Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J., institucijos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 21 d. apie 10.00 val. atliktas AB (duomenys neskelbtini) patikrinimas, adresu Pilies turgavietė, M. Valančiaus g., Kaunas. Partikrinimo metu nustatyta, kad J. G. prekiavo žuvimi, AB (duomenys neskelbtini) nėra įdarbintas. Tuo AB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 d. ir 6 d. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėm patrauktas R. J. paaiškino, kad institucija vienpusiškai įvertino situaciją. J. G. jų įmonei teikė paslaugas ir anksčiau, atsiskaitydavo už padarytą darbą pagal kvitus. Tą dieną kvito antro egzemplioriaus neturėjo, nes pardavėjo reikėjo nuo 7 valandos ryto. Sutinka, kad pagal paslaugų teikimo sutartį, J. G. pardavinėti žuvies negalėjo. Jis galėjo pakrauti, iškrauti žuvį, atlikti kitus pagalbinius darbus. Mano, kad padarytas formalus pažeidimas. Šiuo metu J. G. įdarbintas.

Institucijos atstovas A. P. paaiškino, kad pagal paslaugų kvitą prekyba neįeina į leidžiamų veiklų sąrašą. Prekyba neatitinka nurodytos veiklos rūšies. Jei asmuo ir būtų turėjęs užpildytą kvitą, tai nebūtų pagrindas asmenį atleisti nuo administracinės atsakomybės. Pagal teismų praktiką, direktorius privalo ne tik tinkamai įforminti darbo santykius, bet ir kontroliuoti atsakingus darbuotojus, kad jie tinkamai įformintų visus darbo santykius. Todėl VDI nuomone , pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str., yra pilnai įrodytas tiek bylos medžiaga, tiek liudytojų parodymais ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėtų būti paskirta administracinė nuobauda sankcijos numatytose ribose.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad R. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas T. D. parodė, kad buvo gautas VDI anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo, t.y. kad Pilies turgavietėje AB (duomenys neskelbtini) naudai dirba toks pilietis kaip J. G.. 2015-02-21 su kolega patikrino turgavietę, pastebėjo automobilį su užrašu (duomenys neskelbtini) Vaikinas prekiavo žuvimi, t.y. iš pirkėjų paimdavo pinigus, atiduodavo žuvį. Jį nufotografavo. Priėjus paklausė, kokiu pagrindu dirba, nes turėjo dirbančiųjų sąrašą iš „Sodros“. Vaikinas pasakė, kad dirba pagal paslaugų kvitus, tačiau tą dieną antro egzemplioriaus neturėjo. Dirbantį asmenį stebėjo apie 10 minučių. Be to, dirbant pagal paslaugų kvitus, prekybą neįeina į leistinų darbų sąrašą. Pagal šią tvarką galima atlikti darbus, kuriem nereikia specifinių įgūdžių.

Liudytojas T. M. parodė, kad su kolega T. D. stebėjo, kaip vaikinas dirba, t.y. prekiauja žuvimi. Jį stebėjo apie 5-10 minučių. Pagal paslaugų kvitus prekyba negalima.

Liudytojas J. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo spalio mėnesio pagal paslaugų kvitus. Atlikdavo pagalbinius darbus. Vasario 21 d. jam pranešė, kad reikės padirbėti turgavietėje, nes serga daug darbuotojų. Pradėjo dirbti nuo 7 valandos ryto, paimdavo iš pirkėjų pinigus, atiduodavo prekę. Antro paslaugų kvito egzemplioriaus neturėjo, nes neturėjo galimybės jį pasiimti. Dėl tos dienos darbo tarėsi su savo broliu, kuris dirba bendrovėje. Šiuo metu yra įdarbintas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, 2 p. nurodoma, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią;

Lietuvos Respublikos DK 99 str. 6 p. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

R. J. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. faktas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), patikrinimo aktu (b. l. 2), J. G. paaiškinimu (b. l. 3), Sodros užklausos rezultatais apie AB (duomenys neskelbtini) 2015-02-20 darbuotojus (b. l. 4-6), fotonuotrauka (b. l. 7).

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. – t. y. nelegaliai įdarbino asmenį, todėl yra baustinas.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo (2012-02-12 d. Nr.XI-2411) 1straipsnį, šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai ..... Byloje nekyla ginčas, kad J. G. atliko darbo funkcijas, kurioms atlikti reikalinga ne tik kvalifikacija, bet ir atitinkamas pažymėjimas prekiauti maisto produktais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-03-13 nutarimu Nr.218 patvirtintą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą, prekybos paslaugos teikimas pagal paslaugų kvitą negalimas, nes nėra įrašytas į paminėtą sąrašą.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ str. 1 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286, 287 str. teismas

nutaria:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.