- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2-1004-981/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00692-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- J. P., G. P.
- Atsakovas
- V. L., N. L., J. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 2.3.4.1Servitutas
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Svetlikauskaitei,
dalyvaujant ieškovams J. P. ir G. P., jų atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, atsakovams V. L., N. L. ir J. P., atsakovo J. P. atstovui advokatui Vytautui Bučiui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos atstovei D. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovų J. P. ir G. P. ieškinį atsakovams V. L., N. L. ir J. P. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. P. ir G. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti kelio servitutą nuo (duomenys neskelbtini) kaimo kelio ties indeksais „1-2-7-3-6-5“ per atsakovo J. P. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovų V. L. bei N. L. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į jų, ieškovų J. P. ir G. P., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal pateikiamą UAB „AASE“ servituto nustatymo projektą, parengtą 2015-02-05.
Ieškovai ieškinyje nurodo, kad gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo 2014-09-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš pardavėjos E. G.. Žemės sklypo plotas 0,1258 ha, jo ribos suformuotos Vilniaus apskrities viršininko 2010-02-11 įsakymu Nr. 2.3-1459-(81), kuriuo buvo patvirtintas Ukmergės rajono Pabaisko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti viešajame registre. Į šį žemės sklypą buvusi gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkė E. G. patekdavo keliu per atsakovų V. L. ir N. L. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. P. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po gyvenamojo namo ir žemės sklypo įgijimo jie taip pat patekdavo tokiu pat būdu. 2015 m. pradžioje atsakovas J. P. užtvėrė kelią, todėl patekti į sodybą nebeliko galimybės. Kitų būdų patekti į sodybą nėra. Pažymi, kad Ukmergės rajono Pabaisko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte numatyta patekti į jiems nuosavybės teise valdomą žemės sklypą per atsakovų J. P., V. L. ir N. L. žemės sklypus. Kelio plotas yra įskaičiuotas į atsakovų sklypų plotą. Žemės sklypų privatizavimo metu kelio servitutai nebuvo nustatyti. Pateikia kelio servituto „S“ projektą, parengtą UAB „AASE“ 2015- 02-05, ir prašo leisti važiuoti transporto priemonėmis keliu, kurio plotis 4 m, o bendras servituto plotas 716 kv.m.
Ieškovai ir jų atstovė teisme ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvusi savininkė septynerius metus negyveno sodyboje, keliukas užaugo. Kad keliukas buvo, patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Ieškovai sutinka atsakovui J. P. sumokėti 215 eurų kompensaciją, o atsakovams V. ir N. L. atlyginti 180 eurų kompensaciją už servituto per jų žemę nustatymą ir dėl to ginčo nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas J. P. teismui pateikė atsiliepimą (75, 76 b.l.), kuriame nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl kelio servituto nustatymo per jam priklausantį žemės sklypą nesutinka ir prašo toje dalyje ieškinį atmesti visiškai. Ieškinyje neteisingai nurodoma, kad į ieškovų žemės sklypą buvusi gyvenamojo namo savininkė E. G. patekdavo per jo žemės sklypą. Ji naudojosi kitu pravažiavimu per atsakovų V. ir N. L. žemės sklypą ir valstybinę žemę, o per jo žemės sklypą niekas nevažiuodavo ir jokio kelio ar keliuko nebuvo. Jam priklausančiam žemės sklypui kelio servitutas nebuvo nustatytas ir įregistruotas. Ieškovai, 2014 metais įsigiję žemės sklypą, pradėjo savavališkai važinėti per jam priklausantį žemės sklypą ir taip sugadino dalį jo sklypo pievos. Neprieštarauja, kad kelio servitutas ieškovams būtų nustatytas pagal UAB „Geosirus“ sudarytą planą jo sklypo riba „3-4-5-6“, nes toks kelio servitutas mažiausiai pažeistų jo teises ir interesus.
Atsakovas J. P. ir jo atstovas teisme su ieškiniu nesutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad yra nepriimtina ieškovų parinkta servituto vieta. Mano, kad atsakovo pasiūlymas mažiau varžytų atsakovo teises, o ieškovai turėtų pravažiavimą per atsakovo žemės sklypą iki V. ir N. L. žemės sklypo. Ieškovai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo siūloma vieta yra netinkama pravažiavimui, nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovai V. L. ir N. L. teismui atsiliepimo nepateikė. Teisme atsakovai su ieškiniu nesutiko iš dalies. Nurodė, kad bet kurioje vietoje ten yra šlapia, sminga ratai, kelią reikia kelti. Sutinka su keliu, nurodytu ieškovų servituto nustatymo projekte, tačiau jie patiria nepatogumus, pirko žemę darbui, tuo tarpu sklypas padalijamas į dalis. Nurodo, kad jie nusausino pelkes, todėl nori kompensacijos už 6 arus, vertinant, kad žemės 1 ha vertė 3000 eurų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateikė atsiliepimą (50-55 b.l.), kuriame nurodo, kad su ieškovų ieškiniu sutinka. Pažymi, kad Ukmergės rajono Pabaisko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2116-81 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Ukmergės rajone“, rengimo metu suprojektuotas privažiuojamas kelias prie šiuo metu ieškovams J. P. ir G. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo kelias patenka į J. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, taip pat į V. L. ir N. L. priklausančio sklypo ribas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Ukmergės skyriuje esančius nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus nustatyta, kad E. G. 2011-11-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo privačion nuosavybėn kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ribos suformuotos Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 2.3-1459-(81) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-20 įsakymu Nr. 2116-81 patvirtinto Ukmergės rajono Pabaisko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio papildymo Ukmergės rajone“. UAB „Geosirus“ 2010-04-30 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, iš UAB „Geosirus“ vykdytojo S. L. 2010-04-30 parengto žemės sklypo plano matyti, kad privažiuojamasis kelias prie minėto žemės sklypo plane pažymėtas vakarinėje žemės sklypo dalyje (tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2). Įvertinę 2000 m. projekto sprendinius, t. y. šio projekto planinę dalį, nustatė, kad privažiuoti iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto rengimo metu numatyta būtent ginčo keliu, tačiau privatizavimo metu žemės plotai, užimti ginčo keliu, įskaičiuoti į bendrus minėtų žemės sklypų plotus. Žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio servitutai nebuvo nustatyti nei šių žemės sklypų privatizavimo metu, nei šiuo metu. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo procedūra buvo atlikta dar 1996–1999 metais. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių minėtų žemės sklypų privatizavimo metu buvo netinkamai išspręstas privažiuojamojo kelio prie šiuo metu J. P. ir G. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo klausimas. Mano, kad optimaliausias problemos dėl privažiuojamojo kelio prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sprendimo būdas būtų ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, ir privatiems žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip tarnaujantiems daiktams, nustatyti kelio servitutus.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ukmergės skyriaus vyriausioji specialistė D. A. teisme patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Sutinka su ieškovų keliamu reikalavimu, kadangi nemato kitos galimybės ieškovams patekti į jų sklypą. Buvo nagrinėjamos kitos galimybės patekti į ieškovų sklypą, tačiau buvo nustatyta, kad kitų galimybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad ieškovams J. P. ir G. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0.1258 ha ploto gyvenamosios teritorijos žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (8-14 b.l.). Iš pateiktos Pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad šį žemės sklypą su jame esančiais pastatais ieškovai įsigijo 2014 m. rugsėjo 24 d. iš pardavėjos E. G. (17-28 b.l.). Iš ieškinio turinio bei ieškovų paaiškinimų teisme matyti, kad tiek buvusi sklypo savininkė E. G., tiek ieškovai į šį žemės sklypą patekdavo per atsakovų V. L. ir N. L. žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei atsakovo J. P. žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2015 m. pradžioje atsakovas J. P. užtvėrė pravažiavimą į jų sodybą, kitu būdu patekti į sodybą nėra galimybių, todėl prašo nustatyti servitutą pagal jų pateiktą UAB „AASE“ servituto nustatymo projektą, parengtą 2015-02-05 (16 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
Byloje nustatyta, kad ieškovams J. P. ir G. P. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš visų pusių ribojasi su atsakovų V. L. ir N. L. žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris vakarinėje dalyje ribojasi su atsakovo J. P. žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovo J. P. žemės sklypas ribojasi su keliu, kuriuo ieškovai gali patekti prie savo sklypo tik kirsdami atsakovų J. P. ir V. L. bei N. L. žemės sklypus (16, 50-56 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (11-14, 100, 101 b.l.) bei kitų byloje esančių įrodymų (29-33 b.l.) matyti, kad servitutas dėl ieškovų žemės sklypo, kaip viešpataujančio daikto, tinkamo naudojimo, nei dėl atsakovų žemės sklypų, kaip tarnaujančių daiktų, nėra įregistruotas. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, bei pateikė atsakovų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo dokumentus, iš kurių matyti, kad žemės reformos metu žemės plotai, užimti ginčo keliu buvo įskaičiuoti į bendrus žemės sklypų plotus, tačiau atsakovų žemės sklypams kelio servitutai nebuvo nustatyti nei šių žemės sklypų privatizavimo metu, nei šiuo metu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymėjo, jog neturi duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių minėtų žemės sklypų privatizavimo metu buvo netinkamai išspręstas privažiuojamojo kelio prie šiuo metu ieškovams J. P. ir G. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) klausimas (53 b.l.). Įvertinus šias aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad neturėdami galimybės patekti į savo sklypą per kitiems savininkams priklausančius žemės sklypus, ieškovai neturi galimybės tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu, tai yra gyvenamosios teritorijos žemės sklypu kartu su jame esančiu gyvenamuoju namu bei kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Su atsakovais dėl servituto nustatymo ieškovai nesusitarė. Servituto nustatymo reikalingumą pripažįsta byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisme ir patys atsakovai iš esmės pripažino servituto nustatymo reikalingumą, tik atsakovas J. P. prieštaravo ieškovų prašomos nustatyti servituto vietos jo žemės sklype. Atsakovas J. P. teismui pateikė pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo (99 b.l.), tačiau ieškovai iš esmės su juo nesutiko, kadangi tokiu atveju pravažiavimas per atsakovo J. P. žemės sklypą būtų perkeltas arčiau pelkės, todėl tokiu pravažiavimu jie negalėtų realiai naudotis dėl jo šlapios ir klampios dangos. Daugiau jokių pasiūlymų atsakovai teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis).
Servituto nustatymo projektą (16 b.l.), kuriame tiksliai nurodytas projektuojamas servitutas, parengė licencijuota bendrovė UAB „AASE“, kuri servitutui per atsakovų žemės sklypus nustatė 716 m² ploto, 4 metrų pločio juostą, bei pažymėjo ją taškais 1-2-7-3-6-5-4.
Teismas, vertindamas šį ieškovų pateiktą siūlymą, atkreipia dėmesį į tai, kad buvusiai žemės sklypo savininkei E. G., 2011-11-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusiai žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šio žemės sklypo ribos buvo suformuotos Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 2.3-1459-(81) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-20 įsakymu Nr. 2116-81 patvirtinto Ukmergės rajono Pabaisko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio papildymo Ukmergės rajone“ (70 b.l.). UAB „Geosirus“ 2010-04-30 atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus (69 b.l.). Iš UAB „Geosirus“ vykdytojo S. L. 2010-04-30 parengto žemės sklypo plano matyti, kad privažiuojamasis kelias prie minėto žemės sklypo, šiuo metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ieškovams, plane pažymėtas vakarinėje žemės sklypo dalyje (tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2), t.y. iš atsakovams V. ir N. L. priklausančio žemės sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įvertinusi Ukmergės rajono Pabaisko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2116-81 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Ukmergės rajone“, t.y. šio projekto planinę dalį (56 b.l.), patvirtino, kad privažiuoti iki ieškovų žemės sklypo projekto rengimo metu numatyta būtent ginčo keliu, kuris projekto planinėje dalyje pažymėtas juodos spalvos punktyrine linija.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad žemės reformos procese, atsakovui J. P. skiriant žemės sklypą privačiam ūkiui steigti, plane pažymėtas ginčo kelias punktyrine linija ieškovų prašomoje nustatyti servitutą, vietoje (58-61 b.l.). Be to, pats atsakovas J. P. teismui pateikė jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos kopiją (103-112 b.l.). Iš šioje kadastrinių matavimų byloje esančio UAB „Geosirus“ 2015-01-22 S. L. parengto Žemės sklypo plano matyti, kad J. P. žemės sklype yra pažymėtas kelias, vedantis per jo žemės sklypą iki gretimo žemės sklypo, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso atsakovams V. ir N. L.. Šie žemės sklypo kadastro duomenys yra patvirtinti 2015 m. kovo 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo sprendimu (102 b.l.) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (100, 101 b.l.).
Analogiška situacija susiklosčiusi ir su atsakovų V. L. ir N. L. žemės sklypu, kurio ankstesniems savininkams, t.y. O. V. B. ir V. P., žemės reformos procese grąžinant žemę natūra, 1998 m. Žemės sklypo plane (65 b.l.) kelias į žemės sklypą, šiuo metu priklausantį ieškovams, eina per šiuo metu atsakovams V. ir N. L. priklausantį žemės sklypą ir veda iki ieškovų sodybos. Įvertinęs šias aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, teismas nepagrįstais laiko atsakovų teiginius, kad pravažiavimo per jų žemę niekada nebuvo.
Teisme nustatyta, kad ieškovų pateiktas pasiūlymas atitinka Ukmergės rajono Pabaisko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei atsakovų žemės sklypų planus. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovai dėl kelio ribų nustatymo į jų sklypą, dar 2014 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrių (29-34 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovė teisme patvirtino, kad skyriuje buvo nagrinėjamos kitos galimybės patekti ieškovams į jų žemės sklypą, tačiau buvo nustatyta, kad daugiau galimybių nėra. Įvertinus visas bylos aplinkybes bei bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad nustačius servitutą pagal ieškovų pateiktą projektą, minėtų sklypų savininkų – ieškovų ir atsakovų interesų proporcingumo principas nebus pažeistas.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 4.111, 4.119, 4.126 straipsniais, ieškovų ieškinys dėl kelio servituto nustatymo tenkintinas, nustatant kelio servitutą pagal UAB „AASE“ 2015 m. vasario 5 d. parengtą servituto nustatymo projektą (16 b.l.).
Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; ir kt.). Ginčą sprendžiantis teismas turi išspręsti ne tik servituto ir jo rūšies nustatymo klausimą, bet atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį ir šių klausimų sprendimas pagal teismų praktiką nereiškia pareikštų reikalavimų viršijimą.
Teisė į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą nustatyta CK 4.129 straipsnyje. Šioje byloje konstatuota, kad įrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą atsakovų žemės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, atsakovai teisme išsakė patiriantys nuostolių dėl tokio suvaržymo, todėl šioje byloje teismas išsprendžia servituto atlygintinumo klausimą.
Servituto nustatymu daromi savininko teisių varžymai turi būti kompensuojami, nes tai nustatyta įstatyme. Pareiga mokėti kompensaciją yra viena iš pareigų, atsirandančių iš servituto. Pagal CK 4.129 straipsnį atlyginami dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai.
Byloje nekilo ginčo, kad kelio servitutas turi būti atlygintinis, be to, šalys teisme susitarė ir dėl atlyginimo dydžio, t.y. ieškovai sutinka atsakovui J. P. sumokėti 215 EUR vienkartinę kompensaciją, o atsakovams V. ir N. L. 180 EUR vienkartinę kompensaciją. Atsakovai teisme su tokio dydžio vienkartinėmis kompensacijomis sutiko, todėl teismas, priteisdamas nurodyto dydžio kompensacijas atsakovams, plačiau dėl kompensacijų dydžio nepasisako.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas ieškovų reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurio paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovai, pateikdami ieškinį, sumokėjo 42 EUR žyminį mokestį. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovų ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 42 EUR dydžio žyminis mokestis ieškovų naudai.
Teismas patyrė 12,76 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Ukmergės rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 12,76 EUR dydžio pašto išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovų J. P. ir G. P. ieškinį dėl kelio servituto nustatymo tenkinti visiškai.
Nustatyti atlygintinį kelio servitutą nuo (duomenys neskelbtini) kaimo kelio ties indeksais „1-2-7-3-6-5-4“ per atsakovo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (tarnaujantis daiktas), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir atsakovų V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bei N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (tarnaujantis daiktas), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) į ieškovų J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „AASE“ 2015 m. vasario 5 d. parengtą servituto nustatymo projektą.
Priteisti solidariai iš ieškovų J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 215,00 EUR (dviejų šimtų penkiolikos eurų 00 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją kaip atlyginimą už atsakovo teisių suvaržymą dėl kelio servituto nustatymo.
Priteisti solidariai iš ieškovų J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 180,00 EUR (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 00 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją kaip atlyginimą už atsakovų teisių suvaržymą dėl kelio servituto nustatymo.
Priteisti iš atsakovų J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 14,00 EUR (keturiolika eurų 00 ct) iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio išlaidų ieškovų J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovų J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 4,25 EUR (keturis eurus 25 ct) iš kiekvieno atsakovo pašto išlaidų valstybės naudai.
Informuoti atsakovus, kad pašto išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovams J. P., V. L. ir N. L. leisti ieškovams J. P. ir G. P. patekti į ieškovų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kaimo kelio ties indeksais „1-2-7-3-6-5“ per atsakovo J. P. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir per atsakovų V. L. bei N. L. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal pateikiamą UAB „AASE“ servituto nustatymo projektą, parengtą 2015 m. vasario 5 d.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti viešo registro ttvarkytojui valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.