Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-930/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-11
Bylos Nr.
2-930/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltermos ranga“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramūnstata“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-930/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltermos ranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3494-623/08 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramūnstata“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltermos ranga“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Ramūnstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Baltermos ranga“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo 123 283,06 Lt skolos, 7 441,58 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant - pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankuose. Nurodė, kad atsakovas, sudaręs su su ieškovu sutartį, jau po mėnesio pradėjo vengti vykdyti savo įsipareigojimus, priimti iš ieškovo atliktus darbus, pradėjo atleidinėti darbuotojus, atsakovo įsiskolinimo suma yra didelė, tikėtina, jog atsakovas ir toliau vengs savo įsipareigojimų vykdymo, ko pasėkoje teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį 130 724,64 Lt vertės turtą uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (LR CPK 148 str. 1 d.). Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, be to, atsakovas vengia vykdyti prievolę, todėl yra pagrindas teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas sprendė, jog minėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas atitiks abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Baltermos ranga“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

Nėra aplinkybių, įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas vengs teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo nurodytas pagrindas, kad ieškinio suma didelė, negali būti pakankamas taikyti laikinąsias priemones, nes atsakovas turi pakankamai turto, yra stabiliai veikianti, pelninga įmonė, 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovo turtas sudarė 3 604 449 Lt, todėl teigti, jog ieškiniu prašoma priteisti 130 724,64 Lt suma atsakovui yra didelė – nėra pagrindo. Teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą atsakovui, dėl ko atsakovas neteko galimybės pasisakyti dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu buvo pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Ieškovas tokią grėsmę patvirtinančių aplinkybių nenurodė. Remiantis suformuota teismų praktika, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra ypač svarbus teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui ir kitiems su jo veikla susijusiems asmenims. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės privalo būti proporcingos siekiamiems tikslams – turi būti apsaugoti ir kreditoriaus, ir skolininko interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Ramūnstata“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog iš antstolės V. M. 2008 m. lapkričio 7 d. pažymos matyti, jog VĮ ,,Regitra“ bei VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, skolininkui priklausančio registruotino turto nenustatyta, o atsakovo vardu atidarytose sąskaitose esantis pinigų likutis tesudaro 967,78 Lt. Ieškovo nuomone, su atskiruoju skundu atsakovo pateikti įrodymai tik klaidina teismą, nes šiandieninė atsakovo finansinė būklė sunki, o tai leidžia daryti išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti, bet ir pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai neinformavo jo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, yra atmestini. CPK 148 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus apie tai atsakovui, jeigu yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslinga nagrinėti pranešus atsakovui ar jam nepranešus, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo reiškiamą didelę ieškinio sumą – 130 724,64 Lt, turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir, areštuodamas minėtos vertės atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba jo esant nepakankamai - skolininko pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent toks minėtų priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje-komercinėje veikloje. Atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovo kartu su atsiliepimu pateiktos antstolės V. M. 2008 m. lapkričio 7 d. pažymos matyti, jog atsakovas registruoto turto neturi, o tai patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą.

.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisNijolė Piškinaitė