- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- 1-2748-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19154-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- R. T.
- Nukentėjusysis
- Ri
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 13 (trylikos) MGL dydžio bauda; 3. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su įpareigojimais, ir 460,50 eurų bauda; 4. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 460,50 eurų bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 5. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 460,50 eurų bauda; 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. T. 2020 m. gegužės 18 d. apie 16.50 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus (nustatytas 2,74 promilės girtumas), virtuvėje sugriebė rankomis savo motinai Ri. T. už dešinės pažasties, suplėšė jai palaidinę, po to ranka sudavė vieną kartą į skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė Ri. T. fizinį skausmą
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis R. T. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 18 d. apie 16.50 val., į namus, kuriuose gyvena kartu su mama – nukentėjusiąja Ri. T., grįžo neblaivus, dėl to tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugriebė mamą, norėdamas ją patraukti ir praeiti, dėl ko suplyšo jos palaidinė ir vieną kartą netyčia sudavė į veidą. Policijos pareigūnus, kurie kaltinamąjį sulaikė, iškvietė jo dukra. Nurodė, kad praeityje buvo teistas dėl smurto prieš savo mamą ir teismo įpareigojimu gydėsi nuo alkoholizmo pusantrų metų, sutiktų toliau gydytis.
Išvada dėl R. T. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusioji Ri. T., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės 18 d. apie 16.50 val., jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su anūke P. T., į namus grįžo jos neblaivus sūnus R. T., kuris staiga pradėjo konfliktuoti, buvo neadekvatus, jo kalba buvo nerišli. Būnant virtuvėje tyčia rankomis griebė nukentėjusiajai už dešinės pusės pažasties, suplėšė palaidinę ir ranka sudavė vieną kartą į skruostą, taip sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau nukentėjusiajai medikų pagalba nebuvo reikalinga. Konflikto metu P. T. mėgino nukentėjusiąją ginti, dėl ko kaltinamasis netyčia, kaip mano nukentėjusioji, grumtynių metu vieną kartą sudavė P. T. į kaklą, tačiau sužalojimų ji nepatyrė. Papildomai apklausta nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis jai ranka nesudavė ir sugriebė ne už pažasties, o už palaidinės, po ko jiems koridoriuje krentant ranka perbraukė per veidą, bet fizinį skausmą juto nuo kritimo. Paaiškino, kad kaltinamasis praeityje buvo smurtavęs prieš nukentėjusiąją, po ko jam buvo paskirtas gydymas nuo alkoholizmo, be to jis serga hepatitu C, TBC (b. l. 6–7, 31, 34–35).
Nukentėjusioji Ri. T., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, prašė teismo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis labai pasikeitė, su juo tapo geriausiais draugais, o jam susirgus erkiniu encefalitu pastaroji juo labai rūpinosi.
Liudytojas Mantas Virbickas, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose, 2020 m. gegužės 18 d., gautas nepilnametės merginos pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, jos neblaivus tėvas konfliktuoja, įžeidinėja ir yra agresyvus. Atvykus nurodytu adresu namuose buvo Ri. T. ir jos anūkė P. T. bei R. T.. Ri. T., buvo stipriai susijaudinusi, dėl ko su ja buvo sunku bendrauti, tačiau paaiškino, kad į namus grįžus neblaiviam R. T. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis griebė rankomis už kaklo bei smogė į veidą nukentėjusiajai. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusiosios veide matėsi patinimas-paraudimas ties akimi, kairėje pusėje, kas buvo pažymėta tarnybiniame pranešime. Ri. T. taip pat nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau smulkiau papasakoti apie įvykį nesugebėjo, nes buvo labai susijaudinusi, dėl suplėšytų marškinėlių minėjo kažką labai trumpai, plačiai nieko nepasakojo (b. l. 45–46).
Nepilnametė liudytoja P. T., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje nuėjo aplankyti močiutės, (duomenys neskelbtini), Kaune, kur taip pat gyvena jos tėtis. Liudytoja būdama močiutės Ri. T. kambaryje išgirdo, kaip tėtis rėkė „neaiškink“, todėl nuėjo į virtuvę ir bandė jį nuraminti žodžiais, kai tuo metu tėtis kaire ranka griebė jos močiutei už palaidinės, o kita ranka pastūmė liudytoją, dėl ko ji atsirėmė į šaldytuvą, tačiau pati skausmo nejuto ir iškart nubėgusi į kambarį telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja matė, kad koridoriuje kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo nukritę ant žemės, tačiau pačio kritimo nematė, po ko atsikėlusi močiutė nuėjo pas liudytoją, tačiau nieko dėl sužalojimų ar kaip jautėsi nesakė, o tėtis tuo metu nuėjo į virtuvę. Paaiškino, kad dėl įvykio liudytoja taip pat išsigando, tačiau po to nebijojo būti su tėčiu namuose (b. l. 51–52).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 18 d. 16.55 val., apie įvykį pranešė P. T., nurodydama, kad jos neblaivus tėtis konfliktuoja, įžeidinėja ir yra agresyvus, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 17).
Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 6–9).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad įvykio vietoje Ri. T. buvo labai susijaudinusi ir prie jos kairės akies užfiksuotas patinimas (b. l. 18–21).
Iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas 2020 m. birželio 3 d. Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas P. T. pokalbis su BPC darbuotoja, kurio metu P. T. nurodė jog jai reikia policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl smurtaujančio neblaivaus jos tėvo, smurtaujančio tiek jos, tiek jos močiutės atžvilgiu. P. T. nurodė, jog medikų pagalba nereikalinga (b. l. 75).
Iš Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3986 matyti, kad 2020 m. gegužės 18 d. 18.02 val., R. T. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas (b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas R. T. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos narei – motinai Ri. T., pasitvirtino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti.
Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2020 m. gegužės 18 d. apie 16.50 val., buto virtuvėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – mamą Ri. T. ir sugriebęs rankomis jai už dešinės pažasties, suplėšė palaidinę ir vieną kartą ranka sudavė smūgį į nukentėjusiosios skruostą, taip sukeldamas Ri. T. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. T. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino pilnai, o ją patvirtina ir nukentėjusiosios įvykio vietoje duoti parodymai, kuriuos ji nors ir pakeitė tolimesnių apklausų metu, paaiškindama, kad fizinį skausmą juto dėl to, kad kartu su kaltinamuoju krito, o jis ją ranka užkabino netyčia, tačiau šias aplinkybes paneigia, o kaltinimą patvirtina nepilnametės liudytojos P. T. parodymai apie tai, kad ji, išgirdusi vykstantį konfliktą ir mėgindama padėti močiutei – nukentėjusiajai Ri. T., mėgino ją atskirti nuo kaltinamojo, dėl ko jis viena ranka pastūmė liudytoją ir tuo pat metu kita ranka griebė jos močiutei už palaidinės, dėl ko liudytoja išsigandusi nubėgo apie įvykį pranešti bendrajam pagalbos centrui, po ko matė koridoriuje parkritusius kaltinamąjį bei nukentėjusiąją. Nors nukentėjusioji apie sužalojimus nepasisakė liudytojai, tačiau atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu vieną kartą ranka trenkdamas į veido sritį bei suplėšė jos palaidinę, sugriebęs jai už dešinės pusės pažasties, ką patvirtina ne tik tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame fiksuota tuoj po įvykio buvusi nukentėjusiosios emocinė būsena – didelis susijaudinimas bei patinimas prie kairės akies, ką be to teisme pripažino ir pats kaltinamasis, bet ir liudytojo M. Virbicko parodymai, kad nors nukentėjusioji įvykio vietoje buvo didžiai susijaudinusi ir negalėjo detaliai paaiškinti įvykio aplinkybių, tačiau nurodė, jog kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus, dėl kurių yra kaltinamas, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir paliko žymes – patinimą, bei dviejų asmenų – nukentėjusiosios bei liudytojos išgąstį, dėl ko teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios parodymus, kuriais ji mėgino paneigti kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes, kaip siekį sušvelninti kaltinamajam gresiančią atsakomybę, ko pats kaltinamasis nesiekė ir nuoširdžiai pripažino savo kaltę. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, patvirtinančiu, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas liudytojos pokalbis su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, šiai pranešant apie įvykį, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, patvirtinančiu jog tuoj po įvykio kaltinamajam nustatytas 2,74 promilių girtumas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. T. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti, kuomet nepilnametės liudytojos akivaizdoje, ją pastūmęs, tyčia sugriebė nukentėjusiajai Ri. T. už dešinės pažasties ir suplėšė jos palaidinę, o po to vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į kairį skruostą, kas priežastiniu ryšiu sietina su nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu. Nukentėjusioji Ri. T. yra kaltinamojo R. T. motina, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Prokurorė kaltinamajam, už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, siūlė skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendį, todėl teismo pripažįstamas recidyvu (BK 27 straipsnis), kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
R. T. padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta į žmogaus sveikatą, baigta. Kaltinamasis praeityje jau teistas šešis kartus už įvairių tyčinių nusikaltimų padarymą (b. l. 88–93), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 96–99), Respublikiniame priklausomybės ligų centre konsultuotas ir stebėtas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (b. l. 101), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi du kartus (b. l. 102), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 107), nedirba (b. l. 87), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 86).
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą parinktina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis R. T. dėl tyčinės nusikalstamos veikos teisiamas jau septintą kartą ir trečią kartą už smurtinio nusikaltimo padarymą. Kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai nebuvo pasiekti jam parenkant švelnesnes bausmės rūšis, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d., Kauno apylinkės teismo 2017 d. gegužės 4 d. bei Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiais jam jau buvo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 d. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau kaltinamasis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, dėl ko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, po ko sekančiu teismo nuosprendžiu, kaip minėta ankščiau, jam dar kartą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko. R. T. eilę kartų baustas administracine tvarka, todėl teismas jį vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas ir dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, baustas administracine tvarka, nedirba, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,74 promilės) darytina išvada, kad ir ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą – fizinio skausmo sukėlimą savo motinai, nukentėjusiajai Ri. T., kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.
Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju R. T. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką apibūdinančios aplinkybės, tai, kad nusikalto dėl kilusio tarpusavio konflikto, susitaikė su nukentėjusiąja ir toliau gyvendami kartu sutaria gerai, palaiko artimus ryšius, o kaltinamasis nors teisiamas septintą kartą, tačiau yra darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turi pastovią gyvenamąją, pripažino savo kaltę ir išreiškė nuoširdų norą resocializuotis bei keisti gyvenimo būdą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti R. T. taikant 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, jos 3, 5, 6 ir 10 punktų nuostatomis kaltinamajam R. T. skirtini įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo alkoholio, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 18 d. 17.40 val. (b. l. 108) iki 2020 m. gegužės 19 d. 13.30 val. (b. l. 115), t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaune – paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pilkos spalvos palaidinė, saugoma Kauno AVPK Panemunės policijos komisariato saugykloje (b. l. 77–79), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina nukentėjusiajai Ri. T.; vokas, su jame esančiu kompaktiniu disku, saugomas baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsniu, 136 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies, 3, 5, 6, 10 punktų nuostatomis kaltinamajam R. T. paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje,
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 18 d. 17.40 val. iki 2020 m. gegužės 19 d. 13.30 val., t. y. vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu – palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pilkos spalvos palaidinę, saugomą Kauno AVPK Panemunės policijos komisariato saugykloje (b. l. 77–79), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai Ri. T.; voką, su jame esančiu kompaktiniu disku, saugomą baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.