Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Dmitrijus KorsakovasBaudžiamoji byla Nr. 1A-818/11Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01682-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2011 m. rugsėjo 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo H. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteistas 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Iš H. L. ir D. K. solidariai priteistas nukentėjusiojo V. B. naudai 2610 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. L. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo aplinkiniams nepagarbą ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: jis, 2010-09-13, apie 23.00 val., būdamas viešoje vietoje, Rotušės aikštėje, adresu Didžioji g. 27, Vilniuje, masinio šventinio renginio metu kartu su D. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis užlipo ir šokinėjo ant V. B. priklausančio automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jį niokodamas ir bendrais vandališkais veiksmais padarydamas V. B. 3610 Lt turtinę žalą.

Skunde pažymima, jog 2010-09-13, apie 23.00 val., Vilniaus Rotušės aikštėje vyko masinis renginys ir žmonių, apsirengusių balta striuke bei apranga, buvo daug. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog sulaikius nuteistąjį, iš jo buvo paimti batai, kuriais pastarasis avėjo įvykio vakarą, taip pat buvo nuimti pėdsakai nuo automobilio „RENAULT Megane", tačiau byloje nėra nustatyta, jog jis būtų užlipęs ant minėto automobilio. Apeliantas nurodo, jog teismas šios jį teisinančios aplinkybės nevertino. Be to, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje analizuodamas D. K. kaltę ir ją pagrindžiančius įrodymus, dėl jo kaltės ir ją patvirtinančių įrodymų nepasisakė, tuo pažeisdamas LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas nesant nusikaltimo sudėties. Remdamasis LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties analize bei teismų praktikos formuojamos vandališkų veiksmų sąvokos apibūdinimu, apeliantas daro išvadą, jog automobilio sugadinimas negali būti vertinamas kaip vandališki veiksmai. Todėl, nesant kaltinime vieno iš nusikaltimo objektyviųjų požymių, jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje nuteistasis H. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl H. L. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepadaryta. Tuo tarpu tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso normos ar netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

Nuteistojo H. L. skundo argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas, pripažino įrodymais - nukentėjusiojo V. B., liudytojų A. N., R. R., iš dalies nuteistojo D. K. bei paties nuteistojo H. L. parodymais, kita medžiaga, kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę ir leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, nukentėjusiojo V. B. parodymus matyti, kad jis, šventinio renginio, kuris vyko Rotušės aikštėje, metu, prie scenos buvo palikęs jam priklausantį automobilį. Besibaigiant renginiui pastebėjo, kad ant jo automobilio yra užlipusi grupė asmenų. Geriausiai įsidėmėjo du: vienas iš jų turėjo būgną, o kitas vilkėjo baltos spalvos striukę. Kai į įvykio vietą atvyko jo pakviesti, netoliese patruliavę pareigūnai, tarp šalia jo automobilio stovinčių žmonių, buvo ir tie du, jo minėti asmenys. Pastaruosius jis iš karto nurodė policijos pareigūnams. Nukentėjusiojo teigimu, baltos spalvos striukę vilkėjusį, kaip vėliau nustatyta H. L., jis įsidėmėjo todėl, kad tarp grupės asmenų, kurie buvo užlipę ant jo automobilio, šis vienintelis dėvėjo baltą striukę.

Netikėti šiais nukentėjusiojo V. B. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, nuteistasis D. K. patvirtino, jog Rotušės aikštėje vykusio renginio metu ant prie scenos stovėjusio automobilio buvo užlipę daug žmonių, o keturi ar penki iš jų šokinėjo ant automobilio stogo (t. 1 b.l. 202). Gi ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė ne tik šią aplinkybę bet ir tai, kad ant nukentėjusiajam priklausančio automobilio stogo jis buvo užlipęs kartu su renginyje sutiktu Henriku, kur gėrė jo turėtą brendį „Alita“ bei, kad su pastaruoju jie buvo kartu sulaikyti policijos pareigūnų (t. 1 b.l. 104, 115).

Iš esmės analogiškas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu, buvo nurodęs ir apeliantas. Taigi pasak šio, norėdamas pamatyti vaizdą iš aukštai, jis užlipo ant prie scenos stovėjusio automobilio „Renault“ stogo, kiek pabuvęs nulipo ir stovėjo šalia automobilio iki priėjo policijos pareigūnai ir jį su kitu vaikinu, kurio vardas Domas, pristatė į policiją. Taipogi H. L. pripažino į renginį atsinešęs ir kažkiek tai išgėręs brendžio. Ir išties, daiktų paėmimo laikinai saugoti metu iš nuteistojo H. L., tarpe kitų daiktų, buvo paimtas ir pusiau nugertas, 0,7 l talpos butelis brendžio „Alita“. Be to, H. L. buvo nustatytas 0,93 promilių alkoholinis apsvaigimas (t. 1 b.l. 65, 66, 71). Ir, nors vėliau, t. y. praėjus po įvykio dviems mėnesiams, H. L. savo poziciją pakeitė, tačiau, byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai teismui leido apelianto parodymus vertinti kritiškai, kaip gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmetė. Teismo išvadų dėl apelianto kaltės, priešingai nei mano šis, nepaneigia ir tai, kad byloje nebuvo atliktas nuteistojo H. L. įvykio metu avėtų batų bei nuo automobilio nuimtų pėdsakų tyrimas.

Apelianto argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. sudėties, t. y. nesant šio nusikaltimo objektyviųjų požymių – vandališkų veiksmų, taipogi nepagrįstas.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, H. L. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, kad jis viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo aplinkiniams nepagarbą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Ir nors pagal apeliantą, automobilio sugadinimas negali būti vertinamas kaip vandališki veiksmai, tačiau tokia pastarojo pozicija šios bylos kontekste nepagrįsta, pažymint tai, kad nuteistasis per siaurai supranta ir aiškina vandališkų veiksmų sąvoką.

Vandalizmas apibūdinamas kaip brutalus kultūros ir materialinių vertybių naikinimas. Iš to seka, kad kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, vandališki veiksmai apima ne tik kultūros vertybių niokojimą, bet ir kitokio svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą, atsižvelgiant ir į niokojamo turto vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinierinę ir socialinę vertę.

Gi nagrinėjamu atveju, vertinant H. L. veiksmus kaip vandališkus, taipogi buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiojo automobilis, kurį H. L. kartu su kitais asmenimis sugadino, stovėjo tradiciniame miesto prekybos ir renginių centre – Rotušės aikštėje, šventinio renginio metu, į kurį buvo susirinkusi masė žmonių. Tačiau šis, nepaisydamas to bei ignoruodamas visuomenėje pripažintas elgesio bei moralės normas, užlipo ant kitam asmeniui priklausančio automobilio ir jį niokojo. Tokie nuteistojo H. L. nusikalstami veiksmai, pirmosios instancijos teismo, pagrįstai buvo įvertinti kaip vandališki.

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo H. L. apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo H. L. apeliacinį skundą atmesti.