Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui B. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos – santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašas apie santuoką atliktas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas – 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2021-11-28 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, todėl nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas transporto priemonių savo vardu neturi. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad, kad jos sprendimas gerai apgalvotas ir yra galutinis, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Ieškovė nurodė, jog santuokos su atsakovu metu pastebėjo, jog bendras gyvenimas kartu nesiklosto, kaip ji manė būsiant prieš santuoką. Bendro gyvenimo kartu išryškėjo kitos atsakovo požiūris į šeimą ir jos vertybes nei manė ieškovė. Nurodė, kad dėl skirtingų požiūrių į šeimą, jos gerovę ir ateitį nebemato galimybės toliau gyventi santuokoje kartu su atsakovu. Šalys kartu nebegyvena. Ieškovės teigimu, abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, nei vienas nebeturi siekio toliau gyventi santuokoje. Pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė kitokios nuomonės, nei nurodyta ieškinyje, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, todėl vertintina, kad atsakovas yra abejingas santuokai ir jos išsaugojimui. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė nurodė, jog išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas taip pat yra darbingas, todėl išlaikymas jam nereikalingas. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto neturi. Santuokos metu sutuoktiniai bendro dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Kaip matyti iš antstolių rūmų pateiktų duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, į bylą įtrauktų antstolių vykdomi išieškojimai yra atsakovo asmeninės skolos (administracinės nuobaudos, prievolės iš kitų neteisėtų veiksmų, skolos susidariusios iki santuokos su ieškove ir pan.), kurios priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra asmeninės atsakovo turtinės prievolės kreditoriams, kurios nutraukiant santuoką nedalinamos ir iš bendro turto nekompensuojamos. Santuokos nutraukimo bylose dalinamas tik bendras sutuoktinių turtas ir bendro prievolės. Atsižvelgiant į tai, atsakovo asmeninių prievolių pripažinimo bendromis sutuoktinių prievolėmis, klausimas nekeliamas, atsakovo prievolės kreditoriams pagal teismų bei kitų valstybinių institucijų vykdomuosius dokumentus lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Duomenų apie ieškovės kreditorius byloje nėra.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos sudarymo turėtą pavardę „K.“, atsakovui palikti jo pavardę – „K.“. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jo santuokinė pavardė „K.“, atsakovui jo pavardė - „K.“.

Šalys susilaukė dviejų vaikų - P. K., gim (duomenys neskelbtini) ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.169 str. 2 d., jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kaip minėta, byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl vertintina, kad byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo priteisimo nėra. Ieškovė nurodė, kad vaikai gyvena su ja, ji jais visokeriopai rūpinasi ir prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Byloje pateikta Institucijos išvada, kurioje nurodoma, kad nepilnamečių vaikų Pijaus ir K. K. gyvenamąją virtą tikslinga nustatyti su ieškove. Išvadoje nurodoma, kad nors Institucijos specialistai neturėjo galimybės apsilankyti ieškovės šeimos gyvenimo sąlygų, nes ieškovė buvo išvykusi į Angliją, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vaikai auga ir gyvena kartu su motina, su kuria susiformavęs emocinis ryšis, vertinant geriausius vaikų interesus, tikslinga vaikų gyvenamosios vietos nekeisti ir nustatyti ją su ieškove. Institucija nurodė, kad atsakovas galimai išvykęs į Ispaniją, šias aplinkybes nurodė atsakovo tėvas, su atsakovu bei atsakovo vaikais pats nebendrauja ir ryšio nepalaiko.

Teismo vertinimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, o būtent į tai, kad ieškovės ryšys su nepilnamečiais vaikais yra stipresnis nei atsakovo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Kaip nurodė ieškove, vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti kas mėnesį skiria apie 355 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 150 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį gali būti nepakankamas, kad užtikrintų nepilnamečių vaikų geriausius interesus.

Atsižvelgdamas į vaikų išlaikymui priteisti nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui atitinka šalių galimybes ir esamą atsakovo turtinę padėtį bei užtikrina vaikų poreikių tenkinimą. Iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiams vaikams išlaikymas iki jų pilnametystės, po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-05-26. Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos duomenimis ieškovė patyrė 75 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 75 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2009-10-30 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei L. K. palikti santuokinę pavardę „K“, atsakovui B. K. palikti jo pavardę „K“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš B. K. nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-05-26 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją,

Nustatyti, jog išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise valdo ir tvarko motina L. K..

Priteisti iš B. K. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų L. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Atsakovą papildomai informuoti paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2021-11-03 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5949-424/2021 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui B. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus“.