Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. Z. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. Z. kaltinamas tuo, kad neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

veikdamas bendrai su K. D., turėdami bendrą tikslą gaminti ir parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas bei taip gauti neteisėtas pajamas, pasiskirstę vaidmenimis, ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.34 val., psichotropinės medžiagos – amfetamino pagaminimo tikslu, įgijo chemines medžiagas: 3-ios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekusorių – 15,0 kg sieros rūgštį (H2SO4), 23 948.46 g natrio šarmą (NaOH), 800 ml azoto rūgštį (HNO3), taip pat įrangą ir medžiagas, skirtas psichotropinės medžiagos gamybai – plastikinius maišelius, elektronines svarstykles, maišymo aparatą, piltuvėlį, vakuumavimo aparatą, virimo – kepimo įrenginius, elektrinį grilį, įvairias plastikines talpas, plastikinius indus, ne mažiau kaip 426 vnt. folijos ritinėlių, visas šias medžiagas ir įrangą laikė K. D. priklausančiame bute bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, neteisėtai įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir ne vėliau kaip iki 2023 sausio 23 d. 11.52 val., tose pačiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudojant minėtas chemines medžiagas ir įrangą, K. D. neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 1 546,868 g sausos baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 243,315 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 sausio 23 d., kol laikotarpiu nuo 11.52 val. iki 12.05 val. šį labai didelį kiekį – 243,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tikslu parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir taip gauti neteisėtas pajamas, jis (R. Z.) iš K. D. gyvenamos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną 12.05 val. (duomenys neskelbtini) g., vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sustabdžius patikrinimui jo (R. Z.) vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais R. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. R. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 23 d. 14.15 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi pastarajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam R. Z. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nėra išnykęs ir pasikeitęs suėmimo taikymo pagrindas dėl pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, ir kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Kaltinamojo R. Z. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikint Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir ginamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. Z. šiuo metu taikoma nepagrįstai, nes byloje išaiškėjo svarbios aplinkybės dėl kaltinamojo provokavimo daryti nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo eigoje byla dėl kito įtariamojo R. B. buvo išskirta į atskirą tyrimą. Gynyba ir įtariamasis viso proceso metu teigė, kad kaltinamasis R. Z. buvo išprovokuotas psichotropines medžiagas pirkti ir gabenti kitam įtariamajam R. B., kuris veikė su policijos nurodymu ir žinia. Šie teisėsaugos institucijų veiksmai, pasitelkiant R. B., nebuvo sankcionuoti BPK nustatyta tvarka. Bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas nusprendė patikrinti šias provokavimo aplinkybes, teisiamajame posėdyje buvo pridėtas prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendis R. B. atžvilgiu ir baudžiamosios bylos tomai, todėl šios bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į rudenį.

3.2. Gynėjas, skunde analizuodamas minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendį, nurodo, kad prokurorė ir tyrėjai veikė neteisėtai, kitas įtariamasis R. B. veikė su jų žinia ir provokavo R. Z. padaryti sunkų nusikaltimą. Prokurorė, neteisėtai išprovokavusi R. Z., jį persekiojo, iniciavo jam kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, kuris tęsiasi jau pusantrų metų. Dėl prokurorės neveikimo nebuvo organizuotas tinkamas duomenų rinkimas, eliminuojant galimybę juos patikrinti trijų instancijų teismuose. Taip pat buvo sudarytos galimybės duomenų falsifikuoti.

3.3. Kaltinamasis suimtas jau pusantrų metų, nors prieš jį yra panaudoti neteisėti pareigūnų veiksmai. Ginamasis R. Z. sutinka su bet kokiomis kitomis kardomosiomis priemonėmis, kad būtų galima kontroliuoti jo buvimo vietą. Jis sutinka, kad jam būtų taikomas namų areštas, be to, jo giminaitė yra įmokėjusi 10 000 eurų, kaip galimą užstatą. Gynyba mano, kad kelių kardomųjų priemonių kompleksas būtų pakankamas kontroliuoti ginamąjį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Gynėjas nurodo manantis, kad R. Z. atžvilgiu turės būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo požymių, dėl ko manoma, kad suėmimas taikomas visiškai nepagrįstai. Be to, ginamasis yra 1969 m. gimimo, jam nustatytas 55 proc. neįgalumas, anksčiau neteistas, turi gyvenamąją vietą, šeimą, todėl, gynėjo manymu, skunde išdėstytų argumentų pagrindu galima konstatuoti, jog kardomųjų priemonių tikslų šioje byloje bus pasiekti R. Z. ir netaikant pačios griežčiausios kardomosios priemonės.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo R. Z. gynėjo skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, konstatuoja, kad kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. Z. suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, pagal kurią niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kratų, apžiūrų protokoluose, liudytojų D. B., R. B., J. P., R. K. apklausų protokoluose, slaptų veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kauno apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Gynėjo skunde išdėstytos abejonės dėl R. B. parodymų turinio, teigiant, kad prieš ginamąjį R. Z. akivaizdžiai buvo panaudota provokacija, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai yra fakto klausimai, kurie tiriami ir nustatomi pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą; tuo tarpu skundą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumo, į byloje esančius duomenis atsižvelgia tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje stadijoje bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme ir, pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju sprendžiant kaltinamajam R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

7. Gynėjas skunde teigia abejojantis prokurorės nešališkumu tiriant bylą, renkant duomenis bei nurodo, kad prokurorė atliko tam tikrus neteisėtus procesinius veiksmus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gynėjo minimos aplinkybės nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir betarpiškai skundžiamos nutarties teisėtumo ar pagrįstumo neįtakoja. Šis klausimas gali būti keliamas, bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, prokurorės nušalinimo klausimas jau buvo keliamas Kauno apygardos teisme (6 t., b. l. 178–181).

8. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. Z. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. suėmimas R. Z. pratęstas, teismui pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentais, kad suėmimas kaltinamajam toliau taikomas nepagrįstai, neatsižvelgus į byloje išaiškėjusias aplinkybes bei teismui nepakankamai įsigilinus į kaltinamojo asmenybę.

9. Suėmimo terminas kaltinamajam R. Z. pagrįstai pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys.

10. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. Z., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagrindą manyti, kad R. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, be šios aplinkybės sudaro ir galimas paties kaltinamojo vaidmuo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, galimas siekis gauti turtinės naudos iš inkriminuoto nusikaltimo. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, nusikalstama veika, kurios padarymu R. Z. kaltinamas, galimai nebuvo atsitiktinė, o galėjo būti padaryta veikiant kartu su kitu kaltinamuoju, taip pat galėjo būti iš anksto kruopščiai suplanuota ir organizuota bei vykdyta siekiant gauti neteisėtų pajamų. Apie tai spręsta iš kaltinimo neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekusorių) kiekiu, skirtingomis šių medžiagų rūšimis, taip pat iš galimai įrankių ir priemonių, susijusių su psichotropinių medžiagų gamyba ir galimu tolimesniu platinimu ir rastų kito galimai bendrai veikusio asmens gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gausos (2023 m. sausio 23 d. kratos protokolas, 2 t., b. l. 26–53). Baudžiamojoje byloje esančios 2023 m. balandžio 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-1076554-23 duomenimis, beveik ant visų kratos metu išimtų objektų ir įrenginių rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų (2 t., b. l. 69–80).

11. Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d. R. Z. dirbo UAB „M“, vėlesnių duomenų apie legalų kaltinamojo pragyvenimo šaltinį byloje nėra. Iš Užimtumo tarnybos išrašo matyti, kad R. Z. Užimtumo tarnyboje neregistruotas (4 t., b. l. 6–7). Todėl ilgas laikotarpis, kai R. Z. neturėjo legalaus pajamų šaltinio, jam pareikšto kaltinimo (siekio gauti pajamų ) kontekste sustiprina pagrįstą manymą, kad, nebūdamas suimtas, jis gali tęsti nusikalstamų veikų darymą. Be to, R. Z. praeityje buvo teistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Teistumas išnykęs (4 t., b. l. 8–9). Nors galima sutikti su gynėjo argumentu, kad teistumui išnykus pastarasis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo R. Z., nepagrįstai rėmėsi ankstesniu šio asmens teistumu, taip pažeisdamas BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aptariama teisės norma numato, kad, suėjus baudžiamajame įstatyme reglamentuotiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys yra laikomi neteistais, tačiau teismo pareiga vertinti ankstesnius (net ir išnykusius) teistumus yra tiesiogiai nulemta analizuojamo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto (BPK 122 straipsnio 4 dalyje detalizuoto) suėmimo pagrindo. Šis suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindas yra tiesiogiai susijęs su suimto asmens galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio pasireiškimo iki išnagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje šiam asmeniui yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, rizikos įvertinimu. Todėl ankstesni, išnykę teistumai šiuo atveju yra vertinami tik tiek, kiek jie yra reikšmingi, sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, kaip padedantys nustatyti suimto asmens požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir jį charakterizuoti. Atitinkami motyvai dėl išnykusio teistumo vertinimo yra pateikiami ir suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2013, Nr. 2K-176-511/2021). Todėl į kaltinamojo R. Z. ankstesnio išnykusį teistumą pagrįstai buvo atsižvelgta kartu su kitomis jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, sprendžiant, kiek asmuo yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, galimo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui.

12. Taip pat bylos duomenimis, kaltinamojo R. Z. galimai padaryto nusikaltimo pobūdis, mastas leidžia spręsti, kad nusikalstama veika galimai vykdyta siekiant neteisėtu būdu gauti pajamų bei galėjo būti pagrindiniu jo pragyvenimo pajamų šaltiniu. Šios aplinkybės pagrįstai leido Kauno apygardos teismui nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą.

13. Gynėjo skunde dėstoma, kad kaltinamajam R. Z. galėtų būti skiriamos kelios švelnesnės kardomosios priemonės, kuriomis būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pozicija. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija, EŽTK) 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodyto dydžio užstatas, kaip ir kitos švelnesnės kardomosios priemonės, atsižvelgus į kaltinamajam R. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, galimai kaltinamojo disponuotų (gamintų, laikytų ir gabentų) psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį, galimą siekį iš tokių draudžiamų medžiagų neteisėto platinimo užsidirbti, galimą kruopštų pasiruošimą inkriminuotai nusikalstamai veikai, su bendrininku pasiskirsčius vaidmenimis, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrindo R. Z. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena iš jų (jų kompleksas) nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos pašalinti kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Taip pat ir užstatas, kaip kardomoji priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties – visų pirma, siekio užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pritaikius užstatą tam tikrų pajamų laikinai netektų (kardomosios priemonės nesilaikymo atveju – netektų visam laikui) būtent kaltinamojo R. Z. artimieji (skunde nurodoma, jog užstatą yra įmokėjusi kaltinamojo giminaitė), o kaltinamasis, pritaikius užstatą, neprarastų objektyvių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis ir jo gynėjas, tėra proceso šalies pasiūlymas, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus, sprendžia teismas. Prioritetas pagrįstai teikiamas valstybės interesui įgyvendinti teisingumo principą bei eliminuoti kaltinamojo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

15. Gynėjo skunde akcentuojama ilga kaltinamojo R. Z. suėmimo trukmė, tačiau atsakant į šį argumentą, pabrėžtina, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. Z. už galimai BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, taigi R. Z. suėmimo trukmė, nors suėmimas trunka pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2023 m. sausio 23 d., nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Pažymėtina, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne vien tik pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, bet byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas.

16. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Pažymėtina, jog tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

17. Jau minėta, kad, remiantis bylos duomenimis, R. Z. yra galimai linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytas pavojingas nusikalstamas veikas, kas šiuo atveju neabejotinai nulemia asmens laisvės gerbimą ir leidžia toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Paskirta kardomąja priemone R. Z. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

18. Remiantis išdėstytu, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam R. Z. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjo skundas jame išdėstytais argumentais atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo R. Z. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam R. Z. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.