Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas argumentuoja, kad Lukiškių TI-K pareigūnai privalo budėti jiems paskirtose vietose, minėto įvykio metu ši pareiga nebuvo vykdoma. Taip buvo pažeidžiamos jo teisės, neužtikrinamas saugumas pasivaikščiojimo metu. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su skundais, tačiau tai nedavė jokio rezultato.

Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“). Skunde nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjas patyrė traumą dėl netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ar neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ar neveikimo. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nėra registruota jokių pareiškėjo skundų arba prašymų.

Pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretūs. Nėra apibūdinama jam padaryta žala, prašomos priteisti sumos dydis nėra pagrindžiamas jokiomis aplinkybėmis. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjo patirti sužalojimai sietini su jo paties elgesiu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Taigi šiuo atveju neturtinės žalos atsiradimo faktas turi būti konstatuojamas nustačius pareiškėjo nurodytos institucijos (šiuo atveju Lukiškių TI-K) neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas teigia, kad 2015-07-24 ryte, pasivaikščiojimo kiemelyje metu, dėl su sveikata susijusių priežasčių norėjo pasinaudoti tualetu. Siekdamas pakviesti kiemelyje esančius asmenis prižiūrintį pareigūną, pareiškėjas apie pusę valandos beldė į pasivaikščiojimo kiemelio duris. Bebelsdamas į duris, pareiškėjas nusibrozdino dešinės rankos plaštaką ir pirštą. Po patirtos traumos pareiškėjas buvo pristatytas į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Šį susižeidimą pareiškėjas traktuoja kaip pagrindą priteisti neturtinę žalą dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ar pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Žala yra kildinama iš vienintelės aplinkybės - dešinės rankos plaštakos sužeidimo, kurį pareiškėjas patyrė belsdamas į pasivaikščiojimo kiemelio duris, pareiškėjo teigimu, siekdamas prisišaukti pareigūną. Taigi pareiškėjas susižalojo neatsargiai elgdamasis. Daugiau kitų duomenų apie tai, kad dėl laikymo Lukiškių TI-K jam buvo padaryta fizinė žala, pareiškėjas nenurodė. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą bei kitus minėtą įvykį patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad priežastinio ryšio tarp šio pareiškėjo susižalojimo ir Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, laikant jį Lukiškių TI-K, nėra.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su jo susižalojimo, teismas sprendžia, kad jis pats susižalojo. Tai yra žala pareiškėjui atsirado ne dėl Valstybės institucijų kaltės, o dėl paties pareiškėjo neatsargumo, ir teismas nemato jokių sąlygų, už kurias atsakytų valstybė, ir kurios buvo priežastiniame ryšyje su pareiškėjo susižalojimu, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų CK 6. 246- 6.249 ir 6.271 straipsniuose numatytų valstybės valdžios institucijos atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio. Todėl negalima pripažinti esant pagrindui priteisti pareiškėjui neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.