Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. 2016 m. balandžio 11 d., apie 14.00 val., gyvenamajame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., mažametės Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje pažeisdamas jos teises garsiai šaukė, naudojo fizinį smurtą ar kitaip elgėsi agresyviai B. M. atžvilgiu, dėl ko mažametė labai išsigando ir bijojo.

Teisme N. G. savo kaltės dėl šio jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino, su pažeidimu nesutiko, parodė, kad tuo metu, kai skambino mama L. G., su tėčiu darbavosi fermoje, buvo 2016-04-11. Ji skambino tėčiui į telefoną ir pasakė, kad yra sumušta, kad ją sumušė B. Tada jie viską metę ir nuvyko į vietą, rado mamą, kuriai buvo prabrėžta akis, sumušta lūpa. Tame name du kambariai ir virtuvė, jis buvo tik virtuvėje ir matė B. sėdintį kambaryje. Jie visi ėjo į namo vidų: jis, mama ir tėvukas, matė, kad močiutė tvarkė virtuvę, kiek žino, virtuvėje prie stalo anūkė ruošė pamokas, tačiau jis jos nematė. Mama buvo iškvietusi vaikų teisių tarnybą. Buvo šaršalas, visi rėkavo. Mamai liepė kviesti policiją, tada jie išėjo į lauką ir laukė policijos. Jis ant B. tik šūkavo, šaukė: „eik lauk, parazite“, bet nesikeikė, jo kumščiais nemušė, smūgių jam nesudavė. Jis mažametę pamatė tik pro langą, kai jis jau buvo lauke, ji vaikščiojo namo viduje. Mama jau ne pirmą kartą sumušta B., bet dėl to anksčiau jie nekviesdavo policijos. Būti tame name B. nėra leista, namas buvo išnuomotas moteriai su 2-3 vaikais. Namas priklauso jo mamai, ji prižiūri tvarką, todėl ir prasidėjo konfliktai, kai mama pradėjo lankytis ir žiūrėti tvarką. Praėjus maždaug savaitei po šio įvykio šie žmonės iš namo išsikėlė.

Liudytojas B. M. teisme parodė, kad ruošėsi į darbą, kai atvažiavo L. G., jos eiti į namo vidų neleido, nes namie nieko nebuvo. Anūkė Ž. M. į namus iš mokyklos grįžinėjo su močiute S. M., namuose miegojo du vaikai, vienam 2 metai, kitam 5, todėl L. G. ir neleido į vidų. Močiutė globoja tuos vaikus, nes pati mama atsisakė vaikų. L. G. neįleido, nes jei išnuomoji namą, tai ir tokiu atveju kažkiek privatumo reikia laikytis. Tada viskas ir prasidėjo, kad jis toks ir anoks, ji puolė ant jo. Jis ją tik pastūmė, o ji tuojau už telefono ir iškvietė vyrą su sūnumi. Jis jos nemušė, jis nuo jos tik gynėsi. Kai jis ją pastūmė, ji nenugriuvo. Po to jis nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos, kai tuo tarpu atvažiavo vyras su sūnumi ir puolė ant jo. S. M. su anūke į namus jau buvo parėjusi. Visi buvo viduje, sūnus jam davė į gerklę, į šoną, buvo nukritęs nuo sofos. Jį mušė sūnus N. G., jo mama L. G. sakė: „duok“, o tėvas M. G. sūnui sakė: „duok, kad neliktų žymių“. Jis jam sudavė 2 kartus kumščiu, ar koja jam spyrė, nepamena, žymių neliko, smūgiai buvo stiprūs. Kambaryje tuo metu buvo ir mažametė Ž. M., ji ruošėsi persirengti, bet nespėjo. N. G. šūkavo, buvo agresyvus. Jis pats turi neįgalumą dėl širdies ir cukraligės, buvo sukilęs spaudimas. Pusę etato jis dar dirba įmonės sargu. Viską matė jo draugė S. M., jos anūkė Ž. Po to iškvietė greitąją ir policiją, tą dieną jis į darbą ir nebenuvažiavo. S. M. jo sugyventinė, su ja kartu apie 10 metų. Jie nuomojosi iš L. G. namą, dabar po konflikto jie išsikraustė. Tuo metu anūkė buvo išsigandusi, ji buvo gal 3 metrų atstumu.

Liudytoja S. M. teisme parodė, kad su anūke Ž. M. ėjo iš mokyklos namo, kai jas (duomenys neskelbtini) sustabdė L. G., ji buvusi namo, kurį nuomojosi, šeimininkė, jos pasišnekėjo apie tai, kaip jie gyvena. Po to ji jas aplenkė, ji buvo su mašina, atvažiavo pas juos ir jos pareinančios laukė, kalbėjosi, kodėl čia siena aptaškyta, ji pasakiusi, kad nuvalys. Tada išėjo jos draugas B. M. L. G. norėjo eiti į vidų, bet B. laikė ranką, tada L. G. jo paklausė: „ką tu čia veiki?“. L. G. norėjo įeiti į kambarį, o B. neleido, tada jie apsistumdė, vienas kitam į veidą sudavė. L. G. sudavė pirma. Jie vienas kitam su kumščiais sudavė, atrodo, po vieną smūgį. Tada visi suėjo į kambarį ir L. G. iš paskos. Ji ant jos pradėjo rėkti, kad namuose netvarka. Daugiausia kambaryje L. G. aiškinosi su B., ten buvo ir mergaitė, nes ji tame kambaryje persirenginėjo. Po 5-7 minučių atvažiavo tėvas ir sūnus. Pastarasis iš karto smūgiuoti B. O mergaitė tuo tarpu stovėjo ir visa drebėjo, buvo išsigandusi, verkė. Viskas vyko kambaryje ir tame kambaryje buvo mergaitė. Kitame kambaryje dar du maži vaikai buvo. Smūgių buvo, bet kiek negali pasakyti, jis sudavė rankomis ir spyrė kojomis. Tuo metu B. M. nespėjo nei šaukti, nei suduoti. Viskas baigėsi, kad B. iškvietė policiją, atvažiavo įgaliotinis.

Liudytoja L. G. teisme parodė, kad važiavo pas S. M., nes buvo trys mėnesiai, kaip nemokėta už elektrą. Ji ją į namą priėmė su dviem vaikais, daugiau ten nieko negalėjo būti. Ji nuvažiavo į savo namą, ją pasitiko B. Ji norėjo įeiti į vidų, tada pirmą smūgį gavo į akį, akis buvo mėlyna. Po to ji jį pastūmė, muštis ji nelabai moka, tada gavo į lūpą. Jie tada susiėmė virtuvėje. Prie jos jokių vaikų nebuvo. Tada paskambino vyrui, pasakė, kad ją užpuolė ir sumušė. Liepė nieko nedaryti, tada atvažiavo vyras su sūnumi. Viskas buvo virtuvėje, vaikai buvo kitame kambaryje, o B. buvo kambaryje, tame kambaryje jokių vaikų nebuvo, jis iš ten šūkavo. Ji tuo metu konfliktavo su S. dėl netvarkos namuose. Viskas buvo virtuvėje, sūnus nebuvo įėjęs į kambarį, kur sėdėjo B. Sūnus nemušė B. Tada išėjo į lauką, iškvietė vaikų teises ir policiją. Be to, S. M. prie fermos (duomenys neskelbtini) nebuvo sutikusi ir su ja nekalbėjo.

Policijos įstaigos atstovas E. J. teisme paaiškino, kad jam atvažiavus į vietą ir užėjus į namo vidų, ten nebuvo tokia jau bloga padėtis, buvo gauti du iškvietimai ir du protokolai-pareiškimai. Pirmas pranešė B. M., kadangi pranešimas buvo susijęs su mažamečiu vaiku, o pas juos pranešimai yra suskirstyti į kategorijas A, B, C pagal įvykio reagavimą. Kadangi buvo mažamečiai vaikai, tai A įvykis ir jie atvažiavome gal po kelių minučių. Lauke rado stovinčius L. G. ir N. G. Iš tiesų L. G. buvo praskelta lūpa, perbrėžta nosis, ji sakė, kad ją sumušė namo viduje B. M. Įėjus į namo vidų, jis sėdėjo ant sofos, jo krūtinė buvo perbrėžta, lūpos kruvinos, jis labai drebėjo. B. M. pasakojo, kad įvyko grumtynės prie laiptų, po to atvažiavo sūnus ir jį ant sofos sumušė. Aiškinantis aplinkybes, užėjo į vidų N. G. ir L. G., jie pradėjo šaukti, o durys į kambarį buvo pradarytos, ten buvo trys vaikai. Jis jiems pasakęs, kad išeitų iš patalpos, kad yra vaikai ir pažeidžia jų teises. Tuo metu atvažiavo patruliai, kurie taip pat reagavo į įvykį, jie užėjo į vidų ir jie bendravo su nukentėjusiuoju. N. G. pasakė kategoriškai, kad jis nieko nedarė, kad jis visiškai ne prie ko. Patruliai įvertinę situaciją, jį sulaikė ir išvežė į sulaikymo patalpas, tada jie pasiliko su L. G., jie iškvietė greitąją pagalbą, nes B. M. jautėsi blogai. Atvažiavusi greitoji nusprendė, kad jį reikia vežti į ligoninę. Buvo du protokolai-pareiškimai, dėl kiekvieno atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlė pareiškėjams kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Iškart po įvykio jis, globėjos leidimu, bendravo su mergaite, ji papasakojo, kad iš tiesų buvo išsigandusi, todėl, remiantis mergaitės parodymais, priėmė sprendimą, kad N. G. taip elgdamasis pažeidė vaiko teises.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu N. G. savo kaltės padarius teisės pažeidimą nepripažino, neigė pažeidęs vaiko teises, nurodė, kad jis ant B. M. tik šūkavo, šaukė: „eik lauk, parazite“, bet nesikeikė, jo kumščiais nemušė, smūgių jam nesudavė, be to, tuo metu jo akivaizdoje jokio mažamečio vaiko nebuvo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia nuoseklūs, logiški policijos pareigūno, nedelsiant atvykusio į iškvietimo vietą ir ją apžiūrėjusio, E. J. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad įvykio vietoje, namo kambaryje, rado ir bendravo su mažamete mergaite, kuri buvo labai išsigandusi, nurodė, kad ją išgąsdino vadinamos tetos L. G. sūnaus panaudotas fizinis smurtas prieš jos vadinamą senelį B. M., matė, nes buvo tame pačiame kambaryje, kaip pastarajam jis sudavė, dėl ko ji labai išsigando ir bijojo, jis ją ramino, be to, ant paties B. M. kūno matėsi perbrėžta krūtinė, lūpos buvo kruvinos, labai drebėjo, dėl ko netikėti mergaite nebuvo pagrindo, įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės jos vidinę būseną tik patvirtino, todėl netikėti šio pareigūno paaiškinimais nėra pagrindo, duomenų, kad jis turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją, byloje nėra, be to, šiuos jo paaiškinimus objektyviai patvirtina ir jiems neprieštarauja ištirta ir įvertinta bylos rašytinė medžiaga, būtent, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad N. G. žodinio konflikto metu garsiai šaukė ir kelis kartus sudavė B. M., buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, visą konfliktą matė ir labai išsigando mažametė Ž. M., kuri buvo kambaryje ir persirenginėjo, kai atvyko N. G. ir pradėjo mušti jos senelį B. M., ji labai išsigando ir verkė, bet į ją niekas nekreipė dėmesio, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad mažametė Ž. M. buvo labai išsigandusi, verkė, pačios Ž. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad dėl N. G. agresyvių veiksmų senelio B. M. atžvilgiu ji labai išsigando, verkė, bei šios medžiagos ir joje esamų duomenų visuma tik neginčijamai patvirtina N. G. neteisėtą veiką, užtraukiančią administracinę atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą, kurio akivaizdoje jo senelio atžvilgiu elgėsi agresyviai, tuo jam sukeliant išgąstį ir baimę, abejoti jo kalte nėra pagrindo. N. G. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią pagrindžia tik bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų jo tėvų L. ir M. G. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriuos paneigia visos šios bylos objektyvių įrodymų visuma, todėl teismas juos atmeta ir nesiremia, minėtų asmenų paaiškinimus vertina kaip siekį padėti kaltininkui išvengti administracinės atsakomybės ar bandymą suklaidinti teismą. N. G. inkriminuota veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

N. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, galiojančių administracinių nuobaudų, remiantis pateikta byla ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neturi, šios sudėties pažeidimas pavienis ir atsitiktinis, bei įvertinus šių duomenų visumą, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, N. G. už šį pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, įspėjant pažeidėją, jog už panašius veiksmus ateityje, priešingus vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams, bus skiriama griežtesnė administracinė nuobauda (ATPK 23 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 181³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.