- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- e1-353-1148/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08518-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Kaltinamasis
- R. N.
išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Pankausko pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2016-01-19 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. N. neteisėtai, neturėdamas leidimo gabeno ir laikė sprogmenis:
Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2024-02-22, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame miške, radęs pramoninės gamybos „F-1“ tipo skeveldrinę rankinę granatą, kuri pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskirtina „A“ kategorijos ginklams, su 56 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo užtaisu, neturėdamas leidimo, ją pasiėmė, parsigabeno ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kol 2024-02-22 atnešė ją į E. R. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo į kieme esantį konteinerį ir pats pranešė apie sprogmenį bendruoju pagalbos telefonu, ko pasėkoje į įvykio vietą atvykę Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sprogmenį rado.
2. R. N. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario mėn., tikslios dienos neatsimena, bet galėjo būti 18 d., apie 16.00 val., nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esantį mišką pasiruošti iš medžio šakų kuoliukų piemeniui tverti. Tarp virtuolių medžių rado karo laikų granatą, ji buvo suspausta tarp šakų. Pamatė, kad yra ovalios formos, žemėmis apaugusi granata. Ją apžiūrėjo, tądien jos niekur nesinešė. Bandė skambinti 112 ir pranešti apie rastą granatą, bet toje vietoje nebuvo ryšio, tai niekam ir nepriskambino. Kai grįžo namo, niekam apie granatą nepasakojo, atsiradus ryšiui nepranešė apie jos radimą specialioms tarnyboms ar policijai. Žino, kad radus granatą reikia pranešti policijai, bet to nepadarė sąmoningai. Po trijų dienų, galėjo būti 2024-02-22, nuėjo į tą pačią vietą, granatą įsidėjo į kišenę ir parsinešė namo. Apie 18.00 val., jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo nueiti pas draugą E. R. adresu (duomenys neskelbtini), ir papasakoti jam apie rastą granatą. Nuėjo pas E. R. ir jam pasakojo, kad rado miške granatą. E. R. parodė granatą ir, negali dabar paaiškinti kodėl, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pasakė, kad nori granatą parduoti. Iš tikrųjų norėjo parduoti granatą ir taip gauti pinigų. Būdamas pas E. R. pats paskambino telefonu 112 ir pasakė apie rastą granatą. Pasakė, jei jam sumokės 200 Eur, tada atiduos granatą. Neatsimena ką jie jam sakė, ką jis turi daryti ir kaip elgtis, tik pasakė, kad atvažiuos į jo nurodytą vietą. Pasielgė labai neatsakingai ir kvailai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pasakė E. R., kad reikia granatą paslėpti, nes atvykusi policija jam nesumokės pinigų - 200 Eur. E. R. jam sakė, kad jis kvailai elgiasi, kad turi atiduoti policijai granatą, bet jis nekreipė į jo žodžius dėmesio ir išėjo į lauką. Granatą sugalvojo įdėti į šiukšlių konteinerį, kuris stovėjo E. R. sodyboje. E. R. su juo į lauką nėjo ir nematė, kur jis paslėpė granatą. Grįžęs į E. R. namus, jam nesakė kur paslėpė granatą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jo paprašė parodyti kur turi granatą. Jiems jis nepasakė, kur padėjo granatą. Pareigūnams pats neparodė, kur paslėpė granatą. Policijos pareigūnai patys ją susirado šiukšlių konteineryje. Labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė. Buvo per daug išgėręs alkoholio, todėl įgavo drąsos. Granatą išsivežė išminuotojai. Toje vietoje, kur rado granatą, daugiau jokių sprogmenų nerado ir neieškojo. (b. l. 59-62).
3. Be kaltinamojo R. N. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:
4. Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Pažįsta R. N., yra draugai. 2024-02-22, galėjo būti po 18.00 val., jam būnant namuose į svečius atėjo akivaizdžiai neblaivus R. N.. Jis įėjo pas jį į kambarį ir iš striukės kišenės išsitraukė kažkokį daiktą. Iš pradžių nesuprato, kas tai per daiktas, tada įjungė šviesą ir pamatė, kad R. N. rankoje laiko sprogmenį. R. N. pasakė, kad jį reikia kažkam parduoti ir telefonu pradėjo kažkam skambinti - iš pokalbio suprato, kad jis lyg kalbasi su policija. Girdėjo, kad kalbėdamas telefonu R. N. prašė pinigų - 200 Eur. Baigęs kalbėti R. N. pasakė, kad kalbėjosi su policija. Tada R. N. pasakė, kad reikia nešti paslėpti sprogmenį, kadangi jeigu atvykusi policija jį ras, tai neduos pinigų. R. N. sugalvojo, kad tuo atveju, jeigu policija duos pinigų, tada jis ir parodys sprogmenį. R. N. išėjo iš kambario, jis liko kambaryje, nematė, kur jis padėjo sprogmenį. R. N. netrukus sugrįžo ir jie sėdėjo virtuvėje. R. N. papasakojo, kad prieš tris dienas rado tą sprogmenį kažkur miške, (duomenys neskelbtini) kaime. Kaip jis suprato, R. N. sprogmenį tris dienas laikė namuose, o kodėl tą dieną sugalvojo sprogmenį atsinešti pas jį, nežino. Po kurio laiko pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, išsivedė R. N. iš kambario, girdėjo, kad sakė parodyti, kur sprogmuo. Girdėjo kaip R. N. sakė, kad jis tik pajuokavo ir nieko neturi. Tada policijos pareigūnai dar kažką su juo kalbėjo, pasodino jį į tarnybinį automobilį, o patys rado sprogmenį konteineryje, kuris stovi jo kieme prie namo. Jis nežinojo, kad R. N. sprogmenį padėjo ten. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, gaisrinė. Jis suprato, kad viskas čia truks ilgai, todėl išėjo į Katyčių miestelį pas draugus, nematė, kas vyko toliau. (b. l. 41-44).
5. 2024-03-04 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. Č. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo" nustatyta, kad 2024-02-22, apie 18.41 val., (duomenys neskelbtini), šalia namo esančiame šiukšlių konteineryje R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė karo laikų rankinę granatą „F-1", kurios nesutiko pateikti atvykusiems pareigūnams. Granata buvo rasta įvykio vietoje atvykusių policijos pareigūnų. Atvykę „Aro'' pareigūnai rankinę granatą „F-1'' išvežė į KTC (b. l. 5).
6. 2024-02-22 įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11, 12-15).
7. 2024-04-12 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateikta 1 (viena) rankinė granata yra „A“ kategorijos ginklams priskirtinas sprogmuo – pramoninės gamybos (pagaminimo metai – nenustatyti (tikėtina – II Pasaulinio karo laikotarpis), tikimiausia kilmės šalis – Rusija (buvusi TSRS), „F–1“ tipo skeveldrinė rankinė granata. Pateiktoje granatoje yra 56 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT). Tirti pateikta rankinė granata naudojimui yra tinkama, tačiau susprogdinti pateiktą granatą pateiktoje būklėje nėra galimybės, kadangi granata pateikta be sprogdiklio (rankinės granatos gali būti sprogdinamos naudojant joms skirtus sprogdiklius ar kitus detonatorius) (b. l. 33-37).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta jog tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Straipsnio dispozicijoje numatyti veiksmai, kaip ir numatyti objektai, yra alternatyvūs, todėl bet kurio iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
9. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis R. N. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymų šaltiniai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
10. Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad R. N. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas, įvertinęs kartu su minėtu pareiškimu pateiktą medžiagą, tame tarpe - kaltinamojo elgesį, neturi pagrindo sutikti su prokuroro pozicija. Kaltinamasis paskambinęs policijai pranešė apie turimą sprogmenį ne todėl, kad norėjo jį perduoti policijos pareigūnams, bet tikslu – sprogmenį policijai parduoti už 200 Eur. Atvykusiems pagal skambutį policijos pareigūnams, kaltinamasis sprogmens neatidavė, o sprogmenį rado patys policijos pareigūnai. Tik po to, duodamas parodymus, kaltinamasis, suvokdamas galimas pasekmes (galimą laisvės atėmimą, kuriuo jis jau buvo teistas už analogiškos veikos padarymą), pradėjo atgailauti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo kaltinamojo atgailą laikyti nuoširdžia.
11. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas šiuo atveju turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams.
12. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tiesioginė tyčia), rūšį (apysunkis nusikaltimas), motyvus (savanaudiška paskata) ir tikslus (neteisėtai praturtėti), kaltininko asmenybę, tai, kad R. N. teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir, nors teistumas išnykęs, jokių išvadų iš to nepadarė, be to, jis baustas administracine tvarka, nedirba, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. N. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, arešto bausmę. Teismo vertinimu, nei bauda, nei laisvės apribojimas, kaip alternatyvios bausmės, neužtikrins bausmės proporcingumo ir adekvatumo.
13. Parinkdamas bausmės – arešto – dydį, teismas atsižvelgia į baudžiamajame įsakyme nustatytas ir įvertintas aplinkybes (žr. 10-12 punktus), į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, į tai, kad „F–1“ tipo skeveldrinė rankinė granata priskiriama „A“ kategorijos ginklams, didelės sprogstamosios galios turinčios sprogstamosios medžiagos – 56 g trotilo (kas apsprendžia veikos didelį pavojingumo laipsnį ir galėjusias kilti sunkias pasekmes).
14. Esant visoms nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu, būtent maksimalaus arešto bausmės dydžio nustatymas užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.
15. R. N. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu.
16. R. N. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas, o pradėjus vykdyti panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
R. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikinti.
Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.