Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1513-510/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
2A-1513-510/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transeurinos grupė“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“
Civilinė byla Nr. 2A-1513-510/2010
2-05-3-18358-2009-6Pirmosios instancijos teismo teisėja O. Ragauskienė44.5.2; 99.3; 99.7; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei S. Venclovienei, atsakovo atstovui S. Norvaišai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transeurinos grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-982-568/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transeurinos grupė“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nėgė“ ieškinyje nurodė, kad su atsakovu UAB „Transeurinos grupė“ 2009 m. liepos 30 d. sudarė užsakymą - sutartį Nr. 18042, kuriuo atsakovas užsakė, kad ieškovas pervežtų krovinį iš Lenkijos (Czestochowa) į Vilniaus geležinkelio stotį. 2009 m. rugpjūčio 4 d., Lenkijoje, vietovėje Medziana Gara Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnai sustabdė patikrinimui ieškovo automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris CFE 196. Patikrinimo metu transporto priemonę vairavęs vairuotojas pateikė tikrinantiems pareigūnams dokumentus, reikalingus atlikti pervežimą, kuriuos buvo gavęs iš atsakovo. Vairuotojas buvo paprašytas pateikti leidimą atlikti pervežimus kelių transportu tarp Lenkijos ir trečiųjų šalių. Ieškovo vairuotojas negalėjo pateikti šio leidimo, nes atsakovas nebuvo pateikęs krovinį lydinčio dokumento. Ieškovui buvo skirta 8000 zlotų dydžio bauda, kurios bendra suma, įskaitant mokesčius, sudarė 8240 zlotų. Ieškovo patirti nuostoliai nacionaline valiuta yra 6868,95 Lt. Paaiškėjo, kad šis pareigūnų reikalavimas kilo iš to, jog CMR važtaraščio 3 grafoje „Krovinio iškrovimo vieta“ buvo nurodyta Kazachstano valstybė. Šalių sudarytoje sutartyje jokių duomenų apie šią šalį nebuvo, ir šalys dėl to nieko nesitarė. CMR Konvencijos 4 straipsnis numato, kad važtaraščio neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 punkto „d“ papunktį važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys kaip krovinio pristatymo vieta. Pagal CMR Konvencijos 8 straipsnį vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti tik, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotes išorinę būklę. Pareigos tikrinti kitus važtaraštyje nurodytus duomenis CMR Konvencija vežėjui nenumato. Atsakovas laikytinas atsakingu už baudą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6868,95 Lt nuostoliams atlyginti ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ ieškovui UAB „Nėgė“ 6868,95 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6868,95 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206 Lt žyminio mokesčio. Teismas priteisė iš atsakovo 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl krovinių pervežimo, kuriai taikoma Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. CMR konvencijos 6 straipsnyje detaliai aptartas važtaraščio turinys. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti tik, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinė būklė. Pareigos tikrinti kitus važtaraštyje nurodytus duomenis CMR konvencija vežėjui nenumato. Krovinio siuntėjas yra atsakingas už visas vežėjo išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl neteisingai nurodytų duomenų ir dėl neteisingų nurodymų, duotų važtaraščiui pildyti. Būtent iš siuntėjo reikalaujama pasirūpinti visais reikiamais dokumentais, todėl atsakovas laikytinas atsakingu už 8240 Lenkijos zlotų baudą.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ apeliaciniu skundu prašo 2010 m. gegužės 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas, nemotyvavo, kodėl būtent atsakovas yra atsakingas už Lenkijos pareigūnų paskirtą baudą, nenurodė, kokius duomenis neteisingai nurodė atsakovas ar kokių nepateikė dokumentų, kuriuos jis privalėjo pateikti ieškovui. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių (gautos baudos). CMR konvencija nepreziumuoja siuntėjo kaltės dėl vežėjo patirtų nuostolių. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo atsikirtimus, kad atsakovas nepildė važtaraščio ir todėl negalėjo nurodyti neteisingų duomenų, kad ieškovas pats yra kaltas dėl patirtų nuostolių. Pareigą gauti atitinkamą leidimą turėjo pats ieškovas. Pareiga turėti atitinkamą valstybės leidimą yra nustatoma vežėjui. Leidimo, už kurio neturėjimą nubaustas ieškovas, atsakovas niekaip negalėjo gauti ir tuo labiau perduoti jį ieškovui. Ieškovas Lenkijos kelių transporto inspekcijai net nenurodė, kad jis buvo pasamdytas krovinio vežimui tik iš Lenkijos į Vilnių. Ta aplinkybė, kad ieškovas buvo nusamdytas tik krovinio atvežimui į Vilnių, pati savaime nedaro neteisinga važtaraštyje nurodytos galutinės krovinio pristatymo vietos -Kazachstano. Krovinys turėjo būti vežamas paeiliui kelių vežėjų - ieškovas tarptautiniame pervežime buvo pirmas vežėjas, paėmęs krovinį iš gamintojo. Atsakovas CMR važtaraštį pamatė tik tada, kai jau buvo atvežtas į Vilnių. Net jei laikyti, kad važtaraštyje buvo nurodyti neteisingi duomenys (atsakovas su tuo nesutinka), dėl tokio nurodymo nėra atsakovo kaltės, nes atsakovas nepildė važtaraščio. Ieškovas iki pervežimo pradžios neabejotinai žinojo, kad krovinio pristatymo šalis yra Kazachstanas. Eksporto deklaracijos 17 punkte yra nurodyta krovinio paskirties vieta - Kazachstanas. Ieškovas, sužinojęs, kad važtaraštyje yra nurodyta kita, nei jo manymu buvo sutarta krovinio pristatymo vieta turėjo pareikalauti užpildyti važtaraštį iš naujo, arba kreiptis į atsakovą dėl instrukcijų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų, susijusių su ieškovo nurodytų nuostolių dydžiu.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių motyvų. Esminė ieškovo pareiga buvo pervežti krovinį iš Lenkijos į Lietuvą. Šį ginčą visų pirma reikia vertinti CMR Konvencijos nuostatų kontekste. Nepagrįstas yra atsakovo argumentas, jog CMR Konvencija nepreziumuoja siuntėjo kaltės dėl vežėjo patirtų nuostolių. Tai, kad atsakovas yra kitokios nuomonės nei sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, savaime nereiškia, kad sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nemotyvuotas. Jeigu ieškovas būtų bent jau būtų tinkamai atsakovo informuotas, kad krovinio pristatymo vieta yra ne Lietuvos Respublika, o Kazachstano Respublika, arba būtų visai atsisakęs sudaryti sutartį, arba būtų atlikęs pervežimą iš Lenkijos į Lietuvą už kitokį užmokestį, kadangi būtų neabejotinai leidimo gavimo išlaidas įtraukęs į vežimo užmokestį. Sutartis nėra krovinį lydintis dokumentas, ir ieškovas vairuotojams sutarčių neduoda. Atsakovas ieškovo atžvilgiu atsako kaip siuntėjas prieš vežėją, todėl CMR važtaraščio neteisingo/klaidingo užpildymo pasekmes turi prisiimti atsakovas, nepaisant to, kad jis kažkam teikė ekspedijavimo paslaugas. Jeigu CMR Konvencija nenumato vežėjui pareigos tikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų ar informacijos, jis ir neprivalo to daryti, o už vežėjo nuostolius, atsiradusius dėl tokios informacijos ir/ar duomenų neteisingo nurodymo, laikytinas atsakingu būtent siuntėjas (atsakovas). Ieškovui buvo skirta 8000 zlotų dydžio bauda, kurios bendra suma įskaitant mokesčius, sudarė 8240 zlotų. Konstatuotina, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisingų duomenų CMR važtaraštyje nurodymo bei kitų neįvykdytų/netinkamai įvykdytų atsakovo (siuntėjo) pareigų ir krovinio vežėjo privalomai sumokėtų mokėjimų (baudos).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Nėgė“ ir atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ 2009 m. liepos 30 d. pasirašė užsakymą - sutartį Nr. 18042 (b.l.10), pagal kurį ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Lenkijos (Czestochowa) į Vilniaus geležinkelio stotį. 2009 m. rugpjūčio 4 d. Lenkijos kelių transporto inspekcija, patikrinusi ieškovo automobilį Mercedes, valstybinis numeris CFE 196, kuriuo buvo gabenamas minėtas krovinys, paskyrė ieškovui 8000 Lenkijos zlotų piniginę baudą (b.l.12-16). Ieškovas tą pačią dieną sumokėjo 8240 Lenkijos zlotų (kartu su mokesčiais) (b.l.17). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo šios sumos piniginį ekvivalentą litais kaip nuostolius, patirtus dėl atsakovo kaltės.

Kaip matyti iš Lenkijos kelių transporto inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo skirti piniginę baudą, ieškovas buvo nubaustas už tai, kad vežė krovinį iš Lenkijos į Kazachstaną, neturėdamas Lenkijos Respublikos leidimo atlikti pervežimus kelių transportu tarp Lenkijos Respublikos ir trečiųjų asmenų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas, vadovaudamasis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 4, 6 straipsniais ir 8 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti tik, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinė būklė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas šiuo atveju yra atsakingas už visas ieškovo išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl neteisingai nurodytų duomenų ir dėl neteisingų nurodymų, duotų važtaraščiui pildyti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.

2009 m. liepos 30 d. užsakyme – sutartyje Nr. 18042 (b.l. 10) yra nurodyta krovinio iškrovimo vieta – Vilniaus geležinkelio stotis. Ieškovas, priėmęs vykdyti šį užsakymą, neturėjo duomenų, jog krovinio iškrovimo vieta yra trečiojoje šalyje, todėl nuvyko į krovinio pakrovimo vietą neturėdamas Lenkijos Respublikoje reikalingo leidimo vežti krovinius į trečiąsias šalis. Tarp netikslių duomenų užsakyme-sutartyje nurodymo ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius. Tačiau CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vienas iš dokumentų, kuriais remiantis Lenkijos kelių transporto inspekcija nubaudė ieškovą piniginę bauda, yra CMR važtaraštis NA 0026271 (b.l.11). Šio CMR važtaraščio 3 skiltyje buvo įrašyta krovinio iškrovimo vieta - Kazachstanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, kaip profesionalus vežėjas, turėjo žinoti, kokius leidimus privaloma turėti, šiuos reikalavimus turėjo žinoti ir ieškovo vardu pervežimą vykdęs vairuotojas. Jis turėjo pastebėti, kad CMR važtaraštyje įrašyta krovinio iškrovimo vieta - Kazachstanas, ir turėjo suprasti, kad neturint leidimo, negalima vykdyti pervežimo, tačiau ėmėsi krovinį pervežti. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad ieškovas šiais veiksmais padėjo žalai atsirasti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių veiksmus, vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir žalos atlyginimą sumažinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad dėl ieškovui atsiradusių nuostolių yra 50 proc. ieškovo kaltės ir 50 proc. atsakovo kaltės. Remiantis išdėstytais argumentais, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą sumą iki 3434,48 Lt (6868,95X50%), atitinkamai pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkina ir atmeta apelianto reikalavimus lygiomis dalimis, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese iš vienos šalis kitai šaliai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326 straipsniais,

nuta r i a:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti, jo revoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transeurinos grupė“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“ 3434,48 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis litus, 48 ct) nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3434,48 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103 Lt (vieną šimtą tris litus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transeurinos grupė“ 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Egidijus TamašauskasAlgirdas Remeika