Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs J. J. atstovo advokato padėjėjo V. P. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš S. S., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. J. atstovo advokato padėjėjo V. P. skundas, kuriuo prašoma patraukti S. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, 2014 m. liepos 3 d., apie 14.20 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kirviu sugadino dalį J. J. priklausančio tvoros betoninio pamato ir taip padarė pareiškėjui 500 Lt dydžio turtinę žalą.

J. J. atstovo – advokato padėjėjo V. P. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotas skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodęs, jog reikalavimų, nustatytų skundui (pareiškimui), pagal kurį pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, skirtumai nuo reikalavimų kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, yra pagrįsti, nes, kitaip nei kreipimasis, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas (kompetentingos institucijos, pareigūno informavimas) apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme (panašiai, kaip kaltinamuoju aktu bylose, kuriose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimams, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju skunde pareiškėjo J. J. atstovas advokato padėjėjas nenurodo ir neprideda jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. pareiškėjo atstovas nors ir nurodė, kad S. S. galimai nusikalstamais veiksmais padarė jam 500 Lt turtinę žalą, tačiau nepateikė jokių dokumentų ar kitų faktinių duomenų, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina, kad tyčinis turto sunaikinimas ir sugadinimas gali užtraukti ne tik baudžiamąją (BK 187 straipsnio 1 dalis) bet ir administracinę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnis) atsakomybę. Tokia atsakomybė diferencijuojama pagal padarytos žalos dydį, todėl žalos dydį pagrindžiantys duomenys yra itin svarbūs vertinant kokia neteisėta veika galimai buvo padaryta. Skunde tik abstrakčiai nurodoma, jog buvo sugadinta dalis betoninio pamato, o sugadinimų vertė yra 500 Lt, tačiau visiškai neaišku kuo remiantis J. J. atstovas šį dydį nustatė, kuo remiantis padarė išvadą, kad dalį pamato reikės išardyti ir t. t. (teismui tokie duomenys, nuotraukos ir kita galimai reikšminga medžiaga nepateikta). Teismui pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad S. S. ginčijo minimo tvoros pamato statybos teisėtumą, tačiau nepateikti jokie duomenys, kuriais galima būtų spręsti, jog tokie jos teiginiai nepagrįsti. Pastaroji aplinkybė reikšminga ir sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, t. y., ar S. S. veikoje buvo turto sunaikinimo (sugadinimo), ar savavaldžiavimo požymių. Esant pirmiau aptartai situacijai ir pateiktiems duomenims, negalima net preliminariai įvertinti ar yra nusikalstamos veikos požymiai ar galimai padarytas tik administracinis teisės pažeidimas, ar baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą J. J. atstovo advokato padėjėjo V. P. skundą prieš S. S. ir skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.