Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-232-369/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-03-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-143-369/2013Nutartis · 2013-02-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-27
Bylos Nr.
1-232-369/2012
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02324-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Danguolė Elena Mikalauskaitė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-232-369/2012Proceso Nr. 1-18-1-02324-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3., 1.2.4.8.1.(S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,nukentėjusiajai ir mažamečių nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovei E. J.,advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei,vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d., 140 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-12-24 apie 19.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, dešinės rankos delnu sudavė mažamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. vieną kartą per kairįjį skruostą, sukeldamas jam fizinį skausmą bei dešinės rankos delnu, tyčia, sudavė vieną smūgį mažamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. per pakaušį, sukeldamas jam fizinį skausmą.

A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-01-11 apie 7.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, turėdamas tikslą iš E. J. atimti raktus nuo sandėliuko, sugriebė ją už megztuko apykaklės ir patempė. E. J. praradus pusiausvyrą ir nugriuvus ant žemės, A. J. atsisėdo ant jos krūtinės ir spausdamas savo kūno svoriu, tyčia sukeldamas jai fizinį skausmą. Pamatęs, kad E. J. raktus laiko dešinėje rankoje, A. J. sugriebė jos dešinę ranką ir tyčia stipriai ją spaudė, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pateiktame kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, mažamečių sūnų nemušė ir fizinio skausmo jiems nesukėlė. Kaltinamasis nurodė, kad 2011-11-24, su buvusia sutuoktine – nukentėjusiąja E. J., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems susipykus, kilo šeimyninis konfliktas ir buvusi žmona, jam keršydama, tyčia iškvietė policijos pareigūnus ir melagingai jį apkaltino, kad naudojo smurtą prieš mažamečius vaikus. Teismui paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi atskirai nuo nukentėjusiųjų, neturėjo kur nakvoti, todėl su buvusios žmonos sutikimu apsigyveno jų butui priklausančiame sandėliuke, kuris yra namo rūsyje. 2012-01-11 norėjo iš sandėliuko pasiimti dokumentus ir paprašė buvusios žmonos, kad ši jam duotų raktus. E. raktų nedavė ir kartu su juo nusileido į rūsį. Atrakinus sandėliuką jis paprašė, kad E. leistų sandėliuke pailsėti (pamiegoti) ir paprašė palikti jam raktus. Nukentėjusioji raktų nedavė ir užrakino sandėliuko duris. Jiems einant link išėjimo iš rūsio, jis sugriebė už raktų, kuriuos E. laikė rankoje ir pabandė juos ištraukti. Įvykus susistumdymui E. nugriuvo ant grindų. Ant E. krūtinės jis nebuvo atsisėdęs ir tyčia jos nepargriovė. Jos rankos nespaudė, tik traukė raktus. Fizinio smurto buvusios žmonos atžvilgiu nenaudojo ir fizinio skausmo nesukėlė. Ištraukęs iš E. rankos raktus pabėgo. Vėliau buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, jo apklausą vykdžiausi policijos pareigūnė patarė jam prisipažinti ir pažadėjo, kad netrukus bus paleistas į laisvę ir jam bus paskira švelni bausmė. Kadangi ketino išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl patikėjęs policijos pareigūnės pažadais pasirašė ant tuščių apklausos lapų, kad prisipažįsta kaltu. Tačiau iš tikrųjų, tokių parodymų, kurie užfiksuoti įtariamojo apklausos metu, jis nedavė. Šiuos parodymus, kad pilnai prisipažįsta kaltu dėl jam pateiktų įtarimų bei tai, kad neneigė, jog smurtavo prieš mažamečius savo vaikus bei buvusią sutuoktinę, galimai „sukūrė“ jo apklausą atlikusi tyrėja. Šie parodymai gauti apgaulės būdu ir yra neteisingi. Kaltės neprisipažįsta, nes fizinio smurto mažamečių sūnų bei buvusios sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. (įtarimo pateikimas 2011-12-25), kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvusios žmonos ir vaikų jis nemušė (b. l. 35, 38).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. (įtarimo pateikimas 2012-01-19), savo kaltę pripažino ir nurodė, kad mažamečiui sūnui A. nesmarkiai sudavė dešinės rankos delnu per kairį skruostą, o mažamečiui sūnui A. – stumtelėjo ranka į pakaušį. 2012-01-11 namo rūsyje patempė buvusią žmoną – E. J. už megztuko ir ši netekusi pusiausvyros nukrito ant rūsio grindų ir galimai ją „užgavo“ traukdamas raktus iš jos rankos delno (b. l. 47-51).

Byloje yra duomenys, kad 2011-12-24 22.07 val. A. J. organizme rasta 2.34 % alkoholio (b. l. 32), o 2012-01-11 9.11 val. 2.93 % alkoholio (b. l. 43).

2011-12-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, kaltinamajam A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas 3 mėnesių laikotarpiui gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios E. J. ir mažamečių A. ir A. J., įpareigojant su jais nebendrauti, neieškoti ryšių ir nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 58).

Apklausta teisme nukentėjusioji E. J. paaiškino, kad kartu su vaikais: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), I. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Anksčiau kartu su jais gyveno ir jos vyras – kaltinamasis A. J.. Po santuokos nutraukimo teismas priėmė sprendimą A. J. iškeldinti iš buto, tačiau iš buto jis neišsikraustė. 2011-12-24 neblaivus A. J. ėmė jai reikšti pretenzijas ir kilo barnis. Prie tėvo priėjęs mažametis sūnus – A., paprašė nusiraminti, tačiau šis liepė pasišalinti ir sudavė sūnui per veidą. Sūnus pradėjo verkti. Kai kaltinamasis sudavė ir kitam sūnui – A., ji iškvietė policijos pareigūnus. Vaikai patyrė fizinį skausmą, nes jiems skaudėjo. Į medicinos įstaigas ji nesikreipė ir medikai vaikų neapžiūrėjo. Buvęs vyras taip elgiasi ne pirmą kartą. Ir anksčiau į namus buvo kviečiami policijos pareigūnai, o ji rašydavo pareiškimus dėl netinkamo sutuoktinio elgesio. Paleistas iš policijos komisariato, A. J. prašė, kad leistų jam sugrįžti į namus, tačiau ji nesutiko. Kaltinamajam paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi, A. J. beveik kas dieną eidavo ir prašydavo įleisti į butą, nes jis neturi kur miegoti. Kadangi ji nesutiko A. J. įsileisti į butą, šis paprašė raktų nuo rūsio, kad galėtų pasidėti savo daiktus. Gavęs raktus, buvęs vyras rūsyje įsirengė gyvenamąją patalpą. Įjungus jo atsineštus elektros prietaisus, name dingdavo elektra, todėl kažkas iš kaimynų iškvietė elektrikus, o šie policijos pareigūnus, kurie liepė buvusiam vyrui apleisti rūsį, o jai grąžino rūsio raktus. Po kurio laiko, buvęs vyras vėl pradėjo vaikščioti prie jų namo, skambinėti į duris ir vėl prašyti rūsio raktų, tačiau ji atsisakė tai padaryti. 2012-01-11, apie 7.30 val. kaltinamasis paskambino į buto duris ir paprašė duoti raktus nuo rūsio, nes nori pasiimti paliktus dokumentus. Ji atsakė, kad raktų neduos, tačiau gali kartu su juo nusileisti į rūsį. Nusileidus į rūsį, buvęs vyras ėmė prašyti leisti jam rūsyje išsimiegoti, nes neturi kur gyventi. Ji atsakė, kad gali kreiptis į nakvynės namus, atsisakė įleisti į sandėliuką ir užrakino duris. Jiems einant iš rūsio, kaltinamasis sugriebė ją už megztinio apykaklės, ir stipriai patempė atgal. Praradusi pusiausvyrą ji nugriuvo ant betoninių rūsio grindų. Jai nukritus, buvęs vyras, visu svoriu atsisėdo ant jos krūtinės, nugara jai į veidą. Ji pajuto fizinį skausmą krūtinėje, nes ją stipriai spaudė. Ant jos sėdėdamas, kaltinamasis jos kelnių kišenėse ieškojo sandėliuko raktų, tačiau raktus ji laikė rankoje, todėl jų nerado. Kaltinamasis vis sėdėjo ant jos krūtinės ir ją spaudė, todėl ji ėmė dusti ir bandė jį nustumti, tačiau tai padaryti nepavyko. Tuo metu A. J. pamatė, kad rankoje ji laiko sandėliuko raktus ir sugriebęs stipriai suspaudė jos ranką. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, nes rankoje laikyti raktai įsispaudė jai į delną. Ji atgniaužė pirštus ir A. J. pagriebęs raktus iš rūsio pabėgo, o ji apie incidentą pranešė policijos pareigūnams.

Apklausti teisme mažamečiai nukentėjusieji A. ir A. J. patvirtino, kad jų tėtis – kaltinamasis A. J. prieš juos naudojo fizinį smurtą ir teigė, kad jiems geriau, kai tėtis su jais nebegyvena.

Apklausta teisme nepilnametė liudytoja I. J. paaiškino, kad matė kaip tėvas sudavė ranka per veidą broliukui A. ir šis ėmė verkti. Ar tėtis sudavė ir kitam broliukui – A., ji nematė, nes tuo metu buvo kitame kambaryje. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus I. J. parodymus, pastaroji nurodė, kad parodymai yra teisingi ir teismas gali jais vadovautis. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja paaiškino, kad kartu su mama ir dviems broliais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Anksčiau bute gyveno tėtis, tačiau dabar su jais nebegyvena. 2011-12-24 vakare, laiko nurodyti negali, nes nežino, neblaivus tėtis pradėjo kabinėti prie mamos. Jis įžeidinėjo mamą necenzūriniais žodžiais, keikėsi. Tėtis buvo piktas, nes toks būna išgėręs. Mama bandė nuraminti tėtį, sakė, kad jis nesikeiktų. Bute, kuriame ji gyvena yra trys kambariai, todėl ji viso šio konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Ji matė, kaip tėtis sudavė A. vieną kartą ranka per veidą. Sudavė už tai, kad brolis norėjo ginti mamą. Jis taip pat sakė tėčiui, kad jis nelįstų prie mamos ir norėjo atsistoti prieš ją, tuomet tėtis jam trenkė. Nuo smūgio A. nenugriuvo. Matė, kad A. buvo paraudęs žandukas, ten kur tėtis sudavė smūgį. Ji žino, kad tą pačią dieną tėtis davė smūgį ir jos broliui A., tačiau ji to nematė, nes kaip jau minėjo, buvo kitame kambaryje. Atvykę policijos pareigūnai tėtį išsivežė. Vėliau, tėtis keletą kartų buvo atėjęs prie namų, skambino į domofoną, prašė, kad jį įsileistų į butą, tačiau jo neįsileido. Ji nenori, kad tėtis grįžtų į namus, nes išgėręs triukšmauja, daužo namuose daiktus, būna agresyvus (b. l. 21).

Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas A. N. paaiškino, kad gavus pranešimą, apie galimą smurto panaudojimą, šeimoje, kartu su kolega nuvyko jiems nurodytu adresu. Bute buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs kaltinamasis, nukentėjusioji ir trys vaikai, iš kurių du mažesni berniukai bei vyresnė mergaitė. Nukentėjusioji paaiškino, kad neblaivus kaltinamasis sudavė berniukui per veidą. Vaikai buvo apsiverkę, vieno iš jų skruostas paraudęs. Jie patvirtino, kad girtas tėvas juos mušė. Kaltinamojo atžvilgiu smurto niekas nenaudojo, tačiau, įvertinus jo agresyvų elgesį, jam buvo uždėti antrankiai ir išgabentas į policijos komisariatą.

Policijos pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad neblaivus A. J., 2011-12-24, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka trenkė mažamečiui sūnui A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. per veidą, o kitam sūnui – A., gim. (duomenys neskelbtini) m. per galvą. Bute buvęs neblaivus A. J. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, mojavo rankomis į pastabas neragavo, todėl jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 9-10).

Apklaustas teisme liudytojas, policijos pareigūnas R. S. paaiškino, kad 2012-12-24 patruliuojant kartu su A. N. buvo gautas pranešimas vykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur smurtauja neblaivus sugyventinis. Bute buvusi moteris – E. J. paaiškino, kad neblaivus, buvęs jos vyras panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjo mažamečiai vaikai. Liudytojas matė, kad vieno mažamečio vaiko skruostas buvo paraudęs. Neblaivus A. J. nieko negalėjo paaiškinti, elgėsi agresyviai, todėl buvo išvežtas į policijos komisariatą.

Apklausta teisme liudytoja Vilniaus apskrities VPK 5 policijos komisariato tyrėja D. K. paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimai dėl smurto panaudojimo mažamečių vaikų bei buvusios sutuoktinės atžvilgiu buvo pateikti kaltinamajam A. J.. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė parodymus. Jo apklausa vyko laikantis LR BKP reikalavimų. Už parodymų davimą ir savo kaltės pripažinimą A. J. niekas nebuvo pažadėta, nes ne tyrėjos kompetencijoje spręsti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo ar bausmės skyrimo klausimus.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. J. nusikalstami veiksmai, tyčia mažamečiams sūnums suduodant smūgius, sudaro LR BK 140 str. 2 d. sudėtį, nes šiais veiksmais jis sukėlė Aironui bei Alanui fizinį skausmą. Teismas mano, kad A. J. nusikalstami veiksmai, tyčia visu savo svoriu atsisėdus ant buvusios sutuoktinės krūtinės, bei suspaudžiant jai ranką, sudaro LR BK 140 str. 1 d. sudėtį nes E. J. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis A. J. nepripažino savo kaltės ir neigė, kad panaudojo fizinį smurtą mažamečių sūnų bei buvusios sutuoktinės atžvilgiu, tačiau teismas įvertinęs apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, netiki kaltinamojo parodymais, kad jis nenusikalto.

Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti nukentėjusiosios E. J. parodymais, kad buvęs sutuoktinis panaudojo fizinį smurtą jos ir mažamečių vaikų atžvilgiu, nes jos parodymus patvirtina ne tik teisme apklausti mažamečiai nukentėjusieji Aironas ir A. J., nepilnametė liudytoja I. J., tačiau ir visiškai pašaliniai asmenys, į konfliktą atvykę policijos pareigūnai, liudytojai A. N. ir R. S.. Minėti liudytojai patvirtino, kad bute rado neblaivų ir agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį, kurį buvo galima sutramdyti tik panaudojus kovinius veiksmus ir uždėjus antrankius bei išsigandusius ir verkiančius mažamečius vaikus, kurie, kartu su bute buvusia motina – E. J., patvirtino, kad neblaivus A. J. naudojo fizinį smurtą.

Kaltinamasis teigė, kad buvusi sutuoktinė melagingai jį apkaltino nusikalstamų veikų padarymu ir taip pasielgė siekdama, kad jis su jais negyventų, paneigia 2011-08-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės sprendimas, kurio pagrindu, A. J. buvo iškeldintas iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kaltinamasis neturėjo jokio teisinio pagrindo būti šiame bute, tačiau 2011-12-24 vakarą ne tik ten buvo, tačiau sukėlė konfliktą ir panaudojo fizinį smurtą mažamečių vaikų atžvilgiu. Kaltinamojo agresyvų ir nenuspėjamą elgesį patvirtina 2011-07-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad 2011-03-20 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus mažamečių vaikų akivaizdoje kėlė triukšmą bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, 2011-03-21 būdamas girtas išspyrė kambario, kuriame miegojo mažamečiai vaikai, duris, 2011-03-23 neblaivus įžeidinėjo mažametį sūnų A. necenzūriniais žodžiais ir norėjo jam suduoti, 2011-04-15 neblaivus, mažamečių vaikų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, mažamečiui sūnui A. delnu perbraukė per galvą bei spyrė koja. Šie faktiniai duomenys paneigia kaltinamojo iškeltas versijas, kad su juo norima susidoroti, kad jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla yra sufabrikuota bei ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai bei prisipažinimas yra išgauti apgaule.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskyrus kardomąją priemonę, įpareigojimą gyventi skyrium, žinodamas, kad neturi jokių teisių į gyvenamąją patalpą, kurioje gyvena buvusi sutuoktinė su mažamečiais vaikais, A. J. toliau girtuokliavo bei vežėsi į jam nepriklausomą butą. Toks jo elgesys ir iššaukė naują nusikalstamą veiką, kurios iniciatorius buvo pats kaltinamasis. Akivaizdu, kad A. J. paskyrus kardomąją priemonę suėmimą ir jį izoliavus, buvę jo šeimos nariai galėjo ramiai gyventi, nebijodami, kad pas juos vėl gali įsiveržti neblaivus A. J. ir sukelti eilinį konfliktą ar net panaudoti fizinę prievartą.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

A. J. įvykdė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, anksčiau neteistas (b. l. 68), ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 69-73), nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė neblaivus, teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

A. J. anksčiau neteistas, tačiau atsižvelgus į tai, kad jam inkriminuotame LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą tik reali laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas mano, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. atidėtinas. Teismo nuomone A. J. turi būti prižiūrimas ir jo elgesys stebimas bausmę vykdančių pareigūnų.

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. A. J. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę ir subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką A. J. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-12-24 iki 2011-12-25 ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2012-01-11 iki 2012-03-27.

Taikyti A. J. LR BK 75 str. ir 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-03-27.

Įpareigoti A. J. per 14 dienų (šio termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 2 (dviejų) mėnesių laikotarpyje, šio termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 72² str.).

Paskelbus nuosprendį panaikinti A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir jį paleisti teismo posėdžio salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 10.00 iki 12.00 val. registruotis Vilniaus apskrities VPK 5 PK, esančiame Justiniškių g. 14A, Vilnius. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas