Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-12-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-43398-595/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-06
Bylos Nr.
2YT-43398-595/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36516-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-43398-595/2016Procesinio sprendimo kategorija 128.2; (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36516-2016-9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant V. B.,dalyvaujant pareiškėjui A. T.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus atstovui V. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkaišnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. T. mirties jie priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Pareiškime nurodė, kad 2004-06-05 mirė jo motina A. T.. A. T. sutuoktinis A. T. mirė 2000-01-02. Kitų A. T. įpėdinių nėra, jos turėtas nekilnojamas turtas po mirties buvo valdomas pareiškėjo. Mirus A. T. jis kaip įpėdinis toliau naudojuosi sklypais (duomenys neskelbtini), prižiūri sodybą bei tvarko mišką esanti (duomenys neskelbtini). Jis perėmė asmeninius A. T. daiktus kaip atminimą apie savo velionę mamą. Taip pat moka visus reikiamus mokesčius susijusius su miškotvarka, prižiūri sodybą bei mišką Palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo, dėl palikimo priėmimo per įstatymo numatytą trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė, kadangi buvo įsitikinęs, jog visą žinomą mirusios palikėjos privalomai registruotiną turtą perėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (b.l. 34-36).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jiems nėra žinomos privačių žemės sklypų - 14,8800 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir 18.5600 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalies naudojimo ir tvarkymo aplinkybės po žemės sklypo savininkės A. T. mirties, todėl negali teikti nuomonės dėl pareiškime pateiktų palikimo priėmimo faktinių aplinkybių ir prašymų. Atkreipė dėmesį, kad A. T. pareiškimas pateiktas nesilaikant Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 446 straipsnyje nustatytos pareiškimo padavimo tvarkos.

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad jo velioniai tėvai santuokoje buvo įgiję ir butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas tėvo vardu. Palikimą po tėvo mirties jis taip pat priėmė faktiniu valdymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas šį faktą yra patvirtinęs. Nurodė, kad tiek esant gyvai motinai, tiek po jos mirties jis rūpinosi mišku, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Patvirtino, kad kitų įpėdinių, kurie pretenduotų į palikimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. T., kurios gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė 2004-06-05 (b.l. 6). 1955-05-15 A. T. ir A. T. sudarė santuoką (b.l. 9-11). A. T. sutuoktinis A. T. mirė 2000-01-02 (b.l. 9-11, 19). Pareiškėjas yra A. T. sūnus (b.l. 13-14, 25). A. T. nebuvo sudariusi testamento ir dėl jos palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė (b.l. 27-28).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A. T. nuosavybės teise priklausė: žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), likęs negražintas 0,75 ha miškas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (b.l. 20-24, 30).

Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjo tėvai santuokoje buvo įgiję butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-12 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tėvo A. T. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu (b.l. 67-68).

Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad po A. T. mirties jis palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Bylos duomenimis nustatyta, jog nėra daugiau suinteresuotų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į palikimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, paveldint turtą pagal įstatymą.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas dar iki motinos mirties rūpinosi jai priklausančiu turtu, jį valdė, ką toliau daro ir po motinos mirties (b.l. 31).

Esamus byloje įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004-06-05 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jai priklausantį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.

Teisėja Vita Valeckaitė