Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Irenai Sakson,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. (S.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2008-05-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto;

2) 2011-12-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį galutinė bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2015-11-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto. 2016-01-14 paleistas iš Lukiškių TI-K atlikus arešto bausmę;

4) 2018-04-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto;

5) 2024-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto. Bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, skiriant įpareigojimus;

6) 2025-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą; visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. R. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos- namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta bei nepaimta. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (b. l. 9-19).

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad kratos metu, kurios teisėtumas patvirtintas 2025-07-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Virginijaus Kanapinsko nutartimi, S. R. gyvenamojoje vietoje - name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiuose D. T. ir S. S., tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 78-88).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, dalykas – svetimas turtas – turinys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių ir kiekį) daiktai. Turtas, kaip vagystės dalykas, turi atitikti materialumo, kilnojamojo pobūdžio, ekonominės vertės, kilnojamojo pobūdžio ir svetimumo reikalavimus. Vagystės sudėtis materialioji, pavojinga veika – pagrobimas susideda iš dviejų elementų: neteisėto fizinio daikto užvaldymo ir neatlygintino jo pasisavinimo. Vagystės baigtumas siejamas su momentu, kai kaltininkas įgauna galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti pagrobtu daiktu pagal savo valią. Vagystei būdinga tiesioginė tyčia – kaltininkas supranta, kad jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas turės kaip nuosavą ir nori tokių pasekmių.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo S. R. visiškas prisipažinimas pareikštas teisme, liudytojų N. B. ir S. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog S. R. įvykdė nedidelės vertės svetimo turto vagystę – 2025-07-03 apie 10.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į nuomojamą N. B. kambarį ir tyčia paėmė N. B. priklausančius daiktus: po pagalvę padėtą išmanųjį laikrodį Samsung G. W. 640 mm LTE auksinė 16GB, kurio vertė 100 Eur., ant lovos padėtą planšetę Samsung Galaxy Tab A9+ 5G 64GB Pilka 64GB, kurios vertė 150 Eur, bei planšetės dėklą, kurio vertė 18 Eur. Tokiu būdu pagrobė svetimą, N. B. priklausantį, 268 eurų vertės turtą. Remdamasis išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas.

IV. Bausmės skyrimas

S. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Skirdamas S. R. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis prisipažino, žalą sutinka atlyginti, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog veikos padarymo metu S. R. baudžiamojon atsakomybėn už įvairių rūšių nusikalstamas veikas buvo trauktas 6 kartus, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nusikalto prieš priimant jo atžvilgiu 2025-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Ši aplinkybė rodo, kad jokių išvadų kaltinamasis nedarė ir savo elgesio nekoregavo. Iki tol atliktos bausmės teigiamo poveikio asmens elgesiui ir mąstysenai nepadarė. Jis sistemingai ir intensyviai tebedaro teisei priešingas veikas. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmės rūšį –1 metų laisvės apribojimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Bylos duomenimis S. R. 2025-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą; visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ( BK redakcija nuo 2025-02-01) šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su 2025-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą; visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas S. R. pagal 2025-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245-254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-6.291 straipsniai) ir kt.

N. B. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 268 eurų turtinės žalos (b. l. 48). Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kaltinamasis dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo, todėl jis tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo S. R. nukentėjusiajai N. B. priteistina 268 Eur turtinės žalos atlyginimo.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl S. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 400 Eur dydžio išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje gynėjas kaltinamajam S. R. buvo užtikrinta teismo BPK 51 straipsnyje numatytais pagrindais, o ne kaltinamojo iniciatyva, todėl išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomojo priemonė – rašytinio pasižadėjimo neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir jį nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą; visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis (BK redakcija nuo 2025-02-01) šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su 2025-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą; visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas S. R. pagal 2025-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš S. R. priteisti civilinio ieškovei N. B. 268 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.