Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 38 MGL (1900 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir transporto priemonės konfiskavimas, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2026 m. kovo 26 d., apie 16.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, o būtent mažiausiai 1,84 promilių neblaivumas, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną, apie 16.00 val., jam miegant paskambino mama ir paprašė skubiai atvažiuoti padėti „ištraukti“ veršiuką. Iš vakaro buvo gėręs alaus, ryte taip pat vartojo, tačiau nedaug. Atsikėlęs jautėsi normaliai, tačiau suabejojo, ar gali važiuoti, bet mama paragino, o dviračio padanga buvo prakiurusi. Policijos pareigūnai jį sustabdė prie mamos kiemo. Nuo savo namų buvo nuvažiavęs apie kilometrą. Jam buvo nustatytas 1,8 promilių neblaivumas. Pasirodė keista, kad tiek galėjo įpūsti, abejojo, tačiau sutiko su alkotesterio parodymais. Važiavo su jam priklausančiu automobiliu BMV, kurį pirko dėl dalių išardymo. Automobilis seniai turėjo būti išardytas, bet kažkaip delsė ir neišardė. Neturi teisės vairuoti. Yra ir anksčiau padaręs analogišką veiką. Labai gailisi dėl savo elgesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo D. S. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. M. 2026 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešimas nurodyta, kad 2026 m. kovo 26 d., 16.25 val., (duomenys neskelbtini) sankryžos pastebėtas pilkos spalvos BMW markės automobilis, kurio vairuotojas, juos pamatęs, padidino greitį bei nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Automobilis BMW buvo stabdomas, tačiau nestojo ir padidinęs greitį, nuvažiavo tolyn, per garsiakalbį raginamas sustoti vairuotojas nereagavo. Toliau didindamas greitį automobilis BMW važiavo (duomenys neskelbtini), kur staigiai įsuko į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Pribėgus prie BMW automobilio, kuris kieme bandė toliau važiuoti, BMW automobilio vairuotojas sustojo. Atidarius automobilio BMW vairuotojo pusės dureles vairuotojas buvo išprašytas laukan bei jam buvo uždėti antrankiai. Iš BMW automobilio vairuotojo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, dėl apsvaigimo jis nesugebėjo rišliai kalbėti bei sunkiai orientavosi aplinkoje, nurodė, kad pamatęs atvažiuojančius pareigūnus išsigando, todėl padidino greitį, nes yra girtas bei norėjo pasišalinti. Paklaustas, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas nurodė, kad prieš 4 valandas vartojo alų. Kaip paaiškėjo BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenų bazių pagalba nustatyta, kad automobilis BMW 530D yra techniškai netvarkingas, neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei D. S. nėra įgijęs teisę vairuoti tos rūšies transporto priemonę (b. l. 51-53).

2026 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas pilkos spalvos lengvasis automobilis BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kėbulas aplankstytas ir apibraižytas, salono gale, už vairuotojo, ant grindų matomi tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Fotonuotraukose užfiksuoti ir alkotesterio rodmenys (b. l. 11-21).

2026 m. kovo 26 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu pirmu tikrinimu 16.31 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 16.50 val. – 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 37).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. S. 2026 m. kovo 26 d., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, neblaivumo nustatymu aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis D. S. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tuo D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. S. pripažintinas recidyvistu, nes būdamas teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą būnant pilnamečiu, ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinę analogišką nusikalstamą veiką (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nedirba (b. l. 60-67, 75-76). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. S. skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis D. S. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymą atidedant, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys, 6 dalies 5, 6, 8 punktai, 7 dalis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. D. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) (b. l. 79-80). Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). D. S., būdamas neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nemokėdamas jų vairuoti, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukeldamas realų pavojų aplinkiniams ir jų turtui. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, D. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (BK 68 straipsnis).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021; 2K-208-511/2024). Byloje nustatyta, kad transporto priemonė BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam D. S. (b. l. 39, 46), todėl transporto priemonė konfiskuotina (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam D. S. paskirtas gynėjas ir išaiškinta nurodyta BPK 106 straipsnio 2 dalis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už D. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 87,50 Eur (b. l. 119-122). Gynėjas kaltinamajam D. S. buvo paskirtas, kaip to reikalauja BPK normos, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad D. S. teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, D. S. nedirba, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios D. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmena su vaizdo ir garso įrašais (1 vnt.) (vokas prie baudžiamosios bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 40 (keturiasdešimt) parų areštą ir 38 MGL (1900 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 8 punktais, 7 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų terminui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2026 m. kovo 26 d. 16.30 val. iki 2026 m. kovo 27 d. 11.10 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti D. S. priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti D. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad D. S. yra recidyvistas.

Dėl D. S. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdymui neteikti.

Kaltinamajam D. S. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.