Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-725/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
1-61-725/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33222-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
J. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-725/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33222-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,kaltinamajam J. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991 m. sausio 26 d., Jurbarke, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, tarnaujantis G. R. Giedraičio artilerijos batalione, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo tempiamą kelių transporto priemonę – automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (jam nustatytas 1,85 promilių girtumas).

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 22.00 val. po kelių dienų trukusių išgertuvių važiavo su automobiliu ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti rūkyti. V. Č. gatve, kai iki minėtos degalinės buvo likę apie 500 metrų, sustabdė policijos pareigūnai. J. A. policijos pareigūnams prisipažino, kad galimai yra girtas. Pirmojo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Dėl savo poelgio labai gailisi, savo poelgį vertina neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. A. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas L. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 21.50 val. patruliuodamas kartu su kolega, patikrinimui sustabdė (duomenys neskelbtini), automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. A.. Vairuotojas prisipažino, kad yra vartojęs alkoholio. Matėsi, kad jo veiksmai nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas. J. A. alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ buvo patikrintas neblaivumas ir 21.59 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, 22.15 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Vairuotojas J. A. elgėsi mandagiai, vykdė visus policijos pareigūnų nurodymus, nesipriešino, su neblaivumo tikrinimo duomenimis sutiko (b. l. 61–62).

Liudytoja M. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tarnauja Lietuvos kariuomenės G. R. G. A. bataliono Štabo baterijos Štabo būrio vadės pareigose ir yra J. A. būrio vadė. J. A. yra pavyzdingas, laiku atvyksta ir išvyksta, niekada nebuvo gauta ir iš jo tiesioginių vadų jokių nusiskundimų dėl jo elgesio, o apie tai, kad jis linkęs vartoti alkoholį, niekada nebuvo niekam žinoma, niekada nebuvo, kad į tarnybą atvyktų, turėdamas kažkokių išgertuvių požymių. J. A. buvo vairuotojas, savo pareigas visada atliko pavyzdingai. J. A. gali charakterizuoti tik teigiamai. Šiuo metu dėl jo ne tarnybos metu padaryto nusikaltimo, t. y. vairavimo išgėrus, taip pat yra atliekamas drausmės tyrimas jo atžvilgiu jų batalione. Šiuo metu J. A. ir toliau tarnauja, tačiau bataliono transporto nevairuoja (b. l. 64–65).

Liudytojas R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tarnauja Lietuvos kariuomenės G. R. G. A. bataliono Štabo baterijos Štabo būrio paramos ugnimi koordinavimo centro vado pareigose ir yra J. A. skyriaus vadas. J. A. tarnyboje yra pavyzdingas, sąžiningas, motyvuotas, labai draugiškas, niekada jokių nusiskundimų dėl jo elgesio negalėjo pasakyti, kaip asmenybę galėtų charakterizuoti tik teigiamai, kadangi jis bendraujantis, sąžiningas, darbštus, visada laiku atlieka visas jam patikėtas užduotis, nevengia jokių užduočių, ramus ir tikrai nepiktybiškas. Apie tai, kad karys galėtų turėti problemų su alkoholiu, nebuvo ir nėra jokių požymių. Po įvykio J. A. jam papasakojo, kad turėjo šventę su draugais, tačiau buvo praėjusi beveik para ir jis negalvojo, kad yra išgėręs, kai sėdo už automobilio vairo. J. A. labai gailėjosi savo poelgio, labai išgyveno, kad gali prarasti darbą kariuomenėje, tačiau matosi, kad jis tikrai pasimokė iš savo klaidos. (b. l. 67–68).

Liudytojas M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tarnauja Lietuvos kariuomenės G. R. G. A. bataliono Štabo baterijos Štabo būrio vado pavaduotojo pareigose. J. A. visada buvo drausmingas, motyvuotas, pareigingas, labai iniciatyvus, niekada nekėlė jokių problemų, todėl iš visų norinčių karių jis buvo pasirinktas kaip vienas iš geriausių ir jam buvo pasiūlyta profesinė karo tarnyba jų batalione. J. A. kaip asmenybė yra labai paslaugus, draugiškas ir labai sąžiningas, labai patiklus. J. A. neturi problemų su alkoholiu, nėra mėgstantis išgėrinėti, jei taip būtų, tikrai tarnyboje būtų pastebėta. Sužinojus, kad jis vairavo neblaivus, buvo netikėta, kadangi J. A. atsakingas žmogus. Po jo įvykdyto nusikaltimo liudytojas su J. A. kalbėjosi, tai jis pasakojo, kad jis nesijautė neblaivus, kad jei būtų žinojęs ar jautęs, kad yra išgėręs, tai tikrai nebūtų priėmęs sprendimo sėstis už automobilio vairo. J. A. dėl savo poelgio išgyveno, bijojo dėl ateities, kad nebūtų atleistas iš tarnybos (b. l. 70–71).

2019 m. rugpjūčio 4 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0365, patikros sertifikato Nr. 1085998, patikrinus J. A. neblaivumą, 21.59 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, 22.15 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 47–49).

Transporto priemonės apraše nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta techninė būklė: visas automobilio kėbulas apibraižytas, paveiktas korozijos, surūdijęs (b. l. 52).

VĮ ,,Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. A. (b. l. 53).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Opel Astra“, 1999 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje – 769 Eur (be PVM) (b. l. 56).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas J. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis J. A. savo kaltę visiškai pripažino, girtumas nustatytas neblaivumo nustatymo aktu, vairavimo faktą taip pat patvirtina liudytojo – policijos pareigūno parodymai, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. J. A. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą, tačiau norėjo taip elgtis.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas V. A. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį J. A. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis J. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 81), administracine tvarka baustas (b. l. 82–84), viešosios įstaigos Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centre dėl psichikos ligų ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, duomenų nėra (b. l. 85). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą V. A. – kaltinamojo motina – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su sūnumi santykiai geri, kartu gyvena, jis jos klauso, bendrauja, klausia jos patarimų, į kuriuos atsižvelgia. Nurodė, kad sūnui ji yra pavyzdys, dėl įvykio kalbėjosi, sprendė problemas. V. A. nurodė, kad sutuoktinis miręs prieš 18 metų, ji dar augina jaunesnį sūnų, jos pajamas sudaro 400 eurų, gyvena savivaldybės išnuomotame bute. Jei reikėtų mokėti užstatą, tai imtų paskolą, nes neturi tokių galimybių, tačiau yra įsitikinusi, kad užstatas grįžtų. J. A. yra pavyzdžiu draugams, jų patarėjas, šeimoje rūpestingas, jei reikia pagalbos, visada padeda tiek seneliams, tiek jai. V. A. neteista, administracine tvarka nebausta, darbe charakterizuojama teigiamai.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja V. A. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl V. A. skirtina laiduotoja.

Esant V. A. prašymui perduoti J. A. jos – V. A. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis J. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai išgyvena, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos J. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, šeimos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad J. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju matyti, kad J. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos J. A. pripažino visiškai, labai išgyvena, praeityje neteistas, nors baustas administracine tvarka, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos darbe jam iškelta drausminė byla, jo darbo funkcijos buvo susijusios su transporto priemonės vairavimu, todėl darytina išvada, kad terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas artimas vidurkiui.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. A. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,85 promilių etilo alkoholio kraujyje, todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta J. A. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam J. A. (b. l. 53). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam J. A. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam J. A., konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 96–97), panaikintina.

2019 m. rugsėjo 5 d. prokurorės nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą – automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. kovo 5 d. (b. l. 87–88). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

J. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“; automobilio ,,Opel Astra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (saugomas prie bylos atskirame voke) perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą J. A. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti J. A. laiduotojos V. A. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti J. A., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 4 d.);

– konfiskuoti J. A. priklausantį automobilį ,,Opel Astra“, (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), laikomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. A. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. A. registruotam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pratęsti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąją priemonę –specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“; automobilio ,,Opel Astra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (saugomą prie bylos atskirame voke), perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė