Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-371-1135/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-29
Bylos Nr.
e1-371-1135/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50409-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-371-1135/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50409-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.10.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 29 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2008 m. spalio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 1 metų ir 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - 1 metus ir 5 mėnesius, pridėjus prie 2002 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 13 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, galutinė subendrinta bausmė skirta 14 metų ir 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. 2020 m. gruodžio 17 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini) esančio neužrakinto ūkinio pastato, pagrobė D. K. priklausantį turtą - 4 vienetus 17 colių lengvo lydinio ratlankių, bendros 140 eurų vertės, bei 4 vienetus 18 colių lengvo lydinio ratlankių su padangomis, bendros 160 eurų vertės, taip iš viso pavogdamas D. K. turto už 300 eurų ir nukentėjusiajam padarydamas turtinę žalą.

2. Be to, 2020 m. gruodžio 17 d., apie 18:00 val., gyvenamojo namo svetainėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. sudaužė D. K. priklausantį televizorių TCL 50C715, tuo padarydamas nukentėjusiajai 469 eurų turtinę žalą.

3. R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 metais, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), pas savo sutuoktinę D. K., kur gyveno jai priklausančiame name. Paskutiniu metu jie su sutuoktine dažnai pykosi, nesutarė, kalbėjo apie skyrybas. 2020 m. gruodžio pradžioje D. išvyko į Angliją dirbti. 2020 m. gruodžio 17 d., apie pietus, pas jį į namus atvyko policijos pareigūnas ir pranešė, kad jo posūnis D. K. parašė policijoje pareiškimą dėl dviračio vagystės, kuriame nurodė, kad dviratį pavogė jis. Dėl tokių D. K. veiksmų jis labai supyko. Žinojo, kad D. K. savo motinos D. K. ūkiniame pastate laikė 4 lengvo lydinio ratlankius ir 4 lydinio ratlankius su padangomis. Apie 17:00 val., kai jau buvo tamsu, jis nusprendė pavogti tuos ratlankius ir taip D. K. atkeršyti. Pavogęs, juos sumetė į pievą, esančią už ūkinio pastato tvoros. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo jam iš matymo pažįstamas vyriškis, kuriam R. K. pasiūlė už 20 eurų pirkti ratlankius. Vyriškis pasakęs, kad tuoj atvažiuos automobiliu, netrukus grįžo. Ratlankius jis susidėjo į savo automobilį, sumokėjo jam 20 eurų ir išvažiavo. R. K. vyriškiui nesakė, kad ratlankiai yra vogti. Įvykdęs vagystę, jis nenusiramino. Grįžęs į kambarį nervinosi ir nesusivaldęs tris kartus kumščiu smogė į televizorių TLC, kuris buvo padėtas ant spintelės. Dėl to televizorius buvo nepataisomai sugadintas. Šis televizorius priklauso jo sutuoktinei D., jį jai padovanojo jos sūnus D. K.. Televizorių sugadino praėjus maždaug valandai po vagystės, tai yra apie 18:00 val. Abi nusikalstamas veikas padarė būdamas blaivus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi. Susisiekė su nukentėjusiąja D. K., jos atsiprašė ir įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą iki 2021 m. gruodžio 27 d. (b. l. 131-133).

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais:

4.1. Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 12:00 val., paskambino jo tėvas E. K., kuris jam paaiškino, kad R. K. jo motinai D. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaužė televizorių TCL, kurį šiais metais jis padovanojo mamai ir už kurį buvo mokėjęs 469 eurus. D. K. yra registruotas minėtu adresu, tačiau apie du metus gyvena (duomenys neskelbtini). Atvykęs į savo mamos namus, juose rado netvarką. Įvairūs daiktai buvo išmėtyti ant grindų, sudaužyto televizoriaus ekranas mėtėsi ant grindų, ant sienų matėsi kraujo dėmės. Nuėjęs į ūkinį pastatą, kuris buvo neužrakintas, pasigedo jam priklausančių lengvojo lydinio ratlankių, iš kurių keturi buvo be padangų, o keturi su R18 dydžio padangomis. Juos bendrai vertina 300 eurų. Policija jam grąžino keturis 17 colių lengvo lydinio ratlankių ir keturis 18 colių lengvo lydinio ratlankius su padangomis. Kadangi pavogtas turtas jam buvo grąžintas, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų niekam neturi (1 b. l. 13, 76-78).

4.2. Nukentėjusioji D. K. parodė, kad ji su R. K. yra susituokusi nuo 2014 m. sausio 9 d., kai šis tuo metu atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jis nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. gyveno jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ten esantis gyvenamasis namas ir didesnė ūkinio pastato dalis priklauso jai, o lauko virtuvė ir ūkiniame pastate esanti malkinė po skyrybų teismo sprendimu priklauso jos buvusiam sutuoktiniui E. K., kuris ir gyvena šioje lauko virtuvėje. Ji 2020 m. lapkričio 27 d. buvo išvykusi dirbti į Angliją, o grįžo 2020 m. gruodžio 21 d. 2020 m. gruodžio 17 d., būdama Anglijoje, ji paskambino R. K.. Šis pyko ant jos sūnaus D. K., kad šis parašė pareiškimą į policiją dėl garaže buvusio jo dviračio dingimo. Naktį R. K. parašė jai kelias SMS žinutes, kad jis geriau atsėdės kalėjime, nei už dingusį dviratį mokės pinigus jos sūnui D. K.. 2020 m. gruodžio 18 d. ryte ji vėl paskambino R. K.. Jis pasakė, kad išvažiuoja. Pasakęs, kad jį pamirštų, jis išjungė telefoną. Ji paskambino buvusiam sutuoktiniui E. K. ir jo paklausė, ar R. K. atnešė nuo namų raktą. E. K. atsakė neigiamai. Tuomet jo paprašė, kad nueitų ir pažiūrėtų jos namus. Vėliau iš E. K. sužinojo, kad raktas nuo jos namo lauko durų buvo spynoje, o svetainėje yra sudaužytas televizorius. E. K. apie tai informavo D. K. ir 2020 m. gruodžio 18 d. sūnus atvyko į jos namus. Ūkiniame pastate esančiame garaže jis neberado jam priklausančių aštuonių lengvo lydinio ratlankių, iš kurių keturi buvo su padangomis. Sūnus iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą. Televizorių TCL jai 2020 metų vasarą padovanojo sūnus D. K.. Televizorius buvo naujas, sūnus buvo mokėjęs 469 eurus. Grįžusi namo, ji svetainėje rado televizorių sudaužytu ekranu, priekinė televizoriaus dalis numesta ant žemės. Kambaryje matėsi ant sienų kraujo lašeliai, kambariuose buvo netvarka. Ji suprato, kad jis ranka sudaužė televizorių ir susižalojo ranką. R. K. šiuo meta gyvena reabilitacijos namuose (duomenys neskelbtini). Ji yra pradėjusi tvarkyti dokumentus dėl santuokos nutraukimo, apie tai R. K. žino, nes pasakė jam telefonu. R. K. su ja susisiekė, prisipažino sudaužęs televizorių, atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Jis įsipareigojo atlyginti 469 eurų turtinę žalą iki 2021 m. gruodžio 27 d., pervedant į jos banko sąskaitą po 50 eurų kas mėnesį, skaičiuojant nuo kovo mėnesio (b. l. 81-83, 87-89).

4.3. Liudytojas E. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)esančioje lauko virtuvėje. Tuo pačiu adresu esančiame name gyvena jo buvusi sutuoktinė D. K., kuri prieš septynerius metus susituokė su R. K.. Su D. K. jis turi sūnų D. K.. 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, jam paskambino D. K., kuri tuo metu buvo Anglijoje. Ji paklausė, ar R. K. paliko nuo jos namo durų raktą. Jis atsakė, kad niekas rakto neatnešė. Paskambinęs R. K., jis sužinojo, kad raktą nuo namo durų šis paliko spynoje. E. K. nuėjo prie namo ir rado raktą durų spynoje, ją užrakino ir parsinešė raktą pas save. Vėliau D. K. telefonu paprašė nueiti ir pažiūrėti kambarius. Jis svetainėje rado sudaužytą televizorių, ant žemės primėtyta makaronų, ant sienų matėsi kraujo lašeliai. Kai paskambino D. K., jai apie tai papasakojo. Vėliau atvyko jų sūnus D. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs ūkinį pastatą, garaže pamatė, kad nėra jam priklausančių aštuonių lengvo lydinio ratlankių, iš kurių keturi su padangomis (b. l. 100-102).

4.4. Liudytojas A. M. parodė, kad jis gyvena daugiabučiame name, kuris yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 17 d., apie 17:00 val., jis iš garažo ėjo per pievą namo. Eidamas, pamatė ant pievos išmėtytus ratlankius. Netoliese, už tvoros, stovėjo R. K., kuris tuos ratlankius greičiausiai ir išmetė. R. K. buvo susituokęs su D. K. ir gyveno toje pačioje (duomenys neskelbtini)gatvėje, kaip ir jis. R. pradėjo jam pasakoti, kad skiriasi su D., ruošiasi išsikraustyti iš jos namų. Sakė, išsikraustydamas ratlankių su savimi nepasiims, bet ir jokiu būdu nepaliks jų D.. R. K. paklausė, ar jis nenori jų įsigyti už 20 eurų. A. M. nepagalvojo, kad šie ratlankiai gali būti vogti, nes R. K. įtikinamai kalbėjo. Be to jis žinojo, kad R. K. su D. paskutiniu metu nesutaria, pykstasi, todėl ir nenustebo sužinojęs, kad ruošiasi skirtis. A. M. grįžo į garažą, automobiliu atvažiavo į pievą, kur buvo išmėtyti ratlankiai. Sumokėjo R. K. 20 eurų ir susidėjęs visus ratlankius į automobilį, juos nuvežė į garažą. Atvykus policijos pareigūnui, jis iš R. K. pirktus ratlankius atidavė jam (b. l. 106-108).

4.5. 2020 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato gautas D. K. pareiškimas, kuriuo prašo įstatymų numatyta tvarka nubausti jo patėvį R. K., laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., (duomenys neskelbtini), iš D. K. priklausančio ūkinio pastato pavogusį pareiškėjui priklausančius aštuonis 300 eurų bendros vertės lengvo lydinio ratlankius ir sudaužiusį namuose esantį televizorių TCL (b. l. 12).

4.6. 2020 m. gruodžio 18 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose Nr. IBPS-V-48578-21 užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Teritorija aptverta, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Į gyvenamo namo vidų einama iš kiemo pusės. Svetainėje drabužiai ir kiti daiktai išmėtyti, ant grindų mėtosi makaronai. Ant spintelės stovi sudaužytas televizorius, kurio ekrano dalis mėtosi kitame kambario gale ant grindų. Kambaryje ant sienos matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Ūkinio pastato durys medinės, viduje ant grindų ir baldų netvarkingai sudėti įvairūs įrankiai, buitinė technika ir kiti daiktai. Patalpoje dešiniame kampe yra vieta, iš kurios galimai pavogti aštuoni lengvojo lydinio automobilio ratai (b. l. 22-38).

4.7. Įtariamasis R. K. su D. K. 2021 m. sausio 8 d. susitarė dėl žalos atlyginimo, R. K. įsipareigojo D. K. atlyginti 469 eurų turtinę žalą iki 2021 m. gruodžio 27 d.(b. l. 166).

5. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Teismų praktikoje svetimu turtu pripažįstami daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė BK 178 straipsnio 1 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t. y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Iš kaltinamojo prisipažinimo, kitų baudžiamojo įsakymo 4.1. - 4.6. punktuose išvardytų rašytinių įrodymu akivaizdu, kad R. K. suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys ir užvaldė svetimą turtą - 4 vienetus 17 colių lengvo lydinio ratlankius bei 4 vienetus 18 colių lengvo lydinio ratlankių su padangomis. Iš to darytina išvada, kad R. K. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

6. Pagal 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad R. K. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. sudaužė D. K. priklausantį televizorių. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

7. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė R. K. už BK 178 straipsnio 1 dalį numatytą nusikalstamą veiką skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būnant gyvenamojoje vietoje, bei įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba); už BK 187 straipsnio 1 dalį numatytą nusikalstamą veiką skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būnant gyvenamojoje vietoje, bei įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būnant gyvenamojoje vietoje, bei įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 173).

9. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padaryti nusikaltimai, kuriais padaryta turtinė žala, atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis teistas, bausmė atlikta (b. l. 147-155), teistas užsienio valstybėje (b. l. 152-154), vienerių metų laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą iš jų už vagystę (b. l. 162,163), nedirba (b. l. 164), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 165), todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikalstamus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę - laisvės apribojimą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

10. R. K. padaryti nusikaltimai, įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė 2020 m. gruodžio 17 d. apie 17.00 val., BK 187 straipsnio 1 dalyje - 2020 m. gruodžio 18 d. apie 18.00 val., skirtingose vietose, praėjus tam tikram laiko tarpui, po vogtų daiktų pardavimo, nuo įvykdytų nusikaltimų nukentėjo skirtingi asmenys, veikos padarytos aiškiai savarankiškais veiksmais, t. y. nebuvo susijusios viena ta pačia paskata (motyvu), susiformavusia viena tyčia, laikytini esant realios sutapties. Atsižvelgiant į tai, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

11. R. K. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

12. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135-137) ir dokumentų paėmimas (b. l. 138-140) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

13. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir skirti jam subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti, R. K. grąžinti asmens tapatybės kortelę ir pasą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Bėčienė