Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-311-719/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
1S-311-719/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos

Teisėja Daina Vaidachavičienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-311-719/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. birželio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas nagrinėdamas Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Baranauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 27 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį dėl M. R. žūties ir M. M. sužalojimo, apvirtus traktoriui. Šį nutarimą nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. P. apskundė aukštesniajam prokurorui, kuris 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu skundą atmetė. Pastarąjį nutarimą nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. P. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi panaikino Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 27 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. nutarimus.

Šalies argumentai

Skundu prokurorė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 27 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. nutarimus, nes mano, kad ši nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Ji cituoja skundžiamą nutartį, dėsto apie ikiteisminį tyrimą, jo prasmę ir teigia, kad iš 2014 m. lapkričio 6 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, jog nelaimingo atsikimo priežastys yra tiek darbdavio (ūkininkės O. S.), tiek darbuotojo (žuvusiojo M. R.) veiksmai. Tačiau įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis buvo padaryta išvada, kad dėl žuvusiojo M. R. padarytų grubių pažeidimų jo vairuojamas traktorius tiesiog nuvažiavo nuo tranšėjos nuversdamas bei sulaužydamas tranšėjos plokštes ir apvirsdamas ant stogo. Tuo tarpu ūkininkė O. S. ėmėsi pakankamų priemonių, kad darbuotojui būtų saugu, t. y. darbuotojas naudojo saugią darbo priemonę ir buvo reikiamai apmokytas bei instruktuotas saugiai dirbti dirbtą darbą. Prokurorė pažymi, kad traktoriaus apvirtimas aukštyn ratais neįmanomas neatliekant tyčinių ar didžiai neatsargių veiksmų, susijusių su taisyklių pažeidimu. Be to, žuvusysis atliko darbą, nesusijusį su vadovo duota užduotimi, pasikvietė ir traktoriaus kabinoje vežiojo pašalinį asmenį, su kuriuo vartojo alkoholį ir kuris blaškė vairuotojo dėmesį, o nuvirtus traktoriui ir deformavus kabiną sumažino erdvę joje. Traktorininkas važiavo neatsargiai, nesilaikydamas saugaus atstumo iki tranšėjos krašto. Būtent šie tinkamai instruktuoto žuvusiojo padaryti darbo instrukcijos pažeidimai, prokurorės nuomone, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – traktorininko žūtimi ir kito žmogaus sužalojimu. Tuo tarpu ūkininkė O. S. įvykio metu nors ir buvo ūkio teritorijoje, ji negalėjo nei fiziškai, nei organizacine prasme sukontroliuoti kur kiekvieną darbo minutę yra kiekvienas darbuotojas ir ką jis veikia, taip pat betarpiškai stebėti teritoriją, ar į ją nepateks pašalinis asmuo. Todėl pagal medžiagoje surinktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad dėl įvykio yra ūkininkės O. S. kaltė bet kuria BK 15 ir 16 straipsniuose numatyta forma. Atsižvelgdama į tai prokurorė mano, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti ir įvertinti visi galimi duomenys, svarbūs procesiniam sprendimui priimti, todėl nėra pagrindo manyti, kad perdavus medžiagą tolimesniam ikiteisminio tyrimo organizavimui bus gauti nauji svarbūs duomenys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. P. su prokurorės skundu nesutinka. Ji pateikia savąjį medžiagoje esančių duomenų vertinimą, cituoja skundžiamą nutartį, prokurorės skundą ir mano, kad šis skundas pagrįstas prielaidomis ir spėlionėmis, todėl prašo skundo netenkinti ir palikti galioti pagrįstą teisėtą ir teisingą skundžiamą nutartį.

Skundas paliekamas nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 4 straipsnio 1 ir 2 dalis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta tik pagal BPK, galiojantį proceso veiksmų atlikimo metu. Tai reiškia, kad joks skundas ar prašymas negali būti priimtas ir nagrinėjamas kitokia nei BPK nustatyta tvarka.

Prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarką nustato BPK 214 straipsnis. Minėtos normos 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, <...> gali būti skundžiami šio BPK X dalyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu iš minėtos teisės normos seka, kad aukštesnysis prokuroras yra viena iš privalomų instancijų nagrinėjant skundus dėl paminėtų procesinių sprendimų ir aukštesniojo prokuroro sprendimo nesaisto skundžiamas prokuroro procesinis sprendimas – aukštesnysis prokuroras, esant pagrindui, gali panaikinti skundžiamą žemesniojo prokuroro sprendimą. Toks reglamentavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur numatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Abi šios paminėtos normos įtvirtina aukštesniojo prokuroro kompetenciją bei vaidmenį, atliekant prokuratūros veiklos ir priimamų procesinių sprendimų kontrolę, o tuo pačiu ir aukštesniojo prokuroro sprendimų viršenybę. Tokia nuostata seka sistemiškai aiškinant teisės normas bei atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas būtų neįmanomas jei tame procese tuo pat metu dalyvautų skirtingą poziciją palaikantys prokurorai.

Nagrinėjamu atveju skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiosios atstovė padavė iš esmės dėl aukštesniojo prokuroro 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo. Todėl būtina pažymėti, kad tokiu atveju, numačius galimybę žemesniam prokurorui, ypač, kai jo sprendimas prieštarauja aukštesniojo prokuroro pozicijai, vėliau skundžiant ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinį sprendimą, kartu būtų sudaryta galimybė apskųsti ir jo pozicijai prieštaraujantį aukštesniojo prokuroro procesinį sprendimą, o tokios galimybės (aukštesniojo prokuroro procesinio sprendimo apskundimo) nei BPK, nei Prokuratūros įstatymas žemesniajam prokurorui nesuteikia.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju BPK X dalies tvarka skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinį sprendimą gali tik aukštesnysis prokuroras. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Baranauskienės skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties BPK X dalies tvarka Panevėžio apygardos teisme negali būti nagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Baranauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties palikti nenagrinėtu.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas