Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Pakruojo rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis G. kaime, P. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, išsiskyręs, dirbantis P. pagrindinės mokyklos sargu - darbininku, teistas: 1993-06-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, teistumas išnykęs; 2012-02-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, tai yra: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbį, graižtvinį, vieno šūvio, pertaisomą, tinkamą šaudymui 5,6 mm kalibro draudžiamos kategorijos šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais, bei šaudmenis - 12 vienetų pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo tinkamų šaudymui sportinių medžioklinių šovinių, 2 vienetus pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui medžioklinių šovinių, vieną pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo tinkamą šaudymui medžioklinį šovinį, kuriuos neturėdamas leidimo laikė savo namuose, adresu G. k., Pakruojo r., iki kol 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.15 val., du vienetus pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo tinkamų šaudymui sportinių medžioklinių šovinių panaudojo bei tą pačią dieną, 17.50 val. įvykio vietos apžiūros metu bei 20.34 val., kratos metu, šaudmenis ir šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šautuvą rado vienoje sodyboje, jis buvo perdirbtas, o medžioklinius šovinius rado medžiotojų šaudykloje, taip pat šoviniai buvo prie šautuvo toje sodyboje. Rastas ginklas buvo 5,6 mm, bet jis buvo perdirbtas, buvo uždėtas savadarbis duslintuvas. Šautuvą parsinešė į namus ir numetė į daržą. Rugpjūčio 10 d. šautuvą valė ir netyčia nuspaudė gaiduką, saugiklio nebuvo, o šautuvas buvo užtaisytas. Žinojo, kad šautuvo ir šovinių laikyti negalima, dėl savo veikos labai gailisi, nesąmonę padarė. Sodyba, kurioje rado šautuvą, randasi apie 3 kilometrai nuo jo namų, ta sodyba negyvenama. Žinojo, kad ginklui ir šaudmenims laikyti reikalingas leidimas. Rugpjūčio 10 d. buvo neblaivus. Tikslo susižaloti neturėjo. Dirba kas antrą dieną ir dėl darbo pobūdžio arešto bausmės atlikti negalėtų.

Po kaltinamojo D. K. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi D. K., neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 55 straipsniuose.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę D. K. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.); į kaltinamojo asmenybę: D. K. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju ar pagal laidavimą (113-114, 115-118 b. l.), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (119-122 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (125 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (128 b. l.), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (132 b. l.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. K. gailisi dėl savo poelgio, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jo atžvilgiu anksčiau nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, nusprendžia D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. paskirta gerokai trumpesnė, nei BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, trukmės šios rūšies bausmė, nustatytinas ilgesnės nei minimali trukmės BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. D. K. skirtini teismo įpareigojimai, kurie parenkami atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (139-140 b. l.) kaltinamajam D. K. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: savadarbis graižtvinis, vieno šūvio, 5,6 mm kalibro šaunamasis ginklas, pagamintas panaudojant „TOZ“ Nr. 7647 šautuvo dalis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka; šovinio tūteles – 7 vnt., šovinio kulkas – 5 vnt. ir 12,7x108 kalibro šovinio dalį, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Savadarbį graižtvinį, vieno šūvio, 5,6 mm kalibro šaunamąjį ginklą, pagamintą panaudojant „TOZ“ Nr. 7647 šautuvo dalis, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Šovinio tūteles – 7 vnt., šovinio kulkas – 5 vnt. ir 12,7x108 kalibro šovinio dalį, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.