Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-03 · Administracinė byla Nr. I-2823-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-03
Bylos Nr.
I-2823-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00174-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Marius Bajoras
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2823-484/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00174-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1.; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Mariaus Bajoro, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui G. K., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2014-12-10 sprendimą Nr. 1D-8954 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos” kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4291,62 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Skunde paaiškino, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta 710,47 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. LR Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriam įsigaliojus nuo 2010-01-01 iki 2014-02-01, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, jam buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Mano, kad jam, kaip nedirbančiam valstybinės pensijos gavėjui, pensija sumažinta dideliu mastu (taikytas 0,8 koef.).

Pažymėjo, kad 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimas 2012-2013 metams buvo pratęstas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams. Pažymėjo, kad LR Seimas 2014-05-15 įstatymu nustatė kompensavimo tvarką senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjams, kuriems pensijos sumažintos 2010-2011 metais, tačiau nenumatė senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų gavėjams. Mano, kad dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos privalo būti kompensuotos. Skundą grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Atsiliepimas

Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 14) su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas reikalauja už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. sumažintos pensijos dalies, nors visuotinai žinoma, kad to laikotarpio pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. neprieštaravo Konstitucijai. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjo pensija 2012-2013 metais buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.. Šiai normai atitikus Konstituciją, preziumuojama, kad VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl 2011 m. gruodžio mėn. – 2013 m. gruodžio mėn.pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

LVAT naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas už 2011 m. gruodžio mėnesįsumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. sausio mėnesį (b. l. 18). Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-01-06 (b. l. 10), t. y. nepraleidęs procesinio trejų metų kreipimosi į teismą termino.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta nuo 2011-12-07 (b. l. 18). VRM, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsniu, 2011-2013 metais pareiškėjui mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l.9). Pareiškėjas 2014-11-26 kreipėsi į VRM su prašymu nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2014-02-01 jam buvo mokama sumažinta pensija, priimti sprendimą kompensuoti visais pagrindais sumažintą pensijos dalį už visą sumažinimo laikotarpį (b. l. 23). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VRM 2014-12-10sprendime Nr. 1D-8954(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą, tačiau nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio susidariusios nepriemokos (b. l. 24-25).

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir VPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Lietuvos Respublikos Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.

Nagrinėjamu atveju, remdamasis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8365), vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, perskaičiavo pareiškėjo pensijos dydį ir valstybinę pensiją sumažino nuo 1070,47 Lt iki 895,45 Lt (24 b. l.).

Šiam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo 2012-12-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateiktą šio teisinio reguliavimo konstitucingumo vertinimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui 2011 m. gruodžio mėn. – 2013 m. gruodžio mėn. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo sumažinta nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti sumažintos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011-12-07 iki 2013-12-31 bei panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-10 sprendimą Nr. 1D-8954(11), kuriuo, be kita ko, atsisakyta išmokėti pareiškėjui susidariusią pensijos nepriemoką, atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėBronius JanuškaMarius Bajoras