Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad Migracijos departamentas, remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. išvada, 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (15/6-11)13PR-24 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. K.“ nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes aplinkybės, dėl kurių ši apsauga buvo suteikta, išnyko, o naujos nebuvo nustatytos. Nurodė, kad jo prašymas neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų priežasčių. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, leidžiančios manyti, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo teisės. Pažymėjo, kad bendra saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) pagerėjo. Nuo 2003 m. Lietuvoje gyvenančio pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas buvo bendra, nestabili šalies vidaus būklė. Saugumo situacijai pagerėjus nenustatyta asmeninio pobūdžio priežasčių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, nes jis nepriklauso Migracijos departamento Pažymoje įvardytoms persekiojimo rizikos grupėms, asmeniškai nepatyrė persekiojimo veiksmų, politinėje veikloje (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, jokiai organizacijai nepriklausė, ryšių su kovotojais ar (duomenys neskelbtini) kareiviais neturėjo, veiklos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) valdžios organus, nevykdė. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai, dėl ko jo gyvybei gresia pavojus. Asmens, norinčio gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, anketoje pareiškėjas nurodė išvykimo priežastis, kad dėl karo (duomenys neskelbtini) bijo dėl savo gyvybės. Nurodė, kad buvo varžoma jo veiklos laisvė, ne kartą vyko kratos, tačiau sulaikytas nebuvo. 2003 m. spalio 13 d. Prieglobsčio prašytojo apklausos protokole nurodydamas duomenis apie patirtą persekiojimą pareiškėjas nurodė, kad šalyje nestabili padėtis, nuolat vykdomos kratos, dingsta žmonės, vagiami daiktai, niokojamas turtas. Bijo dėl savo gyvybės, nes yra šaukiamojo amžiaus, o tokie asmenys (duomenys neskelbtini) priskiriami rizikos grupei. Jo brolį (duomenys neskelbtini) 2003 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) kariškiai sulaikė ir išvežė. Nuo to laiko apie jį nėra informacijos. Pareiškėjas, bijodamas, kad jam nenutiktų kaip broliui, nusprendė išvykti. Pareiškėjas paaiškino, kad pats kariniuose veiksmuose nedalyvavo, o jo brolis (duomenys neskelbtini) kariavo pirmajame kare (duomenys neskelbtini). Norėdami sulaikyti brolį namuose dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) kariškiai. Pareiškėjas 2003 m. lapkričio 6 d. Migracijos departamento direktoriui pateikė prašymą nutraukti jo bylos nagrinėjimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes jis dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių nori prašyti leidimo laikinai apsigyventi. Pareiškėjas 2004 m. vasario 9 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių (Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriuje gautas 2004 m. kovo 15 d.). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas, grįžti į namus neturi galimybių. Jam kilmės šalyje gresia pavojus, nes (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai ir valstybės pareigūnai diskriminuoja (duomenys neskelbtini) tautybės asmenis. Prašymo dėl pabėgėlio statuso nagrinėjimas nutrauktas Migracijos departamento 2004 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-14)-H-863.Tuo pačiu sprendimu pareiškėjui leista laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Pareiškėjas 2005 m. liepos 18 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą. Prašyme nurodė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad (duomenys neskelbtini) tebevyksta karo veiksmai, neturi persikėlimo (duomenys neskelbtini) viduje galimybės dėl privalomos registracijos bei su tuo susijusių teisių į socialinę, ekonominę bei teisinę apsaugą ir (duomenys neskelbtini) teisių pažeidinėjimo. Migracijos departamentas 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (15/6‑15)‑13PR-217 nusprendė pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą. Pareiškėjas 2006 m. birželio 27 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) vis dar vyksta karo veiksmai, todėl negali grįžti į savo šalį. Prašyme nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2005 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 13PR-224 pareiškėjui suteikė papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2007 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karas, žudomi žmonės, pažeidžiamos teisės, (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys persekiojami dėl tautybės. Prašyme nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir 2005 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (15/6-13)-13PR-231-24PR-73 pareiškėjui suteikė papildomą apsaugą. Pareiškėjas 2008 m. birželio 5 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) tebevyksta karo veiksmai, grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Migracijos departamentas 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (15/6-13)-13PR-210 pareiškėjui suteikė papildomą apsaugą. Pareiškėjas 2009 m. liepos 10 d. pateikė prašymą suteikti papildomą apsaugą, nurodydamas, kad šiuo metu į savo kilmės šalį sugrįžti negali, nes ten vis dar vyksta kariniai veiksmai, grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Jam gimtinėje gresia politinis persekiojimas dėl brolio (duomenys neskelbtini). Prašyme detalizavo, kad grėsmė kyla dėl to, kad jo brolis (duomenys neskelbtini) susijęs su pasipriešinimu valdžiai. Migracijos departamentas 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (15/6-11)13PR-154 nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė įsigaliojus sprendimui svarstyti klausimą dėl jo įpareigojimo išvykti iš šalies arba išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi įpareigojant pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo nagrinėti iš naujo. Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jam buvo nesaugu asmeniškai. Jam grasino (duomenys neskelbtini) karinės ir tvarkos palaikymo struktūros dėl to, kad jo brolis dalyvavo I ir II karo veiksmuose. Pareiškėją kaltino, kad jis padeda broliui. Nurodė, kad 2003 m. buvo sulaikytas vietinių tvarkos saugotojų. Oficialių kaltinimų nepateikė, bet žodžiu teigė, kad pareiškėjas yra karių padėjėjas. Po sulaikymo iš karto išvyko. Nurodė, kad nėra oficialioje paieškoje, nebent regioninėje paieškoje. Nurodė, kad, jei grįžtų į (duomenys neskelbtini), turėtų įsidarbinti, būti kieno nors pusėje, tačiau to nenori. Mano, kad grįžęs pradingtų be žinios arba jo prašytų bendradarbiauti, o jei nesutiktų, vėl dingtų. Dingusių žmonių statistika neskatina pareiškėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Jei 2003 m. grėsė grėsmė, tai dabar dar labiau gresia. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 87 straipsniu, Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva) 2 straipsnio e) papunkčiu, 15 straipsniu. Atkreipė dėmesį, jog Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims 2009 m. birželio 8 d. rašte suformuluota pozicija, kad (duomenys neskelbtini) reikšmingai sumažėjo karo veiksmų lygis ir apimtis bei pagerėjo saugumo padėtis, plataus masto karo veiksmai iš esmės baigėsi, o ginkluotų susirėmimų metams bėgant labai sumažėjo, bendra konflikto apimtis ir intensyvumas labai sumažėjo. Atsižvelgiant į tai rekomenduojama nenagrinėti (duomenys neskelbtini) pateiktų prašymų tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitęs visuotinis smurtas. Kitų rekomendacijų ir padėties vertinimų Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiasis komisaras nėra pateikęs. Pažymėjo, jog Pažymoje išdėstytas situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimas iš esmės nesiskiria nuo pateikto Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims 2009 m. birželio 8 d. rašte. Abiejuose dokumentuose pažymėta, kad padėtis (duomenys neskelbtini) nėra stabili ir saugi, tačiau įvertinus pateiktus duomenis matyti, kad ji negali būti vertinama kaip visuotinis smurtas. Pažymos 2.2 punkte pažymėta, kad gyvenant normalų gyvenimą ir nesikišant į politiką asmens gyvenimas yra normalus. Teigė, kad asmuo turi galimybę gyventi įprastą nepavojingą gyvenimą, dėl ko papildomos apsaugos suteikimas galimas tik įrodžius su asmeniu siejamas aplinkybes, dėl kurių buvimo asmeniui gali grėsti Direktyvos 15 straipsnyje nurodyti smurto veiksmai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2003 metų ir per šiuos metus yra rašęs eilę prašymų dėl papildomos apsaugos pagrindimo. Nei viename iš šių prašymų jis nenurodė jokių asmeninio pobūdžio aplinkybių, o prašymus grindė tik bendra situacija (duomenys neskelbtini). Tik paskutiniame 2009 m. liepos 10 d. prašyme suteikti papildomą apsaugą jis nurodė, kad gimtinėje politinis persekiojimas gresia dėl brolio (duomenys neskelbtini), kuris susijęs su pasipriešinimu valdžiai. Kadangi 2003 m. spalio 13 d. apklausa buvo vykdoma dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjas buvo įspėtas pateikti visus turimus dokumentus ir paaiškinimus dėl prašymo motyvų, teismo vertinimu, argumentai dėl nereikalingo nurodyti tikslius faktus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo pagrindą gauti papildomą apsaugą dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), laikomi nepagrįstais. Teismas pastebėjo, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jo brolis be žinios dingo 2001 metais. Tuo tarpu 2003 m. spalio 13 d. Prieglobsčio prašytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, kad jo brolį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kariškiai sulaikė ir išvežė dviem metais vėliau, tik 2003 m. vasario 10 d. Tame pat protokole grėsmę sau pareiškėjas siejo ne su brolio veikla, o su šaukiamojo amžiaus suėjimu. Rusų kariškių lankymąsi namuose pareiškėjas siejo tik su noru sulaikyti brolį, o ne su jo paties veikla ar asmeniu. Tai, kad brolio veikla sukėlė jam persekiojimo grėsmę pirmą kartą nurodė tik Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu. Teismas atkreipė dėmesį ir į dar vieną pareiškėjo paaiškinimų neatitikimą. 2003 metais pildytoje anketoje pareiškėjas nurodė, kad nebuvo sulaikytas, o 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu teigė, kad jis išvyko po sulaikymo. 2011 m. vasario 3 d. apklausos metu teigė, kad nėra oficialioje paieškoje, nebent regioninėje paieškoje, o teismo posėdyje aiškino, kad net internete yra sąrašai asmenų, kurie persekiojami dėl to, kad priklauso kovotojų šeimoms, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šių sąrašų neatspausdino pateikti atsakovui ar teismui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2007 m. birželio 29 d. gavo (duomenys neskelbtini) pasą, tačiau paso išdavimo procedūros metu jokių veiksmų (duomenys neskelbtini) prieš jį nesiėmė, kas leidžia teigti, kad valstybės įstaigos nesiekia jo sulaikyti. Teismo nuomone, tokie faktai leidžia laikyti, kad pareiškėjas siekdamas gauti papildomą apsaugą pateikia prieštaringus faktus ir paneigia jo teisę naudotis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje numatyta privilegija, kad visi nurodyti duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Teismas pareiškėjo teiginius dėl brolio veiklos pagrindu kylančios grėsmės laikė nepagrįstais ir dėl to, kad nuo brolio dingimo praėjo jau 10 metų, (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina ir sesuo, kurioms per tuos metus nieko neatsitiko, nors jos taip pat yra artimos (duomenys neskelbtini) giminaitės. Kaip persekiojimo rizikos grupė Pažymos 2.2.5 punkte nurodyti dabartinių kovotojų šeimos nariai. Pareiškėjas teigia, kad brolis yra dingęs prieš 10 metų, todėl, teismo vertinimu, tokį laiką jis jau negali būti laikomas kovotoju. Dėl paminėto persekiojimo galimybė dėl brolio (duomenys neskelbtini) priklausymo kovotojams nenustatyta. Kitu pagrindu pareiškėjas nurodo oponavimą R. K. ir Rusijos valdžiai. Tačiau teismas pastebėjo, jog pareiškėjas nei gyvendamas (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje jokiu būdu neišreiškė savo pažiūrų. Jis nedalyvavo politiniuose judėjimuose, nebendravo su prieš R. K. pasisakančiais aktyvistais, nedalyvavo jokiose už valdžios pasikeitimą veikiančiose organizacijose, nors tam turėjo visas galimybes. Tai, kad turėdamas visas sąlygas veikti, pareiškėjas nereiškė politinių pažiūrų, teismo nuomone, neleidžia laikyti, kad jis ketina pažiūras reikšti ateityje, dėl ko jam galėtų kilti grėsmė kaip R. K. oponuojančiam asmeniui. Pažymėjo, jog politinių pažiūrų turėjimas turi būti pasireiškęs bent kokia matoma veikla, jų išsakymu kitiems žmonėms, prisidėjimu ar parama pažiūras atitinkančiam judėjimui. Kada pažiūros yra reiškiamos tik prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu siekiant gauti tarptautinę apsaugą bei esant faktais patvirtintų įtarimų dėl pareiškėjo nesąžiningumo pateikiant informaciją, negalima laikyti, kad jos yra nuoširdžios, o ne dėstomos siekiant asmeniui reikalingų tikslų. Tuo remdamasis teismas nelaikė, kad pareiškėjui kyla grėsmė dėl jo politinių pažiūrų. Pažymėjo, jog Migracijos departamento byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas dažnai kerta Lietuvos Respublikos sieną. Pastebėjo, jog dėl šių kelionių pareiškėjas teismui jokių konkrečių paaiškinimų nepateikė. Vertino, jog automobilių varymas į (duomenys neskelbtini) nėra įtikinama sienos kirtimo priežastis, nes jokių konkrečių aplinkybių nebuvo nurodyta. Atkreipė dėmesį, jog 2009 m. liepos 10 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jis vyksta į (duomenys neskelbtini), kur gyvena giminaičiai. Kartu su šiuo paaiškinimu pareiškėjas atsisakė pateikti jam išduotą pasą. Išanalizavęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad nėra Įstatymo 87 straipsnyje išvardintų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą papildomos apsaugos suteikimui. Paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, faktas nenustatytas, nes padėtis (duomenys neskelbtini) netraktuojama kaip visuotinis teroras, o kitos asmeninio pobūdžio priežastys, leidžiančios priskirti pareiškėją rizikos grupei, neįrodytos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nėra svarstęs vidinio persikėlimo galimybės pareiškėjui, tačiau pareiškėjo nurodytas faktas, kad jo sesuo šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), leidžia teigti, kad tokia pat persikėlimo galimybe galėtų pasinaudoti ir pareiškėjas. Įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra pateikęs tokios informacijos, kuri teismui leistų spręsti apie tai, kad pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl baimės, susijusios su grėsme, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ar grėstų realus pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos.