielaidas, kad būdamas aršus (duomenys neskelbtini) valdžios ir R. K. režimo priešininkas, jis bus persekiojamas dėl politinių pažiūrų, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina realaus pavojaus egzistavimo pareiškėjui kilmės valstybėje.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo parodymai apklausų bei teismo posėdžių metu nėra nuoseklūs, prieštarauja vienas kitam, todėl pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma Įstatymo 83 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad jei nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu. Pažymėtina, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių rašytinių ar nuoseklių ir neprieštaringų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad atsitiks Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyti įvykiai.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat remiasi šeimos vienybės principu ir pabrėžia, kad Lietuvoje leidimą laikinai gyventi turi jo žmona bei Lietuvoje gimusi dukra. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju buvo nagrinėjimas papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui klausimas, tačiau pareiškėjas nebuvo padavęs prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo atveju ir atsakovas tokio pareiškėjo prašymo nenagrinėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal aplinkybes panašioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1777/2005) konstatavo, jog sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą, nėra vertinama, ar būtų pagrindas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju. Taip pat pabrėžtina, kad ginčijamu atsakovo sprendimu nebuvo išspręstas ir klausimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 128 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgdama į tai bei pritardama atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad pagal Įstatymo nuostatas šeiminiai ryšiai nėra priskiriami prieglobsčio suteikimo kriterijams, teisėjų kolegija analizuojamą pareiškėjo apeliacinio skundo motyvą atmeta kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo klausimą, negali būti remiamasi byloje pateikta Migracijos departamento 2011 m. liepos 27 d. išvada „Dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ Nr. (15/6-14)24PR-49(RN), kurioje siūloma (duomenys neskelbtini) pilietei B. M. suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje bei pakeisti jos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog bendra padėtis (duomenys neskelbtini) šioje išvadoje vertinama iš esmės taip pat kaip ir pareiškėjo atveju, tačiau B. M. atžvilgiu palanki išvada priimta, būtent įvertinus individualias aplinkybes, t. y. jog jai būtų sunku įsikurti (duomenys neskelbtini), nes jos su kilmės valstybe nesieja jokie ryšiai, ir kt. Be to, pabrėžtina, kad kito asmens prieglobsčio suteikimo bylos dokumentai nelaikytini įrodymais šioje byloje, kadangi jie priimti konkretaus asmens atžvilgiu ir šioje byloje nėra ginčijami.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str., 86 str.). Pritartina tiek teismo sprendime išdėstytiems motyvams, tiek jo padarytai išvadai, kad šioje byloje nėra Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą papildomos apsaugos suteikimui. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais ar kitais motyvais, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.