Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė ieškiniu (b. l. 18) prašė priteisti iš atsakovo D. V. jos išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-01 iki mokysis Kauno technologijos universiteto dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus. Ieškovė nurodė, kad jos poreikiams per mėnesį reikia 800 Lt, o mamos teikiamo išlaikymo nepakanka. Atsakovas yra sveikas, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių. Dėl užsiėmimų Kauno technologijos universitete ieškovė neturi galimybės dirbti. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti savo išlaikymu. Ieškovei nebūtina parama, nes ji gauna stipendiją. Ieškovės išlaidos yra nepagrįstos, ji komunalinių mokesčių nemoka, gyvendama su mama ir senele, kurių turtinė padėtis yra labai gera. Atsakovas nepajėgus teikti paramos, kadangi neturi jokio vertingo turto, nuo 2012 m. spalio mėn. neteko darbo, gauna tik bedarbio pašalpą, kuri užtikrina tik pačių minimaliausių bedarbio poreikių tenkinimą. Dėl sveikatos problemų atsakovas lankosi Kauno onkologijos ligoninėje, kurioje buvo atliktos dvi biopsijos, po kurių buvo paskirta vartoti vaistus ir vykdomas sveikatos būklės stebėjimas. Atsakovas vienas rūpinasi mama B. D. (vyro ir kitų vaikų ji neturi), kurią prieš dvejus metus ištiko insultas, jai pripažinta dalinė negalia.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 125–131) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Tačiau, įvertinus Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus bei nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktas teisės aiškinimo taisykles, akivaizdu, kad teismas minėta kasacinio teismo praktika pasirėmė nepagrįstai. 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 priimta sprendžiant išlaikymo priteisimo pilnamečiam moksleiviui klausimą, taigi visos kasacinio teismo nurodytoje byloje suformuluotos teisės taikymo taisyklės taikytinos tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl paramos pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimo. Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus vertinama skirtingai priklausomai nuo to, ar vaikai mokosi vidurinėje, ar aukštojoje mokykloje. Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos (Nutarimo motyvuojamosios dalies 12.2 punktas). Ši argumentacija randama ir minėtoje kasacinio teismo 2009-05-25 nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas paramos moksleiviui priteisimo klausimas. Taigi akivaizdu, kad ši argumentacija nepagrįstai perkelta į skundžiamą teismo sprendimą, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo aukštosios mokyklos studentei, o ne moksleivei, t. y. šiuo atveju yra susiklostę teisiniai santykiai tarp dviejų pilnamečių asmenų. Pilnametis studentas sprendimus priima savarankiškai, todėl negali būti paneigta jo asmeninė atsakomybė už savo likimą (Nutarimo motyvuojamosios dalies 12.3 punktas). Teismas nepagrįstai suabsoliutino pareigą išlaikyti pilnametę aukštojoje mokykloje besimokančią studentę (išlaikymo nepriteisimo galimybė sprendime susieta išimtinai su atsakovo nedarbingumu, t. y. nustačius, kad atsakovas nėra nedarbingas, konstatuota jo pareiga išlaikyti pilnametę dukrą studentę). Išlaikymo priteisimą pilnametei studentei teismas grindė iš esmės tais pačiais principais, kaip išlaikymo priteisimą nepilnamečiam vaikui (teismas konstatavo, kad negalimas atsakovo išlaikymo pareigos asmeninio pobūdžio paneigimas, todėl, nustačius, kad atsakovas yra darbingas, konstatavo jo pareigą išlaikyti dukrą, kol ji sąžiningai ir pažangiai mokydamasi įgis aukštąjį išsilavinimą). Teismas nepaisė Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus moksleivius ir savo pilnamečius vaikus studentus turi būti vertinama skirtingai.

2. Esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra: 1) paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir 2) tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas, turtinę padėtį. LAT, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokinančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus (LAT 2008-01-25 nutartis Nr. 3K-3-25/2008; 2007-06-12 nutartis Nr. 3K-3-189/2007; 2007-06-29 nutartis Nr. 3K-3-188/2007; 2008-04-11 nutartis Nr. 3K-3-248/2008; ir kitos). Paramos pilnamečiam vaikui būtinumo nustatymo kriterijai: sunki vaiko turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Tėvo galimybių teikti išlaikymą nustatymo kriterijai: turtinė padėtis, suteikianti galimybę mokėti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiančiam tėvui ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes aukščiau nurodytus kriterijus teismas taikė netinkamai, taip pat netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, o tam tikrų įrodomųjų faktų apskritai nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Teismas sprendime nurodo nustatęs, kad ieškovė 2011 metais gavo 260 Lt stipendiją, 2012 metais gavo 1 300 Lt stipendiją. Ieškovė universitete mokosi tik nuo 2011-09-01. Iš mokymo įstaigos pažymos (b. l. 22) matyti, kad 2011 metais ieškovei buvo išmokėta vienkartinė stipendija 260 Lt už 2011 metų lapkričio mėnesį, o 2012 metais ieškovei buvo išmokėta skatinamoji stipendija po 260 Lt už 2012 metų vasario–birželio mėnesius. Viso per vienerius metus (nuo 2011-11-01 iki 2012-10-31) ieškovei išmokėta 1 560 Lt stipendijos. Taip pat turi būti atsižvelgta, kad faktiškai ieškovės pajamos yra 260 Lt per mėnesį, neskaitant tų kelių mėnesių, kai ieškovė nesimoko (atostogauja), todėl tuo metu turi galimybę dirbti ir pati pasirūpinti savo išlaikymo išlaidų apmokėjimu. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu teikė prieštaringą informaciją apie savo darbą užsienyje: pradžioje teigusi į užsienį nevykusi ir ten nedirbusi, vėliau nurodė, kad užsienyje dirbo, o praeitais metais vėl bandė dirbti, tačiau jai nepatiko darbo sąlygos. Toks nenuoseklumas parodo ieškovės vengimą atskleisti tikrąją savo turtinę padėtį (dirbant užsienyje galimai gautas pajamas) ir ši aplinkybė vertintina ieškovės nenaudai. Ieškovei negali būti pripažinta būtina parama, nes ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti jos išlaikymui reikalingomis lėšomis. Taigi ieškovė neatitinka vieno iš esminių kriterijų, kuris nustatytas Konstitucinio Teismo ir LAT praktikoje. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad bandė gauti pajamų, kad bandė įsidarbinti nors daliai etato, laikinai, tam tikram sezonui ar bent kelioms valandoms. Ta aplinkybė, kad ieškovės CV buvo/yra paskelbta portale www.cvbankas.lt, negali būti vertinama kaip pakankamas darbo paieškų įrodymas, nes: 1) ieškovė savo CV paskelbė tuo metu, kai dar buvo moksleivė (2011-05-08), 2) savo CV atnaujino 2013-01-31, t. y. tada, kai jau vyko šios bylos nagrinėjimas, nes ieškovei tiesiog buvo reikalingas įrodymas apie tariamas jos darbo paieškas (ankstesnio ieškovės CV turinys net nėra žinomas); 3) portalo CVbankas.lt administratoriaus darbuotojas patvirtino, kad pati ieškovė niekuomet nekandidatavo pagal nei vieną darbo skelbimą. Konstatuotina, kad ieškovė faktiškai darbo neieškojo, nebandė įsidarbinti laisvu nuo mokslų metu (per atostogas, savaitgaliais ar kelioms valandoms vakarais) ir gauti jos išlaikymui reikalingų lėšų. Iš esmės panašios išvados priėjo ir teismas, konstatavęs, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis „užsidirbant vasaros atostogų metu“. Parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 81) ir teismo posėdyje (b. l. 111) ieškovė pripažino, kad dėl valstybės remiamos paskolos pragyvenimo išlaidoms apmokėti ji nesikreipė. Ši aplinkybė taip pat yra nustatyta sprendimu. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovė „neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti bent dalimi jai reikalingų mokymosi lėšų gaunant paskolą iš valstybės remiamų fondų ar užsidirbant vasaros atostogų metu“, tačiau šią nustatytą aplinkybę teismas vertino netinkamai, t. y. ne kaip pagrindą atisakyti ieškovei priteisti paramą, o kaip pagrindą priteisti mažesnio dydžio paramą, lyginant su ta, kurios ieškovė reikalavo savo ieškiniu. Teismas nepaisė Konstitucinio Teismo imperatyviai suformuluoto nurodymo, kad „gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje“ (Nutarimo motyvuojamosios dalies 12.5 punktas), taip pat nukrypo nuo LAT praktikos.

Spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą dukrai, teismas rėmėsi šiomis nurodytomis aplinkybėmis: atsakovas nedirba, registruotas Darbo biržoje, kitų išlaikytinių neturi, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, dėl kurių nėra apribotas nedarbingumas, neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismas nepagrįstai nutarė, kad atsakovas turi galimybę ieškovei teikti paramą. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi jokio turto, 2012 m. rugsėjį buvo atleistas iš paskutinės darbovietės ir nuo 2012-10-02 yra registruotas Darbo biržoje. Paskutinę atsakovui paskirtą nedarbo pašalpos išmoką atsakovas gavo 2012 m. gegužės mėnesį (sumokėta už praėjusį mėnesį, t. y. už 2012 m. balandžio mėnesį), nes pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, atsakovui nedarbo pašalpa buvo paskirta mokėti 6 mėnesius. Be to, atsakovas turi skolų, kurių šiai dienai neturi galimybių likviduoti. Ieškovė teismui pateikė įrodymą, kad atsakovas turi susikaupusį nesumokėto išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, kai ši buvo dar nepilnametė. Teismui pateikti išsamūs įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra tiek prasta, kad atsakovas neturi jokios galimybės mokėti ieškovei išlaikymą. Teismui buvo pateikti įrodymai apie atsakovo sveikatos būklę (b. l. 44, 45, 80 ir kt.), kurie patvirtina, kad atsakovo sveikata yra prasta jau daugiau nei ketverius metus, atsakovas turi nuolat tirtis ir gerti vaistus, gydytojas nurodė, kad atsakovui reikia laikytis tausojančio rėžimo (negalima peršalti, sunkiai kelti ar nešti ir pan.). Ši aplinkybė dėl atsakovo sveikatos būklės, vertintina greta įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, leidžia daryti išvadą, jog mažai tikėtina, jog atsakovo turtinė padėtis artimoje ateityje galėtų pasikeisti į geresnę. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad, priteisus bent minimalią paramą ieškovei, atsakovas negalėtų tokio teismo sprendimo vykdyti, nes jis neturi jokio turto ir pajamų, iš kurių galėtų priteistą paramą mokėti. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad gyvena dviese su sutuoktine, kuri juos abu išlaiko. Atsakovo sutuoktinė nedirba, tačiau gauna tam tikras pajamas iš kito asmens globos. Priteisus ieškovei paramą iš šios paramos teikti nepajėgaus atsakovo, esminė žala būtu daroma ne tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei (susidarytų situacija, kad iš tiesų paramą ieškovei mokėtų ne atsakovas, o jo sutuoktinė, kurios su ieškove nesieja jokie ryšiai). Ieškovei priteista minimalaus dydžio parama jos turtinei padėčiai esminės reikšmės nesudarys, o atsakovui tai bus didelė našta, kuri iš esmės pablogins jo turtinę padėtį, kaupsis įsiskolinimas, taip pat bus pažeistos jo sutuoktinės teisės. Teismas nepagrįstai nutarė nevertinti atsakovo argumentų apie rūpinimąsi jo neįgalia mama B. D., nes neva atsakovas nepateikė įrodymų apie savo giminystės ryšį su ja, kad jis vienas vaikas jos šeimoje ir t.t. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neginčijo šių jiems žinomų aplinkybių, todėl atsakovui jų nereikėjo papildomai įrodinėti. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymą apie B. D. šeimos sudėtį ir jos neįgaliojo pažymėjimą, iš kurio matyti, kad jai neterminuotam laikui pripažintas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Teismas nepagrįstai išlaikymą ieškovei priteisė nuo 2012-01-01. Ieškiniu neprašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo, todėl parama, jeigu būtų nustatytos jos priteisimo sąlygos, ieškovei galėtų būti priteista tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Pati ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje pripažino, kad buvo padaryta klaida, nes išlaikymą prašoma priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos (b. l. 111). Nepaisant to, teismas išlaikymą ieškovei priteisė nuo 2012-01-01, nenurodydamas jokių tokios datos nustatymo priežasčių.

Šalies argumentai

Teismas teisingai įvertino bei vadovavosi LAT praktikoje suformuluotais išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijais. Tačiau, apelianto teigimu, paramos pilnamečiam vaikui būtinumo nustatymo kriterijus teismas taikė netinkamai bei netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Apeliantas teigia, jog ieškovės pajamos sudaro 260 Lt per mėnesį, nes nuo 2012-02-01 iki 2012-06-01 (5 mėnesius) ieškovė gaudavo tokio dydžio stipendiją. Tokie atsakovo matematiniai skaičiavimai, vadovaujantis logikos dėsniais, negali būti vertinami rimtai. Jei atsakovo skaičiavimai būtų teisingi, ieškovei išmokėtas stipendijos dydis turėtų būti dvigubai didesnis - 260 Lt x 12 mėn. = 3 120 Lt. Atsakovas turėtų pateikti įrodymus, kuriais grindžia tokius ieškovės pajamų skaičiavimus.

Apeliantas nurodo, jog ieškovei negali būti priteisiamas išlaikymas, nes ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti jos išlaikymui reikalingomis lėšomis, jos gyvenimo aprašymo paskelbimas www.cvbankas.lt portale negali būti vertinamas kaip pakankamas darbo paieškų įrodymas. Cvbankas.lt administratorius patvirtino, jog ieškovė nekandidatavo nei pagal vieną darbo skelbimą, taigi atsakovas konstatuoja, jog ieškovė darbo neieškojo ir nebandė įsidarbinti laisvu nuo mokslų metu (per atostogos, savaitgaliais). Šie atsakovo teiginiai galėtų būti pagrįsti, jeigu Lietuvos Respublikoje veiktų vienas darbo skelbimų portalas – www.cvbankas.lt. Tačiau darbo skelbimų portalų yra dešimtys (www.darbo.lt; www.cvmarket. lt; www.skelbiu.lt; www.cvonline.lt; www.ldb.lt ir kt.). Cvbankas.lt nepublikuoja darbdavių kontaktų viešai, o kandidatuoti į siūlomą darbo vietą asmuo gali tik užpildęs gyvenimo aprašymą Cvbankas.lt sistemoje, arba sumokėjęs tam tikrą mokestį. Tai, kad ieškovė nekandidatavo į siūlomas darbo vietas per Cvbankas.lt sistemą, negali būti laikoma įrodymu, jog ieškovė neieškojo darbo ar nebandė įsidarbinti. Be to, pagrindinė ieškovės pareiga yra stropiai ir uoliai mokytis, kad įgyvendintų pagrindinę studento pareigą ir išlaikytų aukštą studijų vidurkį, ieškovė visą laisvą laiką nuo paskaitų turi skirti pasirengimui paskaitoms, namų darbams, koliokviumams, prezentacijoms, egzaminams. Dėl šios priežasties mokslo metų laiku ieškovė gali dirbti tik kelias valandas per savaitę, tačiau tokio darbo jai rasti nepavyko. Ieškovė mokosi valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jos mokymosi rezultatai yra ypatingai geri, vidurkis siekia 9 ir aukštesnius balus. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008 yra pasisakęs, jog paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje aukštojoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti). Kadangi ieškovė studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, dėl valstybės remiamos paskolos mokslui finansuoti ji nesikreipė. Minėtos civilinės bylos nustatytame paramos būtinumo vertinimo sąraše, kreipimasis dėl valstybės remiamos paskolos pragyvenimui nėra paminėtas. Dėl šios priežasties nesikreipimas dėl valstybės garantuojamos paskolos pragyvenimo išlaidoms dengti negali būti laikoma esmine sąlyga, dėl kurios išlaikymas pilnamečiam vaikui negali būti priteisiamas. Teismas nurodė, jog šiuo metu ieškovės motinos turtinė padėtis yra geresnė, todėl atsižvelgiant į proporcingumo principą, jai tenka didesnė išlaikymo našta. Šis teismo sprendimas yra logiškas, pagrįstas ir teisingas, todėl atsakovo teiginiai, dėl to, jog atsakovė neatitinka kai kurių, išlaikymui priteisti būtinų sąlygų, yra atmestini.

Apeliantas nurodo, jog turi sutuoktinę, tačiau dokumentų apie sutuoktinės turimą kilnojamą ar nekilnojamąjį turtą nepateikė, todėl vertinti atsakovo turtinės padėties, kaip labai prastos, nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, jog dėl sunkios sveikatos būklės negali dirbti, jam diagnozuota gerybinė prostatos hiperplazija ir paskirtas vaistinis preparatas, kuris skiriamas gerybine prostatos hiperplazija sergančių vyrų simptomų palengvinimui. Pagal medicininius duomenis, šia liga serga daugiau nei pusė vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus. Liga siejama su pakitusia hormonų pusiausvyra vyresniame amžiuje. Tačiau ši diagnozė neapriboja atsakovo darbingumo, tad teiginiai, jog teismo sprendimo įvykdyti neįmanoma yra nepagrįsti. Tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nors yra darbingas, nesudaro pagrindo teigti, jog jis teismo sprendimo negali įvykdyti, arba teismo sprendimo įvykdymas pažeis jo sutuoktinės interesus. Gali būti, jog atsakovas laukia, kol apeliacinės instancijos teismas atmes ieškovės ieškinį visiškai ir tada nuspręs įsidarbinti. Toks atsakovo elgesys pažeidžia teisėtus ieškovės interesus. Atsakovas yra kvalifikuotas, turi paklausią bei gerai apmokamą stogdengio specialybę, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų priežastis, dėl kurių negali susirasti darbo. Turėdamas tokią specialybę, atsakovas gali dirbti pagal verslo liudijimą arba pradėti vykdyti individualią veiklą ir taip užsidirbti pragyvenimui bei teikti išlaikymą paramos reikalingai dukrai. Atsakovas galėtų susirasti gerai apmokamą darbą, jeigu norėtų, tačiau šiuo metu, iki kol dukrai sukaks 24 metai, atsakovas pasirenka nedirbti bei nevykdyti savo pareigos išlaikyti paramos reikalaujančią pilnametę dukrą, dukros išlaikymo naštą perkeldamas ieškovės motinai. Kadangi atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, jog atsakovas yra nedarbingas, apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas negali įvykdyti prievolės, turi būti atmesti. Atsakovas tvirtina, kad dukros išlaikyti negali ir todėl, kad rūpinasi savo neįgalia motina, tačiau rūpinimasis atsakovo motina nereikalauja atsakovo išlaidų, kadangi ji gauna ne mažą senatvės pensiją, o taip pat invalidumo pašalpą.