Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saldi paslaptis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai (el. b. t. I, b. l. 5–6).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. 36P-47-(7.1.10) išdėstytas rekomendacijas, pateiktas reaguojant į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje didėjimą, taip pat vadovaujantis 2020 m. kovo 16 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. V-107 Dėl prevencinių priemonių dėl koronaviruso (covid-19) plitimo įgyvendinimo, kartu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti.

Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Grifs AG“ 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį Nr. TAJ-13-1148, pagal kurią teikė objektų stebėjimo ir reagavimo paslaugas bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2017 m. lapkričio 28 d. Nr. GRI-479598 (neapmokėtas skolos likutis 51,38 Eur), 2017 m. gruodžio 29 d. Nr. GRI-487543 (skola 126,12 Eur), 2018 m. sausio 28 d. Nr. GRI-495460 (skola 178,67 Eur). 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Grifs AG“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o UAB „Grifs AG“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iš atsakovės priteisė 408,99 Eur skolą, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (408,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 5–6).

Atsakovė, nesutikdama su teismo priimtu preliminariu sprendimu, kartu su prieštaravimais pateikė atsiskaitymų žiniaraštį laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2020 m. sausio mėn., turimas PVM sąskaitas faktūras ir pradinės kreditorės 2020 m. sausio 6 d. pranešimą Nr. SD/2020-09 dėl sutarties nutraukimo (el. b. t. I, b. l. 10–18).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinį kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo tinkamai informuota 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimu.

Tarp ieškovės ir pradinės kreditorės 2013 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta sutartis Nr. TAJ-13-1148, pagal kurią buvo teikiamos objektų stebėjimo ir reagavimo paslaugas. Jos pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: 2017 m. lapkričio 28 d. Nr. GRI-479598, 2017 m. gruodžio 29 d. Nr. GRI-487543, 2018 m. sausio 28 d. Nr. GRI-495460. Atsakovė pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras liko skolinga 356,17 Eur.

Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose teigė, kad su skola sutinka, tačiau neturi dalies PVM sąskaitų faktūrų ir prašė papildomo laiko skolos likučiui suderinti. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė visas PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu prašė priteiti skolą. Teismo vertinimu, atsakovė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos turėjo pakankamai laiko suderinti skolos likutį ir jį apmokėti. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ar pradine kreditore – nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovė priteistina 356,17 Eur pagrindinės skolos.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Ieškovė, remdamasi 2013 m. gruodžio 31 d. sutarties Nr. TAJ-13-1148 6.4 punktu, prašo priteisti iš atsakovės 12,82 Eur delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė skolos pagal PVM sąskaitose faktūrose nustatytą terminą nėra apmokėjusi, ieškovei priteistina 12,82 Eur delspinigių.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove per nustatytą terminą, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Ieškovės naudai iš atsakovė iš viso priteistina 408,99 Eur suma (pagrindinė skola, delspinigiai ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalį iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (408,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos 208 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas valstybei 8,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 200,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteisiamos 5,31 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 ir 8 dalimis,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5002-631/2020, palikti nepakeistą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saldi paslaptis“ tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, j. a. k. 303262509, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldi paslaptis“, j. a. k. 124142055, 408,99 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus ir 99 ct) skolos.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, j. a. k. 303262509, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldi paslaptis“, j. a. k. 124142055, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 408,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, j. a. k. 303262509, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldi paslaptis“, j. a. k. 124142055, 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldi paslaptis“, j. a. k. 124142055, 5,31 Eur (penkis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.