- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- e2-9710-642/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05954-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rangos era“
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3Rašytiniai įrodymai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“ atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rangos era“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendroji „Gemavila“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 957,92 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangos era“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E0514 (TR-79), kuria uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Transline“ įsipareigojo pervežti krovinį iš Krippeit GmbH, Hauptstrase 1, 24800, Elsdorf-Westermuhlen, Vokietija, į Lietuvą, adresu: uždaroji akcinė bendrovė „Gemavila“, Vištyčio g. 38, Kybartai, Vilkaviškio r. sav. Ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir už suteiktas paslaugas išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. BT14 0030108 3760,10 Lt su PVM (1 089 Eur) sumai. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Rangos era“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. pateikė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Transline“ pretenziją, kurioje nurodoma, kad pristatyti krovinį buvo pavėluota 9 val., todėl pagal krovinio pervežimo sutarties Nr. E0514 (TR-79) 2.4 punktą taikoma bauda, kuri sudaro 957,92 Eur, ir neteisėtai sulaikė pinigines lėšas. Uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Transline“ 2014 m. rugpjūčio 25 d. atsakymu į pretenziją atmetė uždarosios akcinės bendrovės „Rangos era“ pretenziją, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija) atlyginami faktiniai nuostoliai, atsiradę dėl vežėjo veiksmų, nuostolių faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti juos patyręs asmuo; CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už vėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymas. CMR konvencija imperatyviai nustato, kad dėl vėlavimo pristatyti krovinį gali būti atlyginami tik patirti nuostoliai, todėl šalims neleidžiama susitarti dėl netesybų (baudos) už pavėluotą krovinio pristatymą, tokia sutarties nuostata būtų laikoma negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo). Pažymi, kad uždaroji akcinė bendrovė „Rangos era“ nepateikė jokio atsiliepimo į uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“ atsakymą, t. y. nenurodė, kokių faktinių nuostolių patyrė dėl vėlavimo pristatyti krovinį. Uždaroji akcinė bendrovė „Rangos era“ nevykdė pareigos sumokėti kainos likučio už pervežimą ir liko skolinga ieškovei 957,92 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. BT14 0030108, išrašytą vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. E0514 (TR-79) pagrindu. Ieškovės nuomone, ji nėra praleidusi ieškininės senaties termino, kadangi mano, kad minėtam tarptautiniam pervežimui taikytinos CMR konvencijos nuostatos. CMR konvencijos 32 straipsnis numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, tačiau tyčinių veiksmų atveju – senaties terminas yra treji metai. Ieškovės nuomone, atsakovės nepagrįstas, sąmoningas vengimas atsiskaityti laikytinas tyčiniu neteisėtu neveikimu, kadangi atsakovė remiasi akivaizdžiai nepagrįstu atsikirtimu – nepagrįstu reikalavimu apmokėti baudą už pavėluotą krovinio pristatymą, kuris nėra įskaitytas su ieškovės keliamu reikalavimu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti dėl senaties termino praleidimo. Atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E0514 (TR-79). Šios sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį pagal sutarties sąlygas, numatytu terminu, bei nurodant baudos sumą už kiekvieną pavėluotą valandą po 100 eurų. Ieškovė netinkamai įvykdė sutarties esminę sąlygą ir išrašė sąskaitą faktūrą Nr. BT14 0030108, 3 760,10 Lt sumai su PVM (konvertuojant į eurus sudaro 1 089 suma). Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 12 d. pateikė ieškovei pretenziją, dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. vėlavimas pristatyti krovinį į paskirties vietą apima 9 val. 20 min. (t. y. laikytina viena darbo diena). Sutarties pagrindu, t. y. pažeidus esminę sąlygą, atsakovė paskaičiavo pretenzijos sumą, kuri sudaro 957,92 Eur. Atsakovė vežime dalyvavo kaip tarpininkas, todėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. iš užsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gemavila“ gavo pretenziją 3 300 Lt sumai, kurią pripažino ir šiai dienai nėra užsakovei skolinga. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikė pakartotinį išaiškinimą dėl pretenzijos pagrindimo, nurodant, kad paliekama galioti atsakovės pretenzija – žala pripažįstama, todėl laukiama nuostolių atlyginimo. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė pakartotinį išaiškinimą dėl pretenzijos pagrindimo, nurodant, kad paliekama galioti atsakovės pretenzija – žala pripažįstama, todėl laukiama atlyginimo. Ieškovė daugiau jokių nesutikimų su pretenzija nereiškė. Pažymi, kad tarp šalių buvo sutarta, šalims numatant sutarties esminę sąlygą – iškrovimo datą ir laiką, o neįvykdžius jos, nustatoma bauda – 100 eurų už pavėluotą valandą, analogiška formuluotė buvo ir vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr. E0514 (TR-79), kas reiškia, kad vežėjas turėjo įvertinti riziką ir galėjo atsisakyti vežti krovinį, o akceptuodamas sutartį, prisiėmė riziką ir sutarties turinį vertino kaip specialistas, teikiantis kvalifikuotas vežimo paslaugas. Ieškovė vėluodama 9 val. 20 min, t. y. vieną darbo dieną pristatyti krovinį, tinkamai ir laiku neįvykdė sutarties. Ieškovei prie atsakovės pretenzijų buvo tinkamai pateikiamos užsakovės pretenzijos su lydinčiais dokumentais, t. y. žala yra įrodyta ir vieno iš vežėjų pripažinta. Už pavėluotą krovinio pristatymą vežėjas atsako (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis), jeigu nėra jo atsakomybę paneigiančių aplinkybių, kurių šiai dienai ieškovė nepateikia. Dėl ieškinio senaties termino taikymo, atsakovė nurodo, kad CMR konvencijos 32 straipsnis numato 1 metų ieškinio senaties terminą, o tyčinių veiksmų, prilyginamų tyčiniams veiksmams, atveju taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tyčinių veiksmų įrodymo faktas, tenka ieškovo prievolei, teikiant faktinius įrodymus dėl ieškinio senaties terminų nepraleidimo. Atsakovė nurodo, kad 1 metų ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo užmokestį ir kitiems ieškiniams, taikant CMR konvenciją. Pažymima, kad senaties terminą pristabdo tik pirmoji pretenzija, visos kitos vėlesnės pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties eigos nepristabdo, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2015 m. rugsėjo 13 d.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“ atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijoje neįtvirtintas baudų už vėlavimą pristatyti krovinį ar vežimo instrukcijų pažeidimą taikymas, pagal CMR konvenciją atlyginami tik faktiniai nuostoliai, tačiau atsakovas turi pateikti įrodymus apie patirtus nuostolius. Atsakovės reikalavimas taikyti netesybas yra nepagrįstas. Nėra atliktas nei apmokėjimas, nei įskaitymas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi atsakovės atsisakymas vykdyti prievolę yra vertintinas kaip tyčinis neteisėtas neveikimas ir pagal CMR konvencijos 32 straipsnį, tokiems ieškiniams yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovei pranešta tinkamai, jokių prašymų negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangos era“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E0514 (TR-79). Šios sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį pagal sutarties sąlygas. Ieškovė išrašė sąskaitą faktūrą Nr. BT14 0030108, 3 760,10 Lt sumai su PVM (1 089 Eur). Atsakovė vežime dalyvavo kaip tarpininkas, todėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. iš užsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gemavila“ gavo pretenziją 3 300 Lt sumai, šią sumą atsakovė pripažino. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 12 d. pateikė ieškovei pretenziją, dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. vėlavimo pristatyti krovinį į paskirties vietą ir sutarties pagrindu, t. y. pažeidus esminę sąlygą, atsakovė paskaičiavo pretenzijos sumą, kuri sudaro 957,92 Eur. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė ieškovei pakartotinį išaiškinimą dėl pretenzijos pagrindimo, nurodant, kad paliekama galioti atsakovės pretenzija – žala pripažįstama, todėl laukiama nuostolių atlyginimo. 2017 m. birželio 7 d. raštas dėl skolų suderinimo tarp uždarosios akcinės bendrovės „Rangos era“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gemavila“ patvirtina, kad įsiskolinimų įmonės viena kitai neturi.
Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. Remiantis CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktu, šiam konkrečiam iš tarptautinio krovinių pervežimo tarp šalių kilusiam ginčui yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes yra būtinas šios konvencijos taikymo sąlygų visetas: buvo vežama kelių transporto priemone (išduodant CMR važtaraščius CMR konvencijoje nustatyta tvarka); buvo vežama už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos (Vokietija, Lietuva); krovinio išsiuntimo vietos ir/arba krovinio gavimo vietos valstybė yra konvencijos narė (Vokietija, Lietuva yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos narės). Todėl tarp šalių kilusiam ginčui taikytina CMR konvencija.
CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas pagal šią konvenciją yra vieneri metai, o tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – treji metai. Senaties terminas dėl apmokėjimo už vežimą prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.
Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškovės, kaip vežėjos, ieškiniui dėl atlyginimo už vežimą pareikšti taikytinas bendrasis vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas atsižvelgia į ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad atsakovės nepagrįstas, sąmoningas vengimas atsiskaityti laikytinas neteisėtu tyčiniu neveikimu ir turėtų būti laikomas pagrindu taikyti CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Tačiau šioje byloje teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove, tyčia vengė įvykdyti savo prievolę ieškovei. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovė, žinodama apie savo prievolę ir jos dydį, ją ginčijo, t. y. buvo aktyvi ir teigdama, kad ieškovė netinkamai įvykdė 2014 m. rugpjūčio 7 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. EO514 (TR-79), 2014 m. rugpjūčio 12 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo (vėlavimo pristatyti krovinį), 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė pakartotinius išaiškinimus dėl pretenzijos pagrindimo. Tuo tarpu ieškovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl ko ji negalėjo laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Ieškovė yra verslininkė ir turėjo galimybę ginti savo interesus pati ar per atstovą, nepraleisdama vienerių metų ieškinio senaties termino pabaigos. Taigi akivaizdu, jog ieškovė (vežėja) nesiėmė jokių priemonių laiku ir efektyviai ginti savo pažeistas teises – reikalauti atsakovės atsiskaityti už atliktą krovinio pervežimą, o į teismą kreipėsi jau pasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Kaip jau minėta anksčiau, vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktu, senaties terminas dėl apmokėjimo už vežimą prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, todėl šioje byloje senaties terminas ieškiniui dėl skolos už neapmokėtą vežimą baigėsi 2015 m. lapkričio 7 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams po 2017 m. rugpjūčio 7 d. vežimo sutarties Nr. EO514 (TR-79) sudarymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo rūpintųsi savo teisėmis bei interesais. Vežėja, būdama verslininke, kuriai taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo asmens standartai (bonus pater familias), turėjo aktyviai veikti ir nutraukti, jos nuomone, atsakovės nesąžiningus veiksmus, kreipdamasi į teismą ar bent jau laiku ir tinkamai surašydama atsakovei pretenziją. Kadangi ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, ieškovei kyla neigiami padariniai – prarandama teisė ginti pažeistą teisę per įstatymo nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad ieškinio senaties institutas yra nustatytas abiejų šalių interesais. Šio instituto tikslas užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2008).
Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, esant atsakovo prašymui, taikytinas ieškinio senaties terminas ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis, 1.126 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį, jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.