Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 21 d., nesudarant sąlygų kamerų tipo patalpose turėti du puodelius.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Galiojantys teisės aktai nenumato, kiek puodelių vienetų kalinimo įstaiga turi išduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kamerų tipo patalpose kalėjo laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. ir nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. gegužės 11 d (b. l. 16). Pareiškėjui visą ginčo laikotarpį dėl jo ligų buvo paskirtas sustiprintas dirbančio vyro maitinimas (b. l. 60). Pagal į bylą pateiktą Valgiaraštį dirbantiems vyrams, patvirtintą Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257, tam tikromis dienomis pusryčių ir (ar) vakarienės metu nuteistiesiems išduodami du gėrimai (pienas ir arbata su cukrumi, kefyras ir arbata su cukrumi) (b.l. 61-64). Alytaus PN išdavė pareiškėjui indų rinkinį (puodelį, šaukštą, peilį, šakutę, lėkštę, dubenėlį). Pareiškėjas už gautus daiktus pasirašė (b. l. 21). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl išduoto indų rinkinio būtų reiškęs pretenzijas.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą patvirtino aplinkybę, kad dalinant maistą nuteistiesiems, esantiems kamerų tipo patalpose, kai pagal valgiaraštį yra skirta nuteistajam skirtingi gėrimai vieno maitinimo metu, išduodamas antras puodelis, todėl nuteistiesiems nereikia atsisakyti arbatos, pieno ar kefyro (b. l. 9). Šią aplinkybę atsakovo atstovas grindžia indų pirkimo dokumentais, iš kurių matyti, jog 2016 m. Alytaus PN įsigijo 1400 komplektų plastikinių indų (b.l.22), todėl aprūpinus jais visus Alytaus PN kalinčius 1100 nuteistųjų, lieka 300 komplektų (tame tarpe puodelių) perteklius.

Pareiškėjas, teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo teikiama informacija melaginga, antri puodeliai yra neišduodami, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, neprašė apklausti liudytojais kartu su juo kalėjusių asmenų, nepateikė jų rašytinių paaiškinimų ir t. t. Nors pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog dėl antro puodelio išdavimo kreipėsi į Alytaus PN Ūkio skyriaus darbuotoją, tačiau konkrečių duomenų, t. y. kreipimosi datos, šio darbuotojo tikslių pareigų, vardo ir pavardės nurodyti negalėjo.

Taip pat, pastebėtina, kad pareiškėjo teismui pateiktas jo 2017 m. birželio 22 d. prašymas išduoti vaizdo medžiagą bei atsakymas į jį (b. l. 42-43) patvirtina faktą, kad juo buvo kreiptasi į atsakovo atstovą dėl 2017 m. birželio 22 d. vaizdo įrašo išsaugojimo, tačiau neįrodo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog šiuo prašymu buvo kreiptasi į Alytaus PN direktorių tikslu išsaugoti vaizdo informaciją, kurioje užfiksuotas Alytaus PN darbuotojo atsisakymas išduoti antrą puodelį. Be to, akcentuotina, jog šis pareiškėjo prašymas ir Alytaus PN atsakymas priimti 2017 m. birželio –liepos mėn., taigi šios aplinkybės nepatenka į byloje vertinamą laikotarpį.

Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas dėl puodelių trūkumo buvo kreipęsis į Alytaus PN administraciją, Ūkio skyriaus darbuotojus, ar dėl nepakankamo maisto davimo kaloringumo būtų reiškęs pretenzijas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams, ar kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas, o institucijos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl vieno puodelio išdavimo bei tuo sukeltų neigiamų išgyvenimų atliekant bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, jog CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 -95/2009).Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.