Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. D. A. ape­lia­cinį skun­dą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimo K. D. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimu K. D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.44 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,41 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, transporto prie­mo­nes, kai teisė yra atimta ir negrąžinta neįvykdžius nuobaudos reikalavimų, atsisakė tikrintis gir­tu­mą, t. y. pūsti į alkotesterį. Kai buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalį numatytą pažeidimą, ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir jam paskirta galutinė suben­drin­ta administracinė nuobauda: 1 300 Eur bauda, atimta teisė vairuoti transporto priemones tre­jiems metams, konfiskuotas K. D. A. priklausantis automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog surinktų ir teismo ištirtų įro­dy­mų visuma patvirtina, kad K. D. A. padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad K. D. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apeliaciniame skunde K. D. A. prašo panaikinti 2017 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teis­mo nutarimą ir bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių; iš Kelių policijos valdybos priteisti kompensaciją už K. D. A. sužalotą sveikatą, sugaištą laiką, ke­lio­nės išlaidas – 3000 Eur; už aikštelės paslaugas po 8,70 Eur už parą nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 54 Eur už tralą; grąžinti automobilį, dokumentus, vairuotojo pažymėjimą; apie Kauno kelių po­li­cijos valdybos pareigūnų padarytus nusikalstamus veiksmus informuoti Kauno apskrities vy­riau­siojo policijos komisariato viršininką Darių Žukauską, Vidaus reikalų ministrą Eimutį Mi­siū­ną bei prokuratūrą. Skunde nurodo, kad pats automobilio nevairavo, paprašė draugo V. P., kad jį nu­vežtų į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. V. P. nuėjo į (duomenys neskelbtini), tačiau grįžęs nerado nei apelianto nei automobilio. Į parduotuvės kiemą atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad ape­liantas vairavo neblaivus. K. D. A. teigimu, pareigūnai kūrė keršto planą, reika­la­vo dokumentų, liepė per nosį pūsti į alkotesterį, apeliantą įkalino neįgaliesiems nepri­tai­ky­ta­me tarnybiniame automobilyje, iškvietė antrą policijos ekipažą ir sukūrė važiuojančią ro­bo­to sąmokslo inscenizaciją. Skunde taip pat pažymėta, kad pareigūnų tarnybiniai prane­ši­mai identiški, tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių negalėjo būti, nes automobilį vai­ravo ne apeliantas, o jo draugas, o J. Z. yra išgalvotas asmuo, nes byloje nenu­rodytas jos telefono numeris ir adresas. Skunde pažymėta, jog teismas neapklausė J. Z., areštuojant automobilį neįvar­di­no, kas jo savininkas, kurią valandą automobilis buvo nuvežtas į aikštelę, neįvardino au­to­mo­bilyje buvusių daiktų. Skunde taip pat teigiama, kad dingo apelianto do­ku­men­tai, nebuvo duomenų apie areštuotą automobilį ir surašytą administracinių nusižengimų protokolą. K. D. A. taip pat teigia, kad nėra (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri nurodyta protokole, taip pat pažymi, kad nuo paskutinio jo padaryto pažeidimo praėjo ne mažiau kaip vieni metai, kaip nurodyta protokole, tačiau daugiau nei dveji metai. Apelianto teigimu, jo byla buvo fabrikuojama nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d., po 23 dienų pateiktas tiesos ir tikrovės neatitinkantis protokolas. Teigia, kad policija sufabrikavo penkias admi­nis­tracines bylas, iš kurių trys buvo nutrauktos. Skunde taip pat pažymėta, kad naujasis ANK yra ydingas žmonėms, apeliantas nežino, kiek policija jam dar kerštaus, taip pat skunde ly­ginami Lietuvos patrulius su Kanados ir JAV patruliais. Teismas neišreikalavo garso įrašo su J. Z. pranešimu apie įvykį, neap­klausė jos nagrinėjant bylą teisme, taip pat nebuvo apklaustas V. P., įvykį užfiksavę policijos pareigūnai. Apeliantas taip pat teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, nes protokole ir informacinėje sistemoje nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2017 m. spalio 4 d. 00 val., apylinkės teismo teisėja „nuosprendį“ jam buvo surašiusi iš anksto, nes nu­ta­rimas buvo surašytas tą pačią dieną, kurią vyko teismo posėdis. Skunde taip pat pažymėta, kad konfiskuojant automobilį buvo konfiskuoti ir jame esantys daiktai. Valstybė neteisėtai pasisavino apelianto daiktus ir taip pažeidė jo teises. K. D. A. taip pat teigia, kad niekur nėra nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. jis būtų vengęs tikrintis blaivumą. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas neturi teisės vai­ruoti transporto priemones, tačiau nuobaudą už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą pa­žei­dimą paskyrė kaip asmeniui, turinčiam tokią teisę. Toks pirmosios instancijos teismo spren­dimas prieštarauja protingumo principui, kadangi negali būti atimta vairuotojo teisė vairuoti transporto priemones iš asmens, kuris tokios teisės neturėjo. Be to, toks skundžiamas teismo nutarimas, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu, prieštarauja principui non bis in idem, nes apeliantas už tą pačią veiką yra baudžiamas kelis kartus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veik­los skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti apelianto skundo ir palikti 2017 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo priimtą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

K. D. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai iš­nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsi­tikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje su­rinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, ati­tinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visa­pu­siš­kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nus­ta­tyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio regu­lia­vi­mo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nu­sižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, vi­sa­pusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad K. D. A. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkri­mi­nuo­jamų administracinių nusižengimų padaryme, neišklausius administracinėn atsakomybėn trau­kiamo asmens, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios ins­tan­cijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. D. A. neigia padaręs administracinius nusižengimus, nurodo savo įvykių versiją, kurią pirmosios instancijas teismas atmetė nepagrįsdamas jokiais ob­jek­tyviais duomenimis. K. D. A. nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo – V. P., tačiau teismas minėto asmens neapklausė ir ši K. D. A. versija liko nepa­neig­ta. Aukštesniosios instancijos teismas taip pat atkreipia dė­mesį, kad skundžiamas nutarimas pri­im­tas iš esmės remiantis tik policijos pareigūnų tarnybiniais pra­nešimais, neiš­klausius jų teisme. Pir­mosios instancijos teismas taip pat neišsireikalavo garso įrašo, kuriame užfiksuotas J. Z. pranešimas apie įvykį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių aplin­ky­bių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto keliamas versijas. Įvertinus išdėstytas aplin­ky­bes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu su­sidariusių administracinio nusižengimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įro­dymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta galimybė šį spren­di­mą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsa­miai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius as­me­nis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtik­rin­ti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir ape­lia­ciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas as­­meniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės ins­tan­cijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau apie K. D. A. atliktus ar neatliktus veiks­mus nepa­sisako.Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas, o K. D. A. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą Kazio D. A. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.