- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- I-3166-505/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00829-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, atstovei A. M.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. R. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PN12-720; 2) panaikinti VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-302; 3) įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą nuo 1994 metų ir paskirti tinkamą netekto darbingumo pensiją; 4) įpareigoti VSDFV išmokėti netekto nedarbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2005 m.; 5) priteisti iš VSDFV pareiškėjo naudai atlyginti 2000 Eur žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (I t., b. l. 59-64).
Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, nes, jo nuomone, buvo netinkamai paskaičiuotas darbo stažas, netinkamai jo atžvilgiu taikytas iki 1995 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo taikomos buvusios TSRS 1956 m. liepos mėn. 14 d. Valstybinių pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio mėn. 3 d. nutarimu Nr. 590. Kreipimosi metu 1994 m. kovo 29 d., kai pareiškėjas buvo 29 metų amžiaus, teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 5 metų darbo stažo reikalavimas. Asmenims, neturintiems nustatyto stažo, 3 grupės invalidumo pensijos nebuvo skiriamos. VSDFV pažymi, kad tuo metu pareiškėjo apskaičiuotas darbo stažas buvo tik 2 m. 8 mėn. 27 d. ir pažymi, kad tai neteisingas darbo stažas, nes jis neva turėjo būti dar mažesnis, t. y. tik 1 m. 1 mėn. 27 d. Skundžiamame sprendime VSDFV nurodo, kad 1995 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui (toliau tekste - Pensijų įstatymas), pareiškėjo amžiaus asmenims teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo reikalingas 3 metų darbo stažo reikalavimas. Tuo remiantis, VSDFV konstatavo, kad reikalaujamo darbo stažo invalidumo pensijai paskirti pareiškėjas nebuvo įgijęs nei 1994 m. vasario 28 d., nei 1995 m. sausio 1 d. Su tuo pareiškėjas nesutinka, nes jo darbo stažas iki 1994 m. vasario 28 d. buvo ne mažesnis nei tik 2 m. 8 mėn. 27 d. ir tai patvirtina pareiškėjo darbo knygelė.
Paminėjo, kad iki 1994 m. galiojusiame Valstybinių pensijų įstatyme nurodyta, kad asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai, - 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo, nustatyto senatvės pensijai. Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo 29 metų amžiaus ir jo minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas tuo metu turėjo būti 16 mėnesių. Tinkamai suskaičiavus pareiškėjo darbo stažą aiškiai matyti, kad besikreipiant į VSDFV 1994 m. vasario 28 d. tiek mėnesių pareiškėjas realiai buvo išdirbęs.
Atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. kovo mėn. 6 d. VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimu Nr. PN12-720 nuo 2006 m. spalio mėn. 4 d. pareiškėjui paskiriant valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją jo apskaičiuotas darbo stažas skundžiamame sprendime yra nurodytas jau 4,7248 m. kaip įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pažymėjo, kad būtent toks darbo stažas susidarė dėl to, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 1994 m. iki 1997 m. dirbo. Iš pareiškėjo darbo knygelės aiškiai matyti pareiškėjo visas išdirbtas laikas, todėl pareiškėjas nesutinka su įskaičiuotu jo darbo stažu nei iki 1994 m. vasario 28 d., nei vėliau.
2007 m. kovo mėn. 6 d. kad VSDFV Lazdijų skyrius sprendimu Nr. PN12-720 pareiškėjui nuo 2006 m. spalio 4 d. paskirta dalinė netekto darbingumo pensija (kaip netekusiam 45 procentų darbingumo) taip pat apskaičiuota netinkamai ir neteisingai. Dalinės netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 4,7248 m. darbo stažą, tačiau neįskaičiuojant 10,9385 m. laikotarpio, kuomet jam buvo nustatytas invalidumas ir mokama invalidumo pensija. Pareiškėjo nuomone, laikotarpis, kuomet jam buvo nustatytas neįgalumas, taip pat priskirtinas darbo stažui. Todėl jo tikrasis darbo stažas 2006 m. spalio 4 d. buvo ir yra 15,6633 m. Tačiau nagrinėjamu atveju 2007 m. kovo mėn. 6 d. VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimu nuo 2006 m. spalio 4 d. paskirta dalinė netekto darbingumo pensija buvo apskaičiuota darbo stažu laikant tik 4,7248 m. ir todėl yra neteisinga. Atkreipė dėmesį, kad tokia itin maža netekto darbingumo pensija jam skiriama iki šiol. VSDFV Lazdijų skyrius perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažo gražiuoju nesutinka. 2007 m. kovo 6 d. VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimu Nr. PN12-720 paskaičiuota netekto darbingumo pensija yra tokia maža, kad pareiškėjui net skiriama socialinė pašalpa. Nuo 2008 m. paskirta netekto darbingumo pensija iki šios dienos padidėjo vos 5,10 Eur, nors iki šios dienos netekto darbingumo lygis procentais sumažėjo iki 35 procentų.
VSDFV pareiškėjui neskyrė jokių išmokų laikotarpyje nuo 2002 m. iki 2005 m. Šiuo laikotarpiu pareiškėjui jau buvo nustatytas nedarbingumo lygis (invalidumas), todėl, tai kad tuo metu, jis buvo pataisos namuose, VSDFV nuo pareigos mokėti netekto darbingumo pensiją (invalidumo pensiją), nebuvo atleista jokio normatyvinio akto pagrindu.
Pažymėjo, kad VSDFV 2016 m. sausio mėn. 18 d. priimtame sprendime Nr. (6.5) I-302 nurodoma, kad laikotarpis nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. į pareiškėjo darbo stažą pagrįstai neįskaitytas, nes UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 2007 m. sausio 5 d. raštu Nr. 02-3 nurodė, kad įmonės archyve dokumentų apie pareiškėjo uždarbį nėra. Taip pat VSDFV nurodo, kad pagrįstai laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 18 d. R. Š. įmonėje „Modum“ pareiškėjo išdirbtas laikas į darbo stažą neįskaičiuotas, kadangi įmonė laikotarpyje 1991-1993 m. nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pažymėjo, kad šiuos nurodytus laikotarpius pareiškėjas realiai dirbo, už tai, kad įmonės nemokėjo privalomų mokėti mokesčių, jis neprivalo atsakyti. Šiuos išdirbtus laikotarpius patvirtina darbo knygelė. Taigi, VSDFV sprendimas šioje dalyje, priimtas netinkamai taikant ir aiškinant Pensijų statymo 54 str. 2 d. 1 p., Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 1994 m. lapkričio mėn. 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau tekste - Nuostatai).
Teigė, kad VSDFV skundžiamame 2016 m. sausio mėn. 18 d. sprendime Nr. (6.5) 1-302 netinkamai taikė ir aiškino ir Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. bei Nuostatų 5 priedo 23 punktą ir todėl nepagrįstai į pareiškėjo darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1984 m. iki 1987 m., kuomet pareiškėjas dirbo Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje ir gavo atlyginimą. Skundžiamame VSDFV sprendime neteisingai nurodytas mano netekto darbingumo lygis procentais. Pažymėjo, jog laikotarpyje nuo l988 m. iki 1989 m. pareiškėjui būnant Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje, jam buvo paskirtas priverstinis gydymas nuo alkoholio. Gydymosi metu, jis visą laiką dirbo, buvo mokamas gana didelis darbo užmokestis, nuo kurio buvo mokami visi mokesčiai valstybei, o taip pat ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šis laikotarpis taip pat privalėjo būti įskaičiuotas į pareiškėjo darbo stažą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jo darbo stažas turėtų būti skaičiuojamas už išdirbtus šiuos laikotarpius: 1984- 1987 m., 1987-1990 m., 1992 m., 1994 m., 1996 m., 1997 m., 2003 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m. O taip pat į darbo stažą turėtų būti įskaičiuotas ir laikotarpis nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. gegužės 14 d., kuomet pareiškėjas darbo biržos siuntimu mokėsi VĮ Alytaus darbo rinkos mokymosi centre siekiant įgyti mūrininko profesiją.
Dėl šios susidariusios situacijos pareiškėjas patyrė daug nepatogumų, gaišo laiką, taip pat patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, VSDFV darbuotojų pažeminimą, įžeidimus, nes VSDFV administracija nuo 2002 m. su pareiškėju elgiasi labai nepagarbiai, pakeltu balso tonu jį veja iš įstaigos, tinkamai nieko nepaaiškina. Dėl tokių viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų yra pažeidžiami pareiškėjo interesai.
Dėl nuolatinės įtampos ir streso, pareiškėjo sveikatos būklė tik blogėja, darbingumo lygis vis mažėja, nepakanka pajamų net patiems būtiniausiems poreikiams (maistui, drabužiams, vaistams, būstui išlaikyti) patenkinti, psichinė sveikatos būklė tapo itin silpna. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka (I t., b. l. 73-79).
Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovė nurodė, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos (toliau – pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 (toliau – Nuostatai).
Pareiškėjui G. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyrius (toliau- VSDFV Lazdijų skyrius) 2007 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. PN12-720 nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2007 m. spalio 31 d. paskyrė dalinę valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – netekto darbingumo pensija), kaip netekusiam 45 proc. darbingumo, kurios mokėjimas vėlesniais sprendimais buvo pratęsiamas, atsižvelgiant į netekto darbingumo procentus, kuri apskaičiuota teisingai, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 15,6633 m. stažą (iš jų 4,7248 m. - stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, 10,9385 m. - remiantis Pensijų įstatymo 32 str. 3 d. 2 p. įskaitytas į stažą trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius) ir 1987-1990, 1992 metų bei 1994, 1996, 1997, 2006 metų draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 0,5627 ir 0,5732. Kai asmuo, gaunantis netekto darbingumo pensiją kaip netekęs 45- 55 proc. darbingumo, pripažįstamas netekusiu 60-70 proc. darbingumo, jo gaunamos pensijos dydis didinamas dvigubai (Pensijų įstatymo 42 str. 4 d.). Vadovaudamasis šia Pensijų įstatymo nuostata VSDFV Lazdijų skyrius nuo 2007 m. rugsėjo 21 d., pripažinus G. R. netekusiu 60 proc. (vietoj 45 proc.) darbingumo, pradėjo mokėti dvigubai didesnę nei iki tol buvo mokama netekto darbingumo pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Pensijų įstatymo 54 str. (šiame straipsnyje nurodyti iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, kurie prilyginami stažui) 2 d. 1 p., asmens stažui nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginami asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiai. Nuostatų 36 p. nurodyta, kad jeigu visi dokumentai apie išmokėtą (priskaičiuotą) atlyginimą išlikę, tačiau juose nėra duomenų apie asmens uždarbį, tokie laikotarpiai, buvę po 1991 m. birželio 1 d., neįskaitomi į stažą. Vadovaujantis Nuostatų 36 p., laikotarpis nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. į G. R. stažą neįskaitytas pagrįstai, nes UAB “Druskininkų komunalinis ūkis“ 2007 m. sausio 5 d. raštu Nr.02-3 nurodė, kad įmonės archyve dokumentų apie G. R. uždarbį nėra. Atsižvelgiant į G. R. prašymą skirti pensiją be draudžiamųjų pajamų, turėtų laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 16 d. dirbant R. Š. įmonėje „Modum“, bei į tai, kad ši įmonė 1991-1993 m. nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, į G. R. stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 18 d. (Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 1 p.).
Pagal Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p., asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.), prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 5 priedo, kuriame nurodytos asmenų pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 23 punkte nustatyta, kad nuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimu ir dirbusių įkalinimo įstaigose, atlyginimo už darbą neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl tokių asmenų darbo laikotarpiai neprilyginami stažui. Todėl buvo konstatuota, jog įskaityti 1984-1987 m., kuomet pareiškėjas kalėdamas Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje dirbo ir gavo atlyginimą, nėra teisinio pagrindo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- VSDFV), atsižvelgdama į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 10 d. prašymą su pateiktu medicinos dokumentų išrašu apie jo sveikatos būklę, bei remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 20 punktu, 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)1-302 nusprendė atnaujinti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašymo patikrinti nuo 2006 m. paskirtos netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo teisingumą terminą.
VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)1-302 pareiškėjui paaiškino, kad iki 1995 m. sausio 1 d. (iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo) invalidumo pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis buvusios TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr.590, kad pagal minėtų teisės aktų nuostatas, jo kreipimosi dėl invalidumo pensijos skyrimo metu 1994 m. kovo 29 d., kai jis buvo 29 metų amžiaus, teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 5 metų stažo reikalavimas, kad asmenims, neturintiems nustatyto stažo, III grupės invalidumo pensijos nebuvo skiriamos. VSDFV atkreipė G. R. dėmesį, kad VSDFV Druskininkų skyrius 2002 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 05-05-1107 jį informavo, jog nuo 1994 m. vasario 28 d. jam, kaip neturinčiam reikalaujamo 5 metų stažo, III grupės invalidumo pensija negali būti skiriama. VSDFV, patikrinusi G. R. netekto darbingumo pensijos bylos dokumentus, nustatė, jog VSDFV Druskininkų skyriaus 2002 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 05-05-1107 neteisingai nurodytas jo stažas - nurodyta 2 m. 8 mėn. 27 d., o turėjo būti - 1 m. 1 mėn. 27 d. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui (toliau - Pensijų įstatymas), pareiškėjo amžiaus asmenims teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 3 metų minimalaus stažo reikalavimas. Tad reikalaujamo stažo invalidumo pensijai paskirti G. R. nebuvo įgijęs nei 1994 m. vasario 28 d. (kai jam pirmą kartą buvo nustatytas III grupės invalidumas), nei 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui. Todėl VSDFV nusprendė, jog VSDFV Druskininkų skyrius nuo 1994 m. vasario 28 d. iki 2002 m. kovo 31 d. nepagrįstai G. R. buvo paskyręs invalidumo pensiją. VSDFV pareiškėjui kartu nurodė, kad kaip minėta VSDFV 2015 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (6.5)1-7747, šalpos (socialines) pensijas skiria ir moka savivaldybių socialinės paramos skyriai, todėl į pareiškėjo prašymo dalį, kuria G. R. prašo išmokėti 2002- 2005 m. negautą pensiją, jam 2016 m. sausio 7 d. raštu Nr. S-18 atsakė Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatavo, jog VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. PN12-720, kurio teisėtumui ir pagrįstumui pritarta VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)1-302, yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjui netekto darbingumo pensija nuo 2006 m. spalio 4 d. paskirta teisingai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą ar VSDFV išmokėti jam netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2005 m. bei priteisti reikalaujamą neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą pritarė atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus atsiliepimo į skundą argumentams ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 136-137).
Trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. R. 2006 m. gruodžio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriui (toliau- VSDFV Lazdijų skyrius) pateikė prašymą skirti netekto darbingumo pensiją (I t., b.l.95, 96) ir VSDFV Lazdijų skyrius 2007 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. PN12-720 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo G. R.“ nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2007 m. spalio 31 d. paskyrė 87,50 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – netekto darbingumo pensija), kaip netekusiam 45 proc. darbingumo, kurios mokėjimas vėlesniais sprendimais buvo pratęsiamas, atsižvelgiant į netekto darbingumo procentus (I t., b. l. 88-114). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- VSDFV), atsižvelgdama į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 10 d. prašymą su pateiktu medicinos dokumentų išrašu apie jo sveikatos būklę bei remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 20 p., 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)1-302 „Dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos“ nusprendė atnaujinti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašymo patikrinti nuo 2006 m. paskirtos netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo teisingumą terminą (I t., b. l. 138-148).
Valstybinės socialinio draudimo pensijos (toliau – pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 (toliau – Nuostatai).
Pagal Pensijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 01 19 iki 2007 07 01) 28 str. teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (toliau – nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytas sąlygas.
Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai (30 str. 1 d.) Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jeigu jis minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai turi pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu, pakartotinai jį tikrinant, dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną (30 str. 2 d.).
Pagal Pensijų įstatymo 31 str. 1 d. asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai, – 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, minimalus stažas kasmet didinamas šešiais mėnesiais per metus, bet negali viršyti minimalaus stažo, nustatyto senatvės pensijai. Pagal šio straipsnio 2 dalį būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai nustatomas taip: kol asmeniui sukanka 24 metai, – vieni metai, sukakus 24 metams, būtinasis stažas kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metams, būtinasis stažas kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.
Pensijų įstatymo 8 str. nurodyta, kas sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą:
apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. 2. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose. Šį stažą sudaro: 1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos; 2) laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą taip pat įskaitomas bedarbio pašalpų, mokėtų draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d., gavimo laikas. Šiame punkte išvardytos pašalpos bei išmoka toliau šiame įstatyme vadinamos valstybinio socialinio draudimo pašalpomis ir nedarbo socialinio draudimo išmokomis. Šių pašalpų ir išmokų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. – socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims; 3. Asmenų, išvardytų 2 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šiam stažui taip pat prilyginami laikotarpiai, kuriais 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyti asmenys privalomai draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti. Asmenims, išvardytiems 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2005 m. sausio 1 d. 4. Valstybinių socialinio draudimo invalidumo ir netekto darbingumo pensijų, paskirtų pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., gavimo laikas iki asmeniui sukankant senatvės pensijos amžių (21, 57 straipsniai) prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, skiriant senatvės pensijas pirmą kartą arba skiriant senatvės pensijas šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytais atvejais. 5. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose, išskyrus 8 punkte nurodytus asmenis, kurie privalomai draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti (šio straipsnio 3 dalis). Stažą, įgytą dirbant savarankiškai, sudaro laikas, per kurį 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose išvardyti asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos mokamos. 6. Asmenų, išvardytų 2 straipsnio 1 dalies 10–12 punktuose, privalomojo draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai. Šiam stažui taip pat prilyginami 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos tarnybos laikotarpiai, buvę iki 2005 m. sausio 1 d., kai tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai valstybės lėšomis buvo draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai.
Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu (Pensijų įstatymo 9 str. 1 d.).
Skiriant pareiškėjui G. R. netekto darbingumo pensiją įskaičiuotas šis jo darbo stažas dirbus iki 1994 m. sausio 1 d.: nuo 1987 m. rugpjūčio 3 d. iki 1987 m. rugsėjo 8 d.(dirbant Alytaus šaldytuvų gamykloje)- 1 mėn. 6 d.; nuo 1987 m. spalio 5 d. iki 1987 m. spalio16 d. (dirbant Alytaus mašinų gamykloje)– 12 d.; nuo1988 m. balandžio 29 d. iki 1989 m. birželio 29 d. – (dirbant gydymo - darbo profilaktoriume) -14 mėn. 2 d.; nuo 1989 m. rugpjūčio 7 d. iki 1990 m. gegužės 14 d. (dirbant Lazdijų RVK prekybiniame susivienijime „Ančia“) – 9 mėn. 8 d.; nuo 1992 m. birželio 29 d. iki 1992 m. liepos 29 d. (dirbant Valstybinėje įmonėje „Prekyba“) -1 mėn. 1 d.; nuo 1992 m. rugsėjo 2 d. iki 1992 m. spalio 31 d. (dirbant UAB „Smalėkas“) – 1 mėn. 30 d.; iš viso 25 mėn. 89 d. , t. y. 2 m. 3 mėn. 29 d. - 2.3306 m. (VSDFV Alytaus skyriaus 2007 m. kovo 5 d. suvestiniai duomenys iki 1994 m. sausio 1 d. apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ).
Į darbo stažą neįtraukti darbo laikotarpiai: nuo 1991 m. spalio 23 d. iki 1992 m. gegužės 18 d., dirbant R. Š. įmonėje „Modum“, nes ši įmonė 1991-1993 m. nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSDFV Kauno skyriaus 2007 m. vasario 15 d. raštas Nr. (9.43) 10.V-1779), be to, buvo atsižvelgta į paties pareiškėjo prašymą skirti pensiją be draudžiamųjų pajamų, turėtų šioje įmonėje. Pagal Pensijų įstatymo 54 str. (šiame straipsnyje nurodyti iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai, kurie prilyginami stažui) 2 d. 1 p., asmens stažui nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginami asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiai; nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. dirbant UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, nes bendrovė nurodė, kad įmonės archyve dokumentų apie pareiškėjo uždarbį nėra, o pagal Nuostatų 36 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 03 02 iki 2007 07 13), jeigu visi dokumentai apie išmokėtą (priskaičiuotą) atlyginimą išlikę, tačiau juose nėra duomenų apie asmens uždarbį, tokie laikotarpiai, buvę po 1991 m. birželio 1 d.1, neįskaitomi į stažą.
Skiriant pareiškėjui G. R. netekto darbingumo pensiją įskaičiuotas šis jo darbo stažas dirbus po 1994 m. sausio 1 d.: nuo 1994 m. balandžio 20 d. iki 1994 m. rugpjūčio 28 d. (dirbant UAB „Tvarka“)–4 mėn. 9 d.; nuo 1996 m. kovo 28 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. (dirbant UAB „Geldelė“) – 9 mėn. 14 d.; nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. (dirbant UAB „Geldelė“) – 9 mėn. 4 d.; nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. (dirbant Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje)– 5 mėn. 25 d.; iš viso 27 mėn. 52 d., t. y. 2 m. 4 mėn. 22 d. – 2.3942 m. (VSDFV Alytaus skyriaus 2007 m. vasario 28 d. metiniai duomenys apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. bei informacija apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d.).
Pareiškėjo 1996, 1997, 2006 metais uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus buvo mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu (Pensijų įstatymo 9 str. 1 d.). Tai matyti iš pareiškėjo metinių duomenų apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. apskaičiavimo.
Taigi G. R. darbo stažą dirbant pagal sutartį netekto darbingumo pensijos skyrimo dienai sudaro 4,7248 m.(laikotarpiu nuo 1987 m. rugpjūčio 3 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. Bendra iš viso stažo suma yra 4.7248, t. y. 4 m. 8 mėn. 21 d.). 10,9385 m. stažas įskaitytas remiantis Pensijų įstatymo 32 str. 3 d. 2 p. kaip trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus skaičius, nes pagal Pensijų įstatymo 31 str. jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį netekto darbingumo pensijai stažą, į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo netekto darbingumo pensijai stažo. Teisės į pensiją nustatytai dienai t. y. 2006 m. spalio 4 d. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (2027 m. rugpjūčio 5 d.) trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius pareiškėjui buvo 20 m. 10 mėn. 1 d. (20,8362), taigi 20,8362 sudauginant iš jo turimo stažo 4,7248 ir dalinant iš reikalaujamo būtinojo stažo 9 m., gaunama 10,9385 (įskaitomas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus stažas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skiriant jam netekto darbingumo pensiją nuo 2006 m. spalio 4 d. į jo darbo stažą nebuvo įtrauktas laikotarpis, kai jam buvo nustatytas neįgalumas ir mokama invalidumo pensija. Teigia, kad šis laikotarpis taip pat priskirtinas darbo stažui.
Pagal Pensijų įstatymo 8 str. 4 d. valstybinių socialinio draudimo invalidumo ir netekto darbingumo pensijų, paskirtų pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., gavimo laikas iki asmeniui sukankant senatvės pensijos amžių (21, 57 straipsniai) prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, skiriant tik senatvės pensijas pirmą kartą arba skiriant senatvės pensijas šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytais atvejais.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad VSDFV Alytaus skyrius taip pat neįtraukė į pareiškėjo darbo stažą laikotarpio nuo 1984 iki 1987 m., kai jis atliko bausmę Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje ir gavo atlyginimą. Pagal Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p., asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.), prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 5 priedo, kuriame nurodytos asmenų pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 23 punkte nustatyta, kad nuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimu ir dirbusių įkalinimo įstaigose, atlyginimo už darbą neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Tokių asmenų darbo laikotarpiai neprilyginami stažui. Todėl įskaityti 1984-1987 m., kai pareiškėjas dirbo Pravieniškių pataisos bendrojo režimo darbų kolonijoje, nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad į jo darbo stažą turi būti įskaitytas laikotarpis nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. gegužės 14 d., kai jis mokėsi VĮ Alytaus darbo rinkos mokymosi centre. Tokie besimokantys asmenys nebuvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis mokymosi laikas į stažą nėra traukiamas (Pensijų įstatymo 2, 8 straipsniai). Be to, Pensijų įstatymo 54 str. imperatyviai nurodomi laikotarpiai, kurie prilyginami valstybinio socialinio draudimo stažui. Mokymosi laikotarpiai jame nėra paminėti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad VSDFV Lazdijų skyrius neįtraukė į jo darbo stažą, skiriant netekto darbingumo pensiją, darbo laiko dirbant darbo-gydymo profilaktoriume nuo 1988 iki 1989 m. G. R. 2006 m. grudžio 7 d. kreipėsi į VSDFV Lazdijų skyrių dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo ir nurodė apie darbą šioje įstaigoje, VSDFV Lazdijų skyrius 2006 m. gruodžio 21 d. pateikė užklausą Lietuvos ypatingajam archyvui Nr. (1.13) R1-11599. Iš archyvo buvo gauti dokumentai apie stažą ir pajamas (2007 m. sausio 25 d. pažymos Nr. P2-615 ir P2-616) ir jais remiantis į skaitytas į darbo stažą darbo laikotarpis darbo-gydymo profilaktoriume nuo 1988 m. balandžio 29 d. iki 1989 m. birželio 29 d. bei jame gautos pajamos. Tai atsispindi VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. suformuotuose suvestiniuose duomenyse apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994 m. sausio 1 d. bei 2007 m. kovo 6 d. suformuotuose duomenyse apie asmens pajamas iki 1994 m. sausio 1 d. prilyginamas draudžiamosioms pajamoms.
Pareiškėjas skunde teigia, kad VSDFV savo 2016 m. sausio 18 d. sprendime Nr.(6.5)I-302 neteisingai nurodė jo netekto darbingumo procentus. Tačiau VSDFV šiame rašte aiškino tik apie sprendimą skirti netekto darbingumo pensiją nuo 2006 m. spalio 4 d., vėliau, keičiantis pareiškėjo netekto darbingumo lygiui, netekto darbingumo pensija buvo perskaičiuojama pagal nustatytus procentus. Nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2027 m. rugpjūčio 4 d. G. R. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. y. netektas darbingumas 60 proc.). G. R. 2007 m. spalio 2 d. pateikė prašymą VSDFV Lazdijų skyriui dėl netekto darbingumo pensijos atnaujinimo nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. VSDFV Lazdijų skyrius 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr.PN12-4101 pratęsė netekto darbingumo pensijos mokėjimą, atsižvelgiant į pasikeitusius netekto darbingumo procentus (paskirta netekto darbingumo pensija nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.). Nustačius G. R. nuo 2009 m. spalio 8 d. 8 iki 2030 m. vasario 4 d. darbingumo lygį 35 procentus (netektas darbingumas 65 proc.), jis su prašymu dėl netekto darbingumo pensijos peržiūrėjimo nesikreipė. Be to, pažymėtina, kad 5 procentais padidėjęs netekto darbingumo procentas įtakos jo pensijos dydžiui neturėjo. Pagal Pensijų įstatymo 32 str. 2 d. asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo. Tokiu būdu netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas yra vienodas asmenims, kurie yra netekę darbingumo nuo 60 iki 70 procentų. Be to, pažymėtina, kad keičiantis bazinės pensijos bei einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, visos išmokos indeksuojamos.
Esant vieningai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) duomenų bazei, 2012 m. rugsėjo 3 d. gavus duomenis apie pareiškėjui G. R. nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2030 m. vasario 4 d. nustatytą darbingumo lygį, VSDFV Alytaus skyrius 2012 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. P11-18434 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimo G. R.“, kuriuo paskyrė pareiškėjui netekto darbingumo pensiją nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2030 m. vasario 28 d. (I t., b.l.118,119).
Pareiškėjas skundu prašė įpareigoti VSDFV išmokėti netekto nedarbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2005 m.
Pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Druskininkų skyrių dėl invalidumo pensijos skyrimo 1994 m. kovo 29 d. iki 1995 m. sausio 1 d. (iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo) invalidumo pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis buvusios TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 590. Pagal šių teisės aktų nuostatas, kreipimosi metu, kai pareiškėjas buvo 29 m. amžiaus, teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 5 metų stažo reikalavimas. Asmenims, neturintiems nustatyto stažo, 3 grupės invalidumo pensijos nebuvo skiriamos. Kreipimosi dėl invalidumo pensijos metu (1994 m. kovo 29 d.) pareiškėjas turėjo 1 m. 1 mėn., 27 d. darbo stažą.
Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų įstatymui, pareiškėjo amžiaus asmenims teisei į invalidumo pensiją įgyti buvo nustatytas 3 metų minimalaus stažo reikalavimas. Todėl reikalaujamo stažo invalidumo pensijai skirti pareiškėjas nebuvo įgijęs nei 1994 m. vasario 28 d. kreipimosi metu, nei 1995 m. sausio 1 d. VSDFV Druskininkų skyrius nuo 1994 m. vasario 28 d. iki 2002 m. kovo 31 d. nepagrįstai buvo paskyręs invalidumo pensiją pareiškėjui, tačiau nustatęs klaidą 2002 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 05-05-1107 pareiškėją G. R. informavo, kad ištaiso klaidą ir jo pensijos bylą perduoda Socialinės paramos skyriui (Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo (I t., b. l. 2-4).
VSDFV 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (6.5) I-7747 persiuntė pareiškėjo prašymą dėl pensijos mokėjimo 2002-2005 metais Druskininkų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui. Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. sausio 18 d. rašte Nr. S-18 pareiškėjui nurodė, kad jis 2002-2005 metais nesikreipė į šį skyrių dėl šalpos pensijos skyrimo. Taip pat paaiškino, kad vadovaujantis 1999 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 96 (galiojusio nuo 1999 m. vasario 4 d. iki 2004 m. balandžio 12 d.) patvirtintų Šalpos (socialinių)pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 38 p., šalpos pensijos gavėjui, nuteistam laisvės atėmimu, šalpos pensija nemokama. Kadangi pareiškėjas G. R. pats informavo, kad 2002-2005 m. laikotarpiu kalėjo įkalinimo įstaigoje, šalpos pensija negalėjo būti paskirta.
Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškėjas prašomu 2002-2005 m. laikotarpiu neturėjo teisės gauti nei netekto darbingumo pensijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nei šalpos pensijos iš valstybės biudžeto, todėl jo prašymas įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių mokėti pareiškėjui minėtu laikotarpiu netekto darbingumo pensiją, nepagrįstas.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 str. turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – VSDFV Alytaus skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar VSDFV Alytaus skyrius arba jo tarnautojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš atsakovo valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo veiksmų.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti VSDFV Lazdijų skyriaus 2007 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. PN12-720 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo G. R.“, VSDFV 2016 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-302 „Dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos“ ir įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą nuo 1994 metų ir paskirti tinkamą netekto darbingumo pensiją bei įpareigoti VSDFV išmokėti netekto nedarbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2005 m. yra nepagrįstas ir netenkintinas, o nustačius kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Alytaus skyriaus, yra taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.