Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 13 d., 20.25 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, M. V., vairuodamas transporto priemonę ne gyvenvietėje, kelyje su danga, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, kai jam nustatytas važiavimo greitis 70 km/h, važiavo 136 km/h greičiu, ir tokiu būdu nustatytą važiavimo greitį viršijo 66 km/h, po paklaidos – 65 km/h. Tokiu būdu, M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas nutarimą nustatė, jog M. V. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), kita bylos medžiaga. M. V. kaltu pažeidus Kelių eismo taisykles prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skyrė minimalią nuobaudą numatytą įstatyme, atsižvelgiant į tai, jog M. V. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą anksčiau nebuvo baustas.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. V. kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. V. padarė ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Apeliacinio teismo vertinimu, M. V. argumentas, kad jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kurio, kaip minėta, padarymo apeliantas neginčija, pastarasis padarė esant būtinojo reikalingumo yra nepagrįstas ir atmestinas. Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (ATPK 17 str.).

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žala įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Nors M. V. teigia, kad automobilį vairavo esant būtinajam reikalingumui, nes reikėjo skubiai važiuoti pas sergantį vaiką (tai patvirtina ir liudytojos A. R. parodymai), tačiau tokia versija vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybos versija. Byloje nėra duomenų, kad įvykio dieną G. L. sirgo, ar jos būklė buvo sunki, be to nėra duomenų, kad M. V. sugyventinė tą dieną buvo ligoninėje. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad M. V. inkriminuotą pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik pažeidėjo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Apelianto pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

M. V. prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas pagrįstai pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau M. V. kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atėmus teises vairuoti transporto priemones, jis prarastų darbą, kad jo sugyventinė laukiasi (priešingai, byloje pateikti įrodymai, jog nėštumas yra nutrauktas (b. l. 18), kad turi pagelbėti sunkiai sergančiai mamai, nėra ir negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės ir todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Pasekmes, kad gali prarasti darbą, kad dėl to nukentės šeima, M. V. turėjo numatyti dar prieš padarydamas administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodytos ir šioje nutartyje aptartos aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos. Apylinkės teismo paskirta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui minimali ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto ATPK 124 straipsnio 6 dalies pažeidimo padarymo ir nėra pagrindo taikyti būtinojo reikalingumo pažeidimo sąlygas (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.) ar ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos. Skundą nagrinėjęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.